Investiciniai fondai III

Investiciniai fondai

Investiciniai fondai perka ir parduoda akcijas, obligacijas ir (ar) kitus vertybinius popierius.

Vertybiniams popieriams pirkti fondas surenka pinigus iš pavienių investuotojų, parduodamas jiems fondo akcijas. Visas pelnas, gautas iš prekybos vertybiniais popieriais, atskaičiavus mokesčius, išmokamas fondo akcininkams atitinkamai pagal jų turimą akcijų kiekį.

Investavimas į fondus yra patogus, nes galite investuoti didelę sumą iškart, nusipirkti fondo akcijų pakartotinai, kai to norite, arba reguliariai investuoti fiksuotą sumą per Jūsų pasirinktą laikotarpį.

Nors fondų yra daug ir jie skiriasi vienas nuo kito, toliau išvardytos ypatybės bendros visiems fondams:

investavimo tikslai – apibūdina, ko siekia fondas;

profesionalus fondo valdytojas arba valdytojai, kurie vadovauja fondo veiklai;

galimybė už fondo uždirbtus pinigus įsigyti daugiau fondo akcijų.

II. Investicinių fondų teikiama nauda

Investicinių fondų patrauklumas

Investiciniai fondai supaprastina tai, kas Jums gali būti sudėtingiausia investuojant – sprendimas, ką pirkti ir kada parduoti, siekiant Jūsų pagrindinių tikslų.

Pavyzdžiui, jei siekiate augimo iš investicijų į dideles, žinomas bendroves, yra įvairių fondų, kuriuos galima pasirinkti ir kurie atitinka tiksliai šią strategiją.

Pasirinkdami fondą, kuris padės Jums pasiekti specifinius tikslus, galite palyginti jo ilgo laikotarpio pokyčius (apie 5–10 metų) su panašiais fondais, sužinoti apie valdytoją, kaip valdomas fondas, patikrinti fondo mokesčių sistemą.

Jūs galite naudoti fondo prospektus, informaciją iš fondo interneto puslapio arba profesionalų patarimus.

Investiciniai fondai gali padėti diversifikuoti Jūsų portfelį arba paskirstyti Jūsų investuojamus pinigus, atsižvelgę į skirtingus tikslus.

Vienas diversifikavimo būdas yra pasirinkti fondus su skirtingais tikslais arba fondus, kurie reprezentuoja skirtingus rinkos segmentus. Pavyzdžiui,

Jūs galite pirkti stabilių bendrovių fondo vienetus, mažo augančio fondo vienetus, tarptautinių akcijų fondo ir (ar) vyriausybės obligacijų fondo vienetus.

Diversifikacija

Daugelis ekspertų sutinka, kad efektyviau investuoti į įvairias akcijas ir obligacijas negu būti priklausomam nuo vieno ar dviejų vertybinių popierių pokyčių.

Bet diversifikavimas gali tapti iššūkiu, o individualaus akcijų ir obligacijų portfelio formavimas gali būti brangus. Be to, žinojimas, ką ir kada pirkti, reikalauja žinių ir dėmesio.

Investiciniai fondai gali pasiūlyti sprendimą. Kai Jūs investuojate į fondą, jis kaupiasi iš kitų investuotojų pinigų ir sukuria daug didesnę perkamąją galią, negu Jūs turėtumėte investuodami savarankiškai.

Fondas panaudoja šiuos pritrauktus pinigus, formuodamas diversifikuotą portfelį. Fondo sėkmė nepriklauso nuo vieno ar kito turimo vertybinio popieriaus pokyčių, nes jis gali turėti tūkstančius vertybinių popierių.

Konkreti investicinių fondų teikiama nauda

Platus požiūris

Daugelis investuotojų investicinius fondus naudoja tarptautiniam investavimui. Daugelis ekspertų sutinka, kad tarptautinis investavimas naudingas, nes veikia kaip apsauga nuo vidinės rinkos smukimo, taip pat sukuria galimybes pasinaudoti stiprių užsienio rinkų pranašumais.

Tačiau investavimas užsienyje gali būti sudėtingas dėl įvairių priežasčių – nuo valiutos svyravimų iki apmokestinimo. Fondai sureguliuoja tokias detales dėl Jūsų.

Profesionalų valdymas

Dar viena priežastis, kodėl investiciniai fondai yra patrauklūs investuotojams, ta, kad kiekvienas fondas turi profesionalų valdytoją, kuris turi savo investavimo stilių ir tiesiogiai priima sprendimus pirkti arba parduoti.

Pirkimo stilius apibrėžiamas kaip tam tikras investavimas arba investavimo rūšis, kurią vykdo fondas. Pavyzdžiui, siekiant išsaugoti kapitalą ilgu laikotarpiu, kai kurie akcijų fondų valdytojai akcentuoja investicijų vertę, t. y. jie perka tas akcijas, kurių kainos mažesnės negu tikimasi.

Kai kurie ekspertai tiki, kad fondų valdytojas atlieka pagrindinį vaidmenį, lemiantį fondo rezultatus. Jie pataria prieš investuojant patikslinti, ar sėkmingai vadovaujantis valdytojas dar dirba su fondu, ir pardavinėti Jūsų akcijas tada, kai valdytojas išeina iš fondo.

Reinvestavimas

Galimybė reinvestuoti, perkant papildomas akcijas iš Jūsų uždarbio, yra investicinių fondų pranašumas. Jūs tai galite padaryti atidarydami sąskaitą arba bet kada, kol esate fondo akcijų savininkas.

Be abejo, Jūs turite galimybę atsiimti savo pajamas, gautas iš fondo išmokų, jei Jums prireikia grynųjų pinigų.

Investuodami reguliariai, Jūs sukuriate investavimo bazę, nuo kurios ateityje bus skaičiuojamas uždarbis, šis procesas žinomas kaip formavimas. Kuo Jūs daugiau investavote, tuo didesnis potencialus augimas.

III. Investicinių fondų rūšys

Investiciniai fondai skirstomi į tam tikras grupes:

akcijų fondai (investuoja į įmonių akcijas)

obligacijų fondai (investuoja į bendrovių ir valstybių obligacijas)

subalansuoti fondai (investuoja į akcijas bei obligacijas)

pinigų rinkos fondai (investuoja trumpam laikotarpiui)

kiti fondai.

Kiekvienos grupės bet kuris fondas turi kainą, kuri žinoma kaip grynoji aktyvų vertė (GAV), ir kiekviena GAV skiriasi, atsižvelgiant į fondo turimas investicijas ir investuotojų turimas akcijas.

Kaina keičiasi kiekvieną dieną. Visos dienos transakcijos, pirkimas bei pardavimas, atsispindi šioje kainoje.

Akcijų fondai

Pavadinimas viską pasako. Akcijų fondai investuoja į akcijas. Bet akcijos fondo portfelyje keičiasi, atsižvelgiant į fondo investicinius tikslus ir fondo valdytojo valdymo stilių. Bendrovės, analizuojančios investicinius fondus, išskiria daugiau kaip tuziną įvairių akcijų fondų.

Vieni fondai prisiima daugiau rizikos negu kiti, nes perka augančių bendrovių, besivystančių šalių bendrovių arba bendrovių su finansiniais sunkumais akcijas.

Kiti fondai investuoja į dideles gerai žinomas bendroves, kurios reguliariai moka dividendus. Dar kiti specializuojasi investuodami į tam tikros pramonės arba ekonomikos sektoriaus akcijas, pavyzdžiui, informacinių technologijų arba sveikatos priežiūros bendroves.

Mažas, vidutinis ir didelis – tai dar vienas būdas sugrupuoti akcijų fondus pagal rinkos kapitalizaciją arba bendrovių dydį, kurių akcijas turi fondas.

Fondai, kurie dirba su skirtingų dydžių bendrovėmis, linkę vaizduoti pokyčius pagal akcijų subklases. Pavyzdžiui, mažos kapitalizacijos fondo grąža gali labai skirtis bet kokiu periodu nuo vidutinės arba didelės kapitalizacijos augimo fondų.

Obligacijų fondai

Kaip ir obligacijos, obligacijų fondai duoda pajamų ir gali augti. Skirtingai nuo obligacijų, obligacijų fondai nemoka fiksuotų palūkanų ir neturi išpirkimo dienos.

Taip yra todėl, kad tokie fondai prekiauja įvairių terminų obligacijomis, kurios moka skirtingas palūkanas, dažniau parduoda negu laiko jas iki išpirkimo.

Teigiama tai, kad Jūs galite reinvestuoti Jūsų pajamas, pirkdami daugiau fondo akcijų. Be to, galite investuoti į fondą mažiau, negu reikėtų perkant obligacijas savarankiškai, ir gauti diversifikuotą portfelį.

Yra įvairių obligacijų fondų su skirtingais investavimo tikslais ir strategijomis. Jūs galite pasirinkti kokybišką bendrovių obligacijų fondą, ilgo ar trumpo laikotarpio vyriausybių obligacijų fondus, fondus, kurie kombinuoja emisijas su skirtingais išpirkimo metais, arba rizikingus išmetamų obligacijų fondus, kurie dažnai pardavinėjami daug pigiau negu aukšto pelningumo fondai.

Pinigų rinkos fondai

Pinigų rinkos fondai sutelkia dėmesį į stabilias ir artimas pinigams investicijas. Palūkanos, kurias jie moka, palyginamos su tuo, ką Jūs uždirbtumėte iš indėlių sertifikatų arba banko einamųjų sąskaitų, ir yra daug mažesnės negu vidutinės akcijų ir obligacijų fondų pajamos.

Tai reiškia, jog šie fondai gali būti geri siekiant apsaugoti Jūsų lėšas, tačiau jie nėra geri norint gauti pelno iš investicijų augimo arba ilgalaikių palūkanų.

Kiti fondai

Investiciniai fondai skiriasi ne tik pagal investavimo objektus (akcijos, obligacijos, pinigų rinkos instrumentai), bet ir pagal investicinio portfelio formavimo politiką.

Pavyzdžiui, indeksų fondai sukurti tam, kad duotų tokias pat pajamas, kurias Jūs gautumėte, jeigu investuotumėte į akcijas pagal tam tikrą indeksą, pavyzdžiui, Standart & Poor’s 500-akcijos.

Indeksų fondai populiarūs „bulių rinkoje“ (kylančioje), nes tada pagrindinių akcijų indeksų pokyčiai yra stabiliai augantys. Jie gali būti ne tokie patrauklūs „meškų rinkoje“, kai indeksų vertės krinta.

Investavimas į indeksų fondus gali eliminuoti sprendimus turėti specifinius akcijų arba obligacijų fondus ir subalansuoti kitas labai siauras investicijas.

Šie fondai yra tipiškos efektyvių sąnaudų investicijos, nes dažniausiai jie turi žemesnius mokesčius negu aktyviai valdomi fondai.

Investicijų fondai gali būti valdomi aktyviai arba pasyviai. Aktyviai valdomuose fonduose valdytojas priima sprendimus pirkti ar parduoti popierius bei vykdo juos.

Pasyviai valdomuose fonduose, tokiuose kaip indeksų fondai, popieriai keičiami tik tada, kai jie keičiasi pasirinkto indekso sudėtyje. Tai reiškia, kad indeksų fondų sudėtis keičiasi daug rečiau negu aktyviai valdomų fondų.

IV. Naudinga informacija prieš pasirenkant fondą

Egzistuoja trys informacijos tipai, kurių Jums reikia norint įvertinti investicinį fondą.

1. Istorinė informacija

Praeities pokyčiai parodo istorinį fondo pelningumą, ar pajamos buvo nuolatinės ir kaip pajamos lyginamos su kitų fondų rezultatais.

Turėtumėte būti atsargus dėl kiekvieno fondo, kurio aukštos ilgo laikotarpio pajamos remiasi vieneriais ar keleriais pagrindiniais metais, o kiti aštuoneri ar devyneri metai nėra įtraukiami.

Tačiau net ir visa tai negarantuoja, jog fondo ateities pokyčiai bus lygūs esamiems arba praeities rekordams. Daug ekspertų atkreipia dėmesį, kad geri praeities rodikliai lemia ateities investicinius sprendimus.

2. Išlaidos, susijusios su fondo veikla

Išlaidos matuojamos tuo, kiek Jūs sumokate pirkimo bei pardavimo mokesčių, komisinių ir (ar) metinių valdymo mokesčių. Šios išlaidos tiesiogiai veikia Jūsų pajamas. Bet kada galite palyginti skirtingų fondų mokesčių normas. Aukštesni mokesčiai gali koreliuoti su aukštesne rizika, kai fondo valdytojas prisiima daugiau rizikos, norėdamas sumažinti mokesčių spaudimą pajamoms.

3. Fondo prospektas

Prospektas turi paaiškinti fondo strategiją ir politiką, kurią taiko valdytojai, siekdami fondo investicinių tikslų. Prospektas apima tokias dalis:

tikslo apibrėžimas

investavimo programa

fondo mokesčiai

fondo istorija

kaip pirkti ir išpirkti akcijas

akcininkų aptarnavimas.

Fondo prospektas taip pat apibūdina jo pagrindines turimas investicijas ir investavimo sritis, nors kartais fondai perka daug plačiau, kad padidintų grąžą. Fondai prekiauja laisvai, tačiau jų publikuojamas investicijų sąrašas yra koreguotas.

V. Kaip analizuoti fondus

Tik turint visą informaciją apie investicinį fondą, galima pradėti jį vertinti ir vėliau priimti investicinį sprendimą.

Vertinant istorinius fondo rezultatus, nereikia pamiršti, kad bet koks fondas lyginamas su tam tikru lyginamuoju indeksu (benchmark). Negalima fondo rezultatų lyginti su visa rinka arba tam tikro prekybos sąrašo augimu.

Fondo valdytojo tikslas yra padaryti fondą pelningesnį negu lyginamojo indekso rezultatai, bet ne pelningesnį už visą rinką.

Įvairių fondų lyginamieji indeksai skiriasi atsižvelgiant į fondo rūšį, investavimo strategiją, tikslus, geografinį bei sektorinį investicijų paskirstymą.

Tik lyginamasis indeksas parodo, kaip keičiasi investicinė fondo aplinka, kurioje jis veikia.

Įvertinus fondus pagal istorinius duomenis, jie lyginami tarpusavyje. Dabar labai svarbu nepasiklysti fondų įvairovėje, nes galima lyginti tik vienos rūšies fondus, veikiančius vienodose rinkose ir turinčius panašius tikslus.

Negalima lyginti obligacijų ir akcijų fondų arba gretinti besivystančių rinkų akcijų fondą ir didelių gerai žinomų bendrovių akcijų fondą, tarptautinių bei vietinių fondų ir t. t.

Tarp vertinimo kriterijų ne paskutinę vietą turi užimti ir valiutos, kuria denominuotas fondas, įvertinimas. Turint galvoje, kad litas pririštas prie euro, bet koks fondas, kuris denominuotas eurais arba prie euro pririšta valiuta, nesukuria papildomos valiutinės rizikos.

Fondai, išreikšti JAV doleriais arba kitokia valiuta, turi riziką, susijusią su valiutų kursų svyravimu. Tokiu būdu dėl galimo valiutų skirtumo bet koks tokio fondo pelningumas Lietuvos gyventojams skiriasi nuo oficialiai skelbiamo.

Parengta pagal www.bankas.lt publikaciją

Parašykite komentarą

%d bloggers like this: