Ar verta investuoti į Lietuvos pieno perdirbėjų akcijas?
Ar verta investuoti? Jei klausimas kyla šiandien, tai atsakymas paprastas: dar verta. Tačiau ilguoju periodu toks klausimas gali skambėti jau kitaip.
Kompanijos
2-3 metų laikotarpyje, ar ilgiau, AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“, AB „Vilkyškių pieninė“, AB „Žemaitijos pienas“ akcijos – po vieną, kelios ar visos – galėtų būti kiekviename portfelyje.
Kompanijos dirba pelningai, tačiau didėjančios konkurencijos sąlygomis didinti vertę akcininkams darosi vis sunkiau. Kompanijos vertę stengiasi didinti supirkdamos savo akcijas. AB „Pieno žvaigždės“ nuosavų akcijų supirkimui sudarė 10 000 000 Lt rezervą.
AB „Rokiškio sūris“ nuosavų akcijų supirkimui sudarė 40 287 000 Lt rezervą. AB „Vilkyškių pieninė“ nuosavų akcijų supirkimui sudarė 203 000 Lt rezervą.
AB „Žemaitijos pienas“ šiemet įgyvendino savų akcijų supirkimą biržoje ir įsigijo 710 611 vnt. akcijų.
Per kalendorinius metus nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2013 m. birželio 30 d. kompanijų akcijų Buhalterinė vertė padidėjo:
| Bendrovė | BV augimo tempas YoY |
|---|---|
| AB Pieno žvaigždės | 15.73% |
| AB Rokiškio sūris | 8.99% |
| AB Vilkyškių pieninė | 13.29% |
| AB Žemaitijos pienas | 17.28% |
Konkurencija
Situacija pieno perdirbimo rinkoje dinamiškai kinta. Europos Sąjungoje perdirbėjai grandinėje „Karvė-Lentyna“ baigia išnykti. Skamba keistai, nes pieno produktų patekimas ant parduotuvių lentynų be jų neįsivaizduojamas.
Dabar ūkininkai derasi tiesiogiai su prekybininkais arba atvirkščiai. Prekybininkai perka žaliavą tiesiogiai iš ūkininkų, o gamybininkams užsakoma tik perdirbimo paslauga. Tokiu atveju prekybininkai nustatinėja kainas.
Lietuvoje to dar nėra. Maža rinka, keli arba, tiksliau, vienas stambus prekybininkas, ir keturi stambūs perdirbėjai, kurie ir taip apie 50% produkcijos eksportuoja. Su tokiais perdirbėjais negalima nesiskaityti.
Tačiau vakarietiškos „mados“ ateis ir į Lietuvą. O prekybininkams nesvarbu, kuris perdirbėjas gamins kokią nors „liniją“.
Kol taip Lietuvoje dar nėra, Lietuvos pieno perdirbėjų akcijas galima drąsiai laikyti portfelyje kelis metus. Vėliau ir taip mažas grynasis pelningumas pradės mažėti. Tai atsilieps akcijų kainoms rinkoms.
Situaciją Lietuvos pieno rinkoje kaitina naujas rinkos žaidėjas – žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“, kuris pradės veikti jau 2014 m. pabaigoje.
Oligopolinėje pieno rinkoje sustiprės kainų karas, kuris ir taip jau yra dvejopas. Produktų kainų karas, kurį sustiprina prekybos tinklai.
Akivaizdus kirtimas per perdirbimo kompanijų pelningumo rodiklius. Skelbiama, kad „Pienas LT“ produkcija nekonkuruos su kitų Lietuvos perdirbėjų produkcija, tačiau ateityje situacija gali ir pasikeisti.
Bet svarbiausias karas gali vykti pieno supirkime. Kainos jau ir dabar kyla, pieno trūksta. Ateis naujas supirkėjas, kainos dar labiau pakils. Pieną iš Lietuvos išsiveža ir lenkai, o mūsų perdirbėjai jau seniai nedirba pilnu pajėgumu – trūksta pieno.
Situacija Rusijoje
Tokia situacija ne naujiena mūsų perdirbėjams. Ir ji, kaip visada yra laikina. Ne per vieną tokią Rusijos akciją, mūsų gamintojai neprarado savo rinkų Rusijoje. Priešingai, atrado dar ir kitose rinkose: Kinija, Indija ir kt.
AB „Pieno žvaigždės“ į Rusiją ir kitas ne ES šalis išveža apie 47% savo produkcijos, AB „Rokiškio sūris“ į kitas šalis įskaitant JAV, Rusiją ir Japoniją, išveža apie 23% produkcijos, AB „Vilkyškių pieninė“ į Rusiją veža 33% produkcijos, AB „Žemaitijos pienas“ į NVS ir kitas Baltijos šalis veža apie 25% produkcijos.
Kaip matome, jei praradimai dėl situacijos Rusijoje dar labiau padidėtų, kompanijos greitai rastų būdų tiems praradimas amortizuoti.
Išvados
Lietuvos pieno perdirbėjai generuoja stabilius pinigų srautus. Grynasis pelningumas yra mažas, kuris toks ir būdingas perdirbimo pramonei.
Tarp Lietuvos kompanijų grynasis pelningumas svyruoja nuo 1,1% iki 2,9%. Labai ilguoju periodu akcija biržoje negali pasiekti didesnio pelningumo už bazinį verslą.
Todėl Lietuvos pieno bendrovių akcijų kilimas 15-20 metų perspektyvoje dabar gali būti vertinamas maždaug 2-3%.