Infliacija Baltijos šalyse – daugiau skirtumų ar panašumų?

Sparčiai augo

Pastaruoju metu Lietuva išsiskiria iš kitų ES valstybių dėl sparčiausio kainų didėjimo – metinė prekių ir paslaugų infliacija liepos mėn. sudarė 3,9 proc. 

Toks infliacijos lygis – ne tik bene aukščiausias Europos Sąjungoje (ES), bet ir lenkia infliacijos Latvijoje ir Estijoje lygius, kurie taip pat kur kas didesni nei ES vidurkis.

Kokie vidaus ir išorės veiksniai lemia tokius kainų augimo skirtumus?

Spartesnis kainų kilimas Lietuvoje visų pirma yra susijęs su vidaus veiksniais. Pavyzdžiui, didesni akcizai alkoholiniams gėrimams metinę infliaciją Lietuvoje padidino apie 0,7, o padidintas PVM tarifas šilumos energijai – dar apie 0,2 proc. punkto. Kartu šie veiksniai bene ketvirtadaliu prisidėjo prie bendrosios infliacijos lygio.




Kita vertus, maisto produktų kainos Lietuvoje kilo kur kas mažiau nei Latvijoje ir Estijoje. Lietuvoje vartotojai už maisto produktus ir nealkoholinius gėrimus liepos mėn. mokėjo vidutiniškai apie 2, o Estijos ir Latvijos – vidutiniškai apie 6 proc. daugiau nei prieš metus.

Palyginti su kaimynais, mūsų šalyje mažiau brango žuvis, aliejaus ir riebalų produktai. Be to, išsiskyrė daržovių ir vaisių kainos, kurios Lietuvoje šių metų antrąjį ketvirtį mažėjo, o Latvijoje ir Estijoje augo.

Pieno produktai, palyginti su praėjusių metų liepos mėn., Lietuvoje vidutiniškai pabrango apie 6, Estijoje – apie 9, o Latvijoje – apie 11 proc.

Ilgą laiką visose Baltijos šalyse elektros, dujų, centralizuotai tiekiamos šilumos ir kitos valstybės reguliuojamos kainos lėtino infliacijos didėjimą, tačiau antrąjį ketvirtį visose Baltijos šalyse bendras šių paslaugų kainų indeksas pradėjo didėti.

Lietuvoje šias kainas kėlė birželio mėn. padidintas PVM tarifas šilumos energijai bei kur kas mažiau nei prieš metus pingančios dujos.

Pagal naujausius Lietuvos Vyriausybės mokesčių ir socialinės sistemos tobulinimo pasiūlymus, tikėtina, kad rudenį PVM tarifas šilumos energijai sumažės, taigi, administruojamosios kainos turėtų kilti lėčiau.

Palyginti su Latvija ir Estija, Lietuvoje sparčiau brangsta paslaugos. Paslaugų kainų kilimui ypač daug įtakos turi darbo užmokesčio dinamika.

Kadangi darbo užmokestis Lietuvoje kyla sparčiau nei Latvijoje ir Estijoje, bendras paslaugų kainų augimas taip pat yra didesnis.


source: tradingeconomics.com

Vis dėlto, palyginus Lietuvą su kitomis Baltijos valstybėmis, kai kurios paslaugų kainų komponentės ypač išsiskiria: mūsų šalyje antrąjį ketvirtį gerokai padidėjo keleivių skraidinimo paslaugų kainos, o Estijoje ir Latvijoje ši paslauga per tą patį laikotarpį atpigo.

Restoranų ir kavinių paslaugų kainos Lietuvoje kilo kur kas sparčiau nei kaimyninėse šalyse. Tikėtina, kad tai yra netiesioginis padidintų akcizų alkoholiniams gėrimams poveikis.

Kitąmet infliacija turėtų sumažėti. Vienas iš veiksnių – nustojusios kilti pasaulinės naftos kainos. Be to, kol kas nenumatoma taip sparčiai kaip šiemet didinti akcizų tarifų, o tai irgi slopins bendrąją infliaciją.

Galiausiai, kitąmet tikimasi lėtesnio darbo užmokesčio kilimo. Spartus darbo užmokesčio kilimas šiemet nemenkai prisidėjo prie paslaugų kainų padidėjimo.

Kylantis darbo užmokestis kai kurias įmones priverčia šias išlaidas įtraukti į sąnaudas ir pakelti jas į galutines prekių ir paslaugų kainas.


source: tradingeconomics.com

Prognozuojant maisto kainas, kitąmet, pastebėtina, kad ir toliau yra nemažai rizikų, susijusių su tolesniu jų didėjimu.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos rengiamas maisto produktų kainų indeksas rodo, kad, išskyrus cukrų bei augalinį aliejų, pieno, mėsos ir grūdinių produktų kainos pasaulinėje rinkoje pastaraisiais mėnesiais kilo. Tai turės poveikį ir vartotojų maisto kainoms Lietuvoje.

Kita vertus, kol kas tikimasi, kad žemės ūkio derlius šiemet bus gausesnis nei pernai, o tai maisto kainas turėtų mažinti.

Komentuoja Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistė Ieva Skačkauskaitė

Šaltinis: Lietuvos bankas


Facebook Comments

Parašykite komentarą

%d bloggers like this: