13 sėkmingo investavimo žingsnių. 12 žingsnis. Investicinės idėjos patyrusiems

Pirmą kartą paskelbta Spekuliantai.lt

Penki pagrindiniai prisipažinimai, kurių mes niekada neišgirsime iš investavimo „guru“, kalbančio TV laidoje:

1. Neturiu jokio supratimo, kodėl Techninė analizė turėtų bent kažką paaiškinti.
2. Nesuprantu skirtumo tarp „aukščiau vidutinio“ ir „kaupti“ reitingų.
3. Be abejo, indeksinio investavimo strategija lenkia visos rinkos vidutinę grąžą, bet iš to nebus gero interviu.
4. Didžiąją dalį to ką sakau, sugalvoju bekalbėdamas.
5. Mūsų brokerių kompanija uždirba pinigus senu patikrintu metodu. Mes imam didelius mokesčius iš klientų.

Išvestiniai finansiniai instrumentai, sintetinės opcionų strategijos, žemėjantis trendas, SMA 50, Elioto bangų teorija… Investavime pilna sudėtingų, sunkių išnagrinėti temų, kurios, ačiū Dievui, dažniausiai yra didžiausias niekalas.

Šitame žingsnyje peržvelgsim tik tuos „sudėtingumus“, kurie verti dėmesio. Apie instrumentus, duodančius naudą bei kai kurias strategijas, kurias, gal būt, jūs pasiryšit įgyvendinti.

Opcionai

Kalba bus apie „call“ ir „put“ opcionus. Šiaip opcionų mes privengiam ir paaiškinsim kodėl. Bet pradžioje išsiaiškinkim, kaip jie veikia.

Opcionas „call“ duoda mums teisę pirkti tam tikrą kiekį akcijų už tam tikrą kainą iki pasibaigs opciono galiojimo laikas – paprastai tai būna keli mėnesiai (yra ir savaitiniai). Opcionas „put“, priešingai, suteikia teisę akcijas parduoti.

Sakysim, jūs susižavėjote nauja bendrove ABC. Dabar jos akcijos rinkoje kainuoja 75 USD ir jūs tikitės greito akcijų kainos kilimo. Jūs galite nuspręsti pirkti akcijas, tačiau galite nuspręsti pirkti ir opcioną.

Manykim, kad jūs pirksite gegužės (expiration date) „call“ opcioną su 80 USD įvykdymo kaina (strike price). Dabar jūs turite teisę pirkti 100 vnt. akcijų po 80 USD trečios gegužės svaitės pabaigoje.

Ir jūs už opcioną sumokėjote viso labo tik 500 USD (premija), t.y. 5 USD už kiekvieną akciją. Jei gegužės pabaigoje bendrovės akcijų kaina pakils iki 95 USD, tai jūsų planas suveikė.

Jūs vykdote opcioną (exercise) ir perkate akcijas po 80 USD ir jas iš karto parduodat. Nuo 15 USD pelno kiekvienai akcijai atskaičiuokite premijos kainą (5 USD), komisą ir trumpalaikės operacijos mokestį. Bendrai vis tiek bus geras pelnas.

Bet nepamirškite, kad daug opcionų pasibaigia su niekuo. Juk gali būti, kad per turimą laiko tarpą akcijos kaina taip ir nepasieks įvykdymo kainos.

Sakysim, jei ABC akcijų kaina gegužės gale nepasieks 80 USD, tai jums nepasisekė. Jūs prarasite 500 USD, kuriuos sumokėjote už opcioną.

O tuo tarpu birželio pradžioje akcijos kaina gali užkilti iki 120 USD, bet tai jau jūsų neliečia, jūs jau ne žaidime. Todėl akcijų pirkimas čia turi savų privalumų prieš opcionus.

Bet opcionai žmonės patinka dėl sverto galimybės. Vietoj to, kad už ABC akcijas mokėti 7500 USD, jūs mokate 500 USD už teisę pirkti sutarta kaina. Bet opciono pozicija yra laikina. Jo „galiojimo“ laikas baigiasi kažkada.

Opcionus dar naudoja norint apsaugoti savo pozicijas. Manykim, kad jūs pirkote ABC akcijų po 75 USD. Jei bijote, kad jų kaina gali staiga nukristi, jūs galite dar papildomai investuoti į „put“ opcioną, kuris jus duos teisę (laikiną) parduoti akcijas už atitinkamą kainą, kuri skirsis nuo kainos rinkoje (jums bus palankesnė).

Taip jūs gaunate savotišką apsaugą nuo akcijų kainos sumažėjimo. Žinoma, mes labai nustebsime, kodėl jūs laikote akcijas, kuriomis nepasitikite. Ir priminsime, kad jums „put“ opcionus reikės pirkti kiekvieną kartą, kai tik ankstesnių opcionų laikas pasibaigs. Toks „investavimas“ suvalgys pelną, kurį jūs tikėjotės gauti iš šių akcijų.

Tad pradedantiesiems geriau nelįsti prie opcionų, o ir patyrę spekuliantai jų privengia. Nebent tie, kurių darbo specifika yra spekuliuoti opcionais. Pirkdami opcioną, jūs realiai perkate priklausomybę nuo trumpalaikių kainų svyravimų.

Daugiau informacijos apie opcionus rasite čia.

Daytradingas

Mes manome, kad geriausias būdas savo gerbūviui pagerinti – pirkti geros kompanijos akcijų ir laikyti jas kelis dešimtmečius. Bet tai lengva pasakyti, sunku padaryti. Kai rinkos kyla ir krenta; kai kompanijos atsiranda, jungiasi ir bankrutuoja labai sunku susilaikyti nuo aktyvios prekybos.

Tačiau daytraderiai kritikuoja Buy&Hold strategiją ir mano, kad pelną laisvai galima gauti stebint akcijų kursus sesijos metu. Tokia prekyba tampa manija: milijonams žmonių nusibosta darbe sėdėti nuo ryto iki vakaro, o daytraderiai savanoriškai prilimpa prie kompiuterio ištisoms valandoms, ir atlieka pirkimo pardavimo sandorius, kurių trukmė nuo sekundžių iki kelių valandų, didelėmis sumomis.

Tai nėra investavimo strategija. Tai azartiniai žaidimai. Šitie žmonės nori pasirodyti gudresni už kitus. Jų nedomina nei bendrovių veikla, nei ekonominė situacija. Jų tikslas atspėti kainos judesį geriau už kaimyną.

Jūs pasakysite: „Labai gerai. Aš gi esu savaitinis/mėnesinis traderis“. Tūli Brad Barber ir Terrance Odean atliko tyrimą, kurio pagalba nustatė, kad ilgalaikių investuotojų rezultatai būna kur kas geresni už labai dažną prekybą. Panašus trumpas tyrimas aprašytas ir tinklalpyje: „Dividendai: strategija ir taktika“.

Jie ištyrė 60 000 traderių 1991-1996 m. sandorius pas stambiausius brokerius ir su mažu komisu. Jie nustatė, kad metinis geometrinis pelno vidurkis sudarė apie 15,3%, rinkos vidutinis metinis pelningumas buvo apie 17,1%.

Jau blogai. O tie, kurie prekiavo dažniausiai, pasiekė 10% metinį pelningumą. Profesorių išvada liūdna daytradriams: kuo dažniau prekiaujama, tuo mažesnė grąža. Pridurkim dar tai, kad tyrėjai neįskaičiavo komiso ir mokesčių, kurie dar labiau sumažina pelningumą.

Pamoka aiški: Investuotojai, save laikantys ilgalaikiais kokybiško verslo savininkais, kur kas dažniau uždirba daugiau, nei spekuliantai, prognozuojantys rinkos kryptis.

Tad pabaigai, klasikinis sakinys: „LB perspėja, kad dažna prekyba kenkia sveikatai!“

Techninė analizė

„Saugokis techninės analizės, sūnau mano! Jos nasrai suryja, jos žnyplės sudrasko!“ Jei Luisas Kerolis būtų buvęs investuotoju, greičiausiai, taip perspėtų kitus investuotojus.

Yra dvi pagrindinės investuotojų stovyklos. Techninė analizė remiasi į akcijos kainų ir apyvartų diagramas. Fundamentalioji analizė gilinasi į bendrovės vertę. „Fundamentalistai“ stebi kompaniją iš vidaus, „technikai“ stebi akcijos kainos dinamiką rinkoje.

Techniniai analitikai sukūrė daug įvairiausių figūrų šablonų, juos analizuoja ir sureikšmina. Egzistuoja tokie šablonai, kaip „Galva ir pečiai (Head&Shoulders)“, „puodelis su rankena (Cup&Handel)“ ir daug kitų.

Tos figūros realiai egzistuoja, bet nebūtinai jos ką nors reiškia. Mes manom, kad tokios schemos yra tik atsitiktiniai sutapimai, ir taip investuoti yra avantiūrizmas.

„Technikai“ stebi rinkos psichologiją, jie bando nuspėti, kur juda instituciniai investuotojai, kad ir patys investuotų ta pačia kryptimi. Šie analitikai neturi jokio supratimo apie bendrovių veiklas, tiki, kad „pramušus pasipriešinimą“ bus galima gerai uždirbti, o figūrų šablonai – pelningos prekybos garantas. Mus baisu jau nuo to, kiek jie sumoka komisinių ir kitų mokesčių…

Visada susikoncentruokit į fundamentiką. Jei radote kompaniją, kurios pardavimai, pelno maržos auga, bet Wallstreetas to dar nepastebėjo, pagalvokit apie tokios bendrovės akcijų pirkimą. Nekreipkit dėmesio į tai, ką sako kiti. Tikrosios bendrovės vertybės pastebimos ir atsiskleidžia ne iš karto.

Svertas

Prekyba su svertu reiškia, kad jūs pasiskolinat pinigų iš savo brokerio akcijoms, valiutoms, kriptovaliutoms pirkti. Tai skamba patraukliai, nes jūs galite gauti pelną naudodami pinigus, kurių jūs neturite.

Žinoma, už šią paslaugą jūs mokate papildomai. Jei situacija rinkoje eina prieš jus, tai jūs parduodate su nuostoliu, plius dar visi procentiniai mokesčiai.

O jei laikote krentančia akciją, tai mokate paskolos procentus, o jei kaina nukrenta žemiau nustatytos ribos, tai turite papildyti savo depozitą, kad kompensuotumėte kainos kritimą.

Žodžiu, vienos išlaidos didinančios nuostolį. Mes sakome svertui NE! Mes manome, kad sverto naudojimas yra per daug rizikingas. Bet jei nusprendėte jį naudoti, tai elkitės su juo saikingi ir apgalvotai.

Geriausia jį naudoti tik tada, kai rinkoje jau įgavote daug patirties. Pasistenkite, kad marža neviršytų 20% viso jūsų kapitalo. Nedidelis sverto kiekis gali būti labai naudingas ir mažiau rizikingas.

Imdami maržą paskaičiuokite, koks metinis mokestis ir ar akcijos kaina per metus jį viršys. T.y. jei jūs skolinatės pinigus už 9% metinių palūkanų, tai akcijos kaina per metus turi pakilti tikrai didesniu pokyčiu.

Priešingu atveju, net ir esant kainos padidėjimui mažesniam nei 9%, jūs galite patirti nuostolių. Žodžiu, svertas skirta patyrusiems investuotojams, bet būtent šie sverto ir nenaudoja.

Short Selling (Skolintų akcijų pardavimas)

Kai darote skolintų akcijų pardavimo transakciją, jūs tikitės, kad akcijos kaina kris. Akcijas jūs skolinatės iš to, kas jas dabar turi (įvairūs fondai). Šios operacijos paslaugą brokeris atlieka automatiškai.

Pardavę akcijas, jūs laukiate kainos kritimo. Tuo tarpu jūs turite sumokėti dividendus tikram akcijos savininkui, jei tokie buvo išmokėti, mokate paslaugos komisinius.

Kai nusprendžiate uždaryti tokią poziciją, fiksuojant pelną ar nuostolį, perkate rinkoje reikalingą kiekį šių akcijų ir jas grąžinate savininkui (tai irgi atliekama automatiškai). Štai ir viskas.

„Shortsellingas“ suteikia daugiau galimybių rinkoje. Jūs galite uždirbti tiek iš akcijos kainos kilimo, tiek iš kainos kritimo. O tai labai patrauklu. Ypač kai dabar rinkos smarkiai svyruoja į abi puses.

„Shortsellingas“ neprieštarauja mūsų strategijai. Čia mes paprasčiausiai ją apverčiam aukštyn kojomis: juk akcijos kaina gali kristi žemyn labai ilgą laiką.

Egzistuoja rizika, kad iš jūsų gali brokeris pareikalauti grąžinti akcijas tikrajam savininkui, mat šis nusprendė jas parduoti. Tokiu atveju jums gali tekti likviduoti poziciją gerokai anksčiau nei tikėjotės ir, gal būt, su nuostoliu.

Paprastai, taip gali nutikti su mažos kapitalizacijos, t.y. mažo likvidumo akcijomis. Tokių akcijų venkite. Investuokite geriau į ką nors kitą.

„Shortsellingas“ niekuo nesiskiria nuo Buy long transakcijų. Tik čia iš pradžių paraduodama, paskui perkama. Nereikia to bijoti. Daug investuotojų moka didelius mokesčius hedge fondams vien dėl to, kad patys nesiryžta atlikti „shorto“.

Tuo ir skiriasi patyręs investuotojas nuo naujoko. Tai jei dar neatlikote nė vienos „shortsellingo“ operacijos, tai jums dar yra kur tobulėti. Jūs tai galite.
Parengta pagal užsienio žiniasklaidą.

Facebook Komentarai
%d bloggers like this: