10 valstybių neturinčių aukso arba turinčių labai nedaug

Neseniai suskaičiavome 10 valstybių ir jų oficialiai skelbiamas aukso atsargas. Tai buvo didžiausios atsargos. Dabar pasižiūrėsime į valstybes, kurios visai neturi aukso atsargų arba jų turi labai mažai. O tokių valstybių labai daug. Pasaulio banko 2019 m. duomenimis aukso atsargų neturėjo arba jo turėjo labai mažai (mažiau 1 metrinės tonos) 117 šalių.

Iš G 7-tuko ir G 20-tuko šalių aukso atsargų neturi tik Kanada. Dar aukso neturi tokios turtingos valstybės kaip Monakas, Lichtenšteinas ir Izraelis. Tokie dideli valstybių, neturinčių aukso atsargų, skaičiai tik patvirtina aukso standarto atsisakymo svarbą. Paprasčiausiai daug valstybių būtų paprasčiausiai išmestos iš tarptautinės prekybos.

Aukso standarto atsisakymo priežastys:

  • Aukso standartas negarantuona finansinio ir ekonominio stabilumo.
  • Kasimas yra brangus ir kenksmingas aplinkai. Taip pat ir pavojingas.
  • Aukso pasiūla nėra fiksuota.

Ir dar viena priežastis yra tai, kad daugiausiai aukso iškasanti valstybė pradeda pasaulinės finansų rinkos diktatą. Ir tokia šalis nėra JAV. Ji, kaip žinome, yra ketvirtoje vietoje. Ir jei jums pasakoja, kad JAV specialiai atsisakė Bretton Woods susitarimo, kad visus apgautų, tai jums belieka tik nusikabinti makaronus nuo ausų.

Daugiau nei 10 valstybių aukso visai neturi

Ir vis dėlto, labai daug valstybių aukso neturi ne todėl, kad nepatinka aukso standartas, o todėl, kad aukso turėti jos neturi galimybių. Bet pasižiūrėkime iš kitos pusės: kodėl centriniai bankai perka auksą?

10 valstybių neturinčių aukso arba turinčių labai nedaug

Visų pirma, auksą centriniai bankai perka kaip rezervų diversifikavimo instrumentą. Rezervai reikalingi ekonomikos, vadinasi ir nacionalinės valiutos stabilumui palaikyti. Ir kai neveikia tradicinės monetarinės politikos priemonės (bazinės palūkanos, ARO), tada gali būti panaudoti aukso ir valiutų rezervai. „Privalumas“ yra tas, kad aukso kaina juda priešinga kryptimi dolerio kotiruotėms.

Tačiau pasaulyje tendencija keičiasi. Ir didelės ekonomikos jau neskuba pirkti aukso, kaip rezervo. JAV seniai nedidina, kaip ir Italija, o Vokietijos centrinis bankas mažina aukso rezervus. Auksą perka kylančios ekonomikos, kurios tai vis dar aktualu: Rusija, Kinija, Turkija, Indija. Nežiūrint spartaus augimo, Rusijos aukso rezervai sudaro 22% visų rezervų, kai JAV auksas sudaro net 70% visų rezervų. Lietuva – 6.5%, t.y. daugiau nei Kinija su 3.61%.

Kaip vienos šalies ekonomika nelygu kitos šalies ekonomikai, taip ir aukso rezervų poreikis skirtingose šalyse yra skirtingas. Tik užduotis tam auksui visur yra vienoda. Tik paskutiniai dešimtmečiai parodė, kad labiausiai išsivysčiusioms ekonomikoms aukso rezervų poreikis vis labiau mažėja.

Ir dar vienas svarbus pastebėjimas. Toks auksas dar vadinamas monetariniu auksu. Taip yra todėl, kad jis dalyvauja monetarinės politikos formavime, o ne todėl, kad iš jo kalamos monetos atsiskaitymams ar juo dengiami pinigai, kaip kad klaidingai mano mažiau išsilavinę aukso standarto fanatikai.

O kodėl aukso neturi?

Panagrinėkime kelis atvejus, kodėl šalys aukso rezervų neturi.

1. Kanada

Šalis aukso rezervų pradėjo atsisakyti amžių sandūroje:


source: tradingeconomics.com

Valstybės BVP augimo tempo dinamika yra pakankamai stabili. Biudžetas gauna daug pajamų iš gamtos resursų, be to ekonomikoje dominuoja paslaugų sektorius. 1980 metais Kanados vyriausybė nusprendė, kad auksas nėra pakankamai likvidus jų poreikiams. Kur kas geresne priemonė rezervams jie laiko JAV Iždo obligacijas. Priedo, jie paskaičiavo, kad aukso rezervų saugojimas ir transportavimas yra labai brangus reikalas.

2. Norvegija

Tai dar viena gamtos ištekliais turtinga šalis, bei turtingiausia pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui. Po Kataro didžiausias dujų eksportuotojas pasaulyje. Šalis racionaliai išnaudoja iš resursų gautas pajamas – jas investuoja į gyventojų gerovę. 2003 metais šalis turėjo 37 tonas aukso atsargų. Dalį jų pardavė už 1.5 mlrd. NOK ir investavo į užsienio valiutų rezervus. Sau pasiliko 7 aukso luitus, skirtus parodoms. Taip pat Anglijos banke laikoma dar 1940 m. išgabentos 3.5 tonos aukso monetos. Visa įspūdinga išgabenimo istorija aprašyta Robert Pearson knygoje Gold run.

Norvegijos užsienio valiutos atsargos skirstomos į fiksuotų pajamų portfelį ir akcijų portfelį, kurį atitinkamai valdo Norges Bank Central Banking Operations (CBO) ir Norges Bank Investment Management (NBIM). 2021 metų pabaigoje Norvegijos tarptautinės atsargos siekė 84,72 mlrd.

Norvegijos BVP augimo tempas priklauso nuo naftos rinkos konjunktūros. Bet dinamika stabili:


source: tradingeconomics.com

3. Kroatija

Yra trečia stiprios ekonomikos valstybė be aukso rezervų. Pagrindinės šalies eksporto ir importo valstybės yra ES. Tai suteikia pakankamo stabilumo. Šalis dar 2001 metų pradžioje turėjo apie 13.12 tonos aukso, kurį gavo iš Tarptautinių atsiskaitymų banko kaip dalį buvusios Jugoslavijos federacijos aukso. Aukso pardavimą Kroatijos Nacionalinio banko vadovas komentavo taip: „Kroatijos biudžetas būtų gavęs milijardu kunų mažiau mokėjimų iš Kroatijos nacionalinio banko, jei būtume nusprendę laikyti rezervuose paveldėtą auksą“.

Tame pačiame pranešime centrinio banko vadovas Boris Vujčić akcentavo, kad monetarinės ir fiskalinės politikos derinimo svarbą. Jų uždavinys yra veikti anticikliškai. Matyt, jam pavyko politikus įtikinti, nes šalis 2007-2009 m. pasaulinę finansų krizę išgyveno paprasčiau nei kaimynės. Bet esmė ne politikose, o verslo klimatas šalyje. Be stipraus verslo. Be jo jokios politikos bejėgės.

Kroatijos BVP augimo tempas yra stabilus:


source: tradingeconomics.com

4. Azerbaidžanas

Naftos ištekliais turtinga šalis. Dar eksportuoja daug medvilnės ir aukso. Bendradarbiauja su naftos karteliu OPEC+ formatu. Azerbaidžanas yra turtinga išteklių, aukštesnes vidutines pajamas gaunanti šalis, kurios BVP siekia 58,43 mlrd.

Vertinant pagal paties centrinio banko poziciją, aukso, kaip rezervo jie visiškai neatsisakė. Tačiau ilgą laiką jo neturėjo (vienu momentu šiame šimtmetyje turėjo per 30 tonų aukso). Ir mes matome, kad 2016 m. atpigus aukso kainoms, centrinis bankas sukaupė atsargas ir 2017 m., auksui šiek tiek pabrangus, sumažino manato vertę. Toks žingsnis naudingas šalies importuotojams.


source: tradingeconomics.com

Ir dar kas įdomu. 2016 metais CB pakėlė bazines palūkanas iki 15%, o prekybos balansas sumažėjo iki nulio. Tai veiksmai su auksu labai suprantami. Balansas vėliau atsigavo, o ir bazinės palūkanos buvo sumažintos labai greitai.

10 valstybių neturinčių aukso arba turinčių labai nedaug
USD/Manatas ir Auksas (oranžinis_

Ir dar, infliacijos šuolis kalbamu periodu buvo labai reikšmingas. Kovoje su infliacija buvo panaudotos aukso atsargos, bet nacionalinei ne valiutai sustiprinti, o susilpninti:


source: tradingeconomics.com

5. Kosta Rika

Kosta Rika yra maža, atvira ekonomika Lotynų Amerikoje. Pagal Pasaulio banko klasifikaciją ji priskiriama aukštesnes vidutines pajamas gaunančioms šalims. Per pastaruosius du dešimtmečius šalyje buvo pagrįstas augimas ir vystymasis, kuris visų pirma buvo į išorę nukreiptos strategijos rezultatas. Šalis išplėtė savo ekonomiką nuo tradicinių žemės ūkio produktų ir turizmo iki aukštųjų technologijų eksportui gamybos. Be to, šalis išgauna daug itin geros kokybės aukso rūdos.

Kodėl tiksliai šalis nelaiko aukso rezervų, galime tik spėlioti. Matyt, pilnai užtenka užsienio rezervų už 8 mlrd. USD, panašiai, kiek Azerbaidžanas. Tačiau centrinis bankas turi sukaupęs ikikonkistadorinių laikų aukso dirbinių kolekciją. Taip pat centrinio ofiso sienas puošia solidi dailės darbų kolekcija.

10 valstybių neturinčių aukso arba turinčių labai nedaug
Šaltinis: Kosta Rikos CB

Kitos šalys

Aukso rezervų taip pat neturi Nikaragva, Kamerūnas, Armėnija, Gabonas, Turkmėnija, Kongas, Čadas ir Eritrėja. Bet kažin ar šių šalių priežastys mums labai aktualios…

Šaltinis: šalių centriniai bankai, Pasaulio bankas, NASDAQ.

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: