Finansų krizės abėcėlė

Krizės abėcėlė

Skaitydami apie milijonus straipsnių apie finansų ir paskui atsiradusią Europos paskolų krizę, susipažinome su daug visiškai naujų žodžių, kuriais labai profesionaliai manipuliuoja politikai, analizių kūrėjai, žurnalistai. O ką ta terminologija reiškia?

Austerity – lietuviškai tai  būtų griežta ekonomika. Tai valstybės biudžeto išlaidų mažinimas ir mokesčių didinimas, siekiat sumažinti biudžeto nesurinkimo žirkles. Liaudiškai tai vadinama diržų susiveržimu. Prieštaringai vertinama priemonė, tačiau dabar Europos valstybės sutarė dėl savo ekonomikų sugriežtinimo. Sutarė raštu.

Bailout – gudrus amerikietiškas išradimas, kai nemokaus banko skolas dengia visi mokesčių mokėtojai, o bankų vadovai išsimoka milijonines premijas. Europa sistemą „patobulino“. Graikijos skolas apmoka vokiečiai ir suomiai (kiti irgi). Ir tie pinigai patenka į Vokietijos ir Prancūzijos bankus, kurie ir yra pagrindiniai Graikijos kreditoriai.

Bankų sąjunga – idėja, kuri reiškia, kad Lenkijos, Vokietijos ir Prancūzijos mokesčių mokėtojai garantuoja graikų, italų ir ispanų indėlius. Iš tiesų tai būtų Europos bankų sistemos saugumo iliuzija, kuri labai panaši į milžinišką piramidės schemą.

Currency controls – euro zonos ateitis. Bankų indėlių įšaldymas, pinigų gabenimo per sieną draudimas, valiutos keitimo apribojimai ir bendra visų pinigų srautų kontrolė ES.

Deficit spending – gyvenimas ne pagal išgales. Vyriausybė išleidžia daugiau pinigų nei gauna iš mokesčių, o trūkumui padengti skolinasi iš bankų ir investuotojų. Piliečiams gerai, nes ekonomika auga. Beveik visos šalys turi Deficit spending. Tipiškiausi pavyzdžiai yra Japonija, JAV, Vengrija, Graikija.

10 Year Bond – tai 10 metų trukmės vyriausybės obligacijos. Jų pelningumas yra ne tik pinigų rinkos kaina, tačiau taip pat lemia investuotojų pasitikėjimu šalimi lygį.

EFSF ir ESM – Europos Finansinio Stabilumo Fondas ir Europos Stabilumo Mechanizmas. Labai abstraktūs kūriniai, leidžiantys perkelti pinigus iš Vokietijos mokesčių mokėtojų per finansų rinkas ir Graikiją į Vokietijos ir Prancūzijos bankus.  EFSF skolinasi pinigus iš tų pačių bankų, kurie skolino Graikijai ir kitoms periferijos šalims.  Pinigai iš EFSF eina į Atėnus, Dubliną, Lisaboną ir t.t., iš kur teka atgal į Prancūzijos ir Vokietijos bankus. EFSF ir ESM įsipareigojimus garantuoja visi euro zonos gyventojai.

Ekonomikos skatinimas – žiūrėti Deficit spending. Įeidama į kreditų rinką, valstybė paima pinigus iš privatus sektorius ir išleidžia juo visiškai beprasmiais tikslais: primoka perkant saulės elementų plokštes, moka bedarbio išmokas, sumoka už vaikų mokymą jaunai mamai. Skola auga, ekonomika gauna laikiną postūmį, o rinkos jėgos dar labiau iškraipomos.

Euroobligacijos – stebuklinga transporto priemonė, leidžianti Viduržemio jūros šalims važiuoti vokiečių sąskaita. Mėgstama graikų, italų ir ispanų, bet nekenčiama vokiečių, suomių ir olandų. Euroobligacijų garantuotojos būtų visos euro zonos šalys, o pinigus dalintų Briuselio komisarai, kuriems euroobligacijų idėja irgi patinka.

Firewall – ugniasienė, užkertanti kelią krizei plisti į kitas šalis. Įdomu tai, kad ugniasienė yra pagaminta iš popieriaus – milijardo ECB prispausdintų eurų.

Grexit – sutrumpintai „Greece in „exit”. Reiškia Graikijos pasitraukimą iš euro zonos. Politikams Grexit yra tarsi demonas grasinantis eurui ir reiškiantis III-io pasaulinio karo pradžią. Analitikams tai, kas neišvengiama, investuotojams – galimybė gerai užsidirbti.

Goldman Sachs – nuo čia prasidėjo PIIGS istorija, kai išaiškėjo, kad ši finansinė institucija padėjo Graikijai klastoti duomenis. Įtariama, kad Goldman Sachs prisidėjo ir prie kitų įtartinų sandorių Europoje.

//pagead2.googlesyndication.com/pagead/js/adsbygoogle.js


//

Ispanijos VVP – ispanės, bet ne tos rudakės gražuolės, o valstybės obligacijos, nuo kurių dabar finansų analitikai pradeda darbą kiekvieną rytą. O rūpi jiems, kiek dar pakilo obligacijų pajamingumas ir kada tas pajamingumas reikš Ispanijos bankrotą.

Kova su krize – beviltiškos ir herojiškos Europos politikų pastangos, kurie su aklu pasišventimu  bando kovoti prieš dievų siųstą prakeikimą (žr. Krizė). Su krize daugiausia kovojama išleidžiant pinigus. Faktą, kad ji dar nėra nugalėta, įrodo, kad nėra pakankamai pinigų išleista ir kad jų reikia prispausdinti dar daugiau.

Krizė – tai maras, dievų siunčiamas nuodėmingai Europai. Pasak politikų,  dabartinės ekonominės ir finansinės problemos neaišku iš kur kilo ir nežinia kaip jas įveikti. Todėl geriausia yra laukti. Ypač tada, kai artėja kadencijos pabaiga.

LTRO – Europos centrinio banko Wunderwaffe (Keršto Ginklas), kuris 2011 metų žiemą atitolino krizę ištisus tris mėnesius. Pagal LTRO programą ECB Europos bankams paskolino milijardus eurų už 1% metinių palūkanų trims metams, užstatant „aukštos kokybės turtą“, pavyzdžiui, Graikijos ir Portugalijos obligacijas. Bankai puolė pirkti 5% ir aukštesnio pajamingumo VVP, taip dar labiau tapdami priklausomais nuo PIIGS šalių.

A. Merkel – vienintelis Europos politikas, kuris kartoja kitiems visiškai nesuprantamą tezę: kad vaistas nuo pernelyg didelių skolų yra taupymas ir racionali fiskalinė politika. Ponia Merkel diplomatiškai bandė primesti šią viziją likusiai Europai, bet tikriausiai su tokiu pačiu rezultatu, kaip ir jos pirmtakai su patrankomis ir tankais. Nors tai moteris, tikriausiai vienintelis asmuo ES viršuje, kuri turi tai, ką meksikiečiai vadina cojones (liaudiškai, boba su …).

NPL – trumpinis iš angliško termino „non performing loans“. Na, realiai tai palūkanų nemokantys kreditai. Praktiškai tai negražinti kreditai, kuriuos jau galima nurašyti į nuostolius. Šiuo metu tai pagrindinis Europos bankų vertinimo kriterijus.

Prancūzija – šalis, kurioje dirba 35 valandas per savaitę, streikai yra nacionalinė sporto rūšis ir visi yra socialistai. Rojus žemėje su skola greitai besivejančia BVP, kur pagrindinė iš Afrikos importuojamos bedarbės darbo jėgos pramoga yra iškilmingas automobilių deginimas.

QE – quantitative  easing.  Verčiama kaip „kiekybinis pinigų politikos švelninimas“. Dalykas yra tas, kad centrinis bankas FED perka rinkoje įvairiausias obligacijas  (VVP), mokėdama už jas ką tik išspausdintais pinigais. Tai finansininkų džiaugsmas, nes per trumpą laiką pakilo beveik visų turto  klasių kainos. O eiliniai žmonės po to stebisi,  o kodėl benzinas kainuoja 5.05 Lt už litrą.

Recesija – politiškai nekorektiškas terminas. Recesija niekada neegzistuoja būsimajame laike. Yra arba „laikinas sulėtėjimas“, arba vyriausybė drąsiai įveikė krizę. Po kurio laiko išaiškėja, kad krizė vis dėlto buvo ir yra, tačiau premjero sprendimais buvo įveikta. Bent jau iki rinkimų.

Euro zona – politinis projektas, pasiūtas pagal principą, kad vienas dydis tinka visiems. Kad ir vokiečiai ir graikai gali naudoti vieną valiutą, skolintis tomis pačiomis palūkanomis. Ši iliuzija dirbo 10 metų ir ką tik buvo peržiūrėta.

Euro zonos stabilumas – visi apie tai kalba, bet niekas jos nematė. Bent paskutinius dvejus metus. Tai vienintelis postulatas, už kurį pasirengę mirti Europos Sąjungos lyderiai.

Spanic – trumpinys iš „Spain“ (Ispanija) ir „panic“ (panika). Tai reiškia paniką, kuri gali sprogti finansų rinkose, jei paaiškės, kad ketvirtoji šalis euro zonoje yra nemoki.

Paskutinės galimybės susitikimas – naktiniai Europos politikų pasisėdėjimai, kurių metu įtemtoje atmosferoje bandoma priversti vokiečius išleisti dar dešimtis milijardų eurų „eurobankrotų“ skoloms sumokėti. Prieš aušra pergalingai paskelbiama pasauliui „sėkmė kovoje prieš krizę“ arba kitas „paskutinės galimybės susitikimo“ laikas.

Spekuliantai – beširdžiai kraujasiurbiai, kurie sabotuoja Europos institucijų pastangas ir uždirba iš akcijų ir obligacijų kritimų. Tai jie yra atsakingi už milžinišką skolą Italijoje ar Graikijoje, už ekonomikos recesiją ir aukštą nedarbo lygį. Jų darbas taip pat kruša, Kolorado vabalai ir euro zonos bėdos.

Taupymas – sąvoka  labai specifiškai suprantama vyriausybės sluoksniuose. Taupymo ieškoma ne mažinant valdžios sektoriaus išlaidas, o mokesčių mokėtojų kišenėse, nustatant naują duoklę.

Zombis – nemokus ir nepakankamo kapitalo bankas, kuris veikia tik gaudamas pigias paskolas iš savo centrinio banko. Bankai-Zombiai daro žalą ekonomikai, eikvoja išteklius ir juos paskirsto neproduktyvioms „investicijoms“. Joks zombis nepripažįsta, kad jis yra gyvas lavonas. Tokiu būdu nuodijama visa bankų sistema, nes yra sunku atskirti gyvą banką nuo nenumirusio.

Originalaus straipsnio autorius Krzysztof Kolany

Parašykite komentarą

%d bloggers like this: