13 sėkmingo investavimo žingsnių. Ketvirtas ir penktas

Pirmą kartą paskelbta spekuliantai.lt

4 žingsnis. Pradėkite nuo indeksinių fondų.

Indeksinis fondas yra paprasčiausias ir pakankamai efektyvus pasirinkimas. Jis labai tinkamas pradedantiesiems investuotojams, bet tokius fondus mėgsta ir profesionalai. Jie patogūs, turi palyginti gerą pelningumą, lengvai prieinami.

Indekso S&P 500 fondas

Pačioje pradžioje ir suskaičiuokime, kas yra tas vidutinis rinkos rodiklis. Tai labai paprasta. Imam ilgo laikotarpio indeksą. Ilgas laiko tarpas reikalingas, kad visokie bangavimai susiniveliuotų. Imam maždaug 40 metų laikotarpį.

Dabar S&P 500 vertė yra maždaug 1 050. 1970 rugsėjo 11 d. indekso vertė buvo apie 82. Turime 1 180% prieaugį. Arba vidutiniškai 6.74% kasmet.

 

Patys galite pasiskaičiuoti, kiek tai gautųsi investavus 10000 dolerių? Bet tie skaičiavimai jokios naudos neduos. Nes reikia dar ir infliaciją įvertinti.

O jei dar buvo nuolatos periodiškai investuojama (papildoma pozicija), tai dar visai kitoks skaičiavimas gausis. Gal geriau negaiškite laiko. Eikim prie esmės.

Išvada, jums reikia uždirbti gerokai daugiau, nes likvidavus poziciją, reikia sumokėti komisinius bei mokesčius (jei tokie priklauso). Paguodžia tai, kad dauguma žmonių (neinvestavusių į indekso fondus) nė tiek nesugebėjo uždirbti, o dar kiti prarado pinigus.

Šiais laikai tokį poreikį labai gerai patenkina ETF fondai. Yra didelis pasirinkimas fondų, kurie imituoja indeksą S&P 500. Tad praktiškai galima gauti tokią pat grąžą kaip ir indekso minus komisiniai.

Indekso fondų aktyvus valdo kompiuterinės programos. Juose nedirba gerai apmokami, gerą išsilavinimą turintys ir jau šiame straipsnyje pakritikuoti valdytojai.

13 sėkmingo investavimo žingsnių. Ketvirtas ir penktas
Šaltinis: Odisėja 2001

Kiti investiciniai fondai uždirbdavo iki 2% mažiau nei indeksas. Kasmet tai solidi suma gaunasi. Absoliučiais skaičiais vertinant (ir neįskaičiuojant infliacijos), tai apie 35% mažesnis pelnas nei indeksinio fondo.

Todėl jei dalyvaujate II-oje pensijų pakopoje ir/ar turite Investicinį gyvybės draudimą, ieškokite ten Indeksinio arba bent jau artimo tokiam fondui. „Pensininkai“ Lietuvoje grynai indeksiniu lyg ir neturi. O jei kažką panašaus ir turi, tai labai jau „praskiestą“.

Bet su dabar laisvai prieinamais ETF‘ais problemų pasirinkti norimą fondą neturėtų kilti. Vienas iš šaltinių pasirinkimui:

Čia rasite ne vieną su S&P 500 susietą fondą. Taip pat fondų susietų su kitais indeksais. Jais irgi verta, o ir reikia pasidomėti…

Kiti indeksai

Be S&P 500 indekso fondų egzistuoja dar visa aibė kitų indeksinių fondų. Pavyzdžiui, Russell 2000, Wilshire 5000, Dow Jones Industrial Average. Sąrašą galima tęsti ir tęsti ir jis pildosi.

13 sėkmingo investavimo žingsnių. Ketvirtas ir penktasNors trumpame periode skirtingi indeksai svyruoja skirtingai, ilgame periode jų grąža skiriasi nelabai. Sakysim, 1998 metais S&P 500 grąža sudarė 28%, indekso S&P MidCap 400 – 21 %.

Tačiau per 10 metų abiejų indeksų grąža buvo beveik vienoda, 19,20% ir 19,28%, atitinkamai. Todėl labai atidžiai stebėkite, kai jums siūlo „karštus“ arba „greit pradės kilti“ indeksinius fondus.

Mūsų esmė nėra pirkti populiarius ar nepopuliarius indeksinius fondus. Mūsų esmė yra taupyti investuojant. Tad ir čia turime atsižvelgti į galimas išlaidas.

O jų bus, tai fondo valdymo mokestis. Dažnai jis jau būna įskaičiuotas į kainą, bet vis tiek verta pasidomėti, koks mokesčio dydis. Tai tinka renkantis bet kokį fondą. Ir kas svarbiausia, tai mažiau, nei komisiniai, perkant akcijas tiesiogiai.

Taip pat atkreipkit dėmesį į tai, kad į savo išlaidas reikia įtraukti ir laiką analizei, telekomunikacijų mokesčius, seminarus ir pan. ir t.t.

Greičiausiai, įvertinę visas šias tiesiogines ir netiesiogines išlaidas kasmet, jūs vargu ar lenkiate rinkos vidutinius rodiklius. Tai čia pliusas dėl ko indeksinis fondas geriau už akcijų pirkimą tiesiogiai.

Minusų irgi yra, kaip ir kiekviename investavimo sprendime, bet va dar vienas pliusas: investuojant į fondus, galima sudaryti sutartį su valdytoju, kad jis periodiškai nuskaitytų iš jūsų sąskaitos sutartą, investicijoms skirtą, sumą. Periodiniam ilgalaikiam investavimui net ir tokios krizės kaip dabar nėra tokios skausmingos…

Ir vis gi jūs nusprendėte pats pirkti akcijas. Skaitom toliau…

5 žingsnis. Akcijas perkam patys

Dabar užsirašykite sau matomoje vietoje, išsiraižykite vinimi ant monitoriaus ir ant automobilio priekinio stiklo, išsiraižykite ant rašomojo stalo, išsitatuiruokite kur tik telpa, pasikabinkite plakatą, pasidarykite kambaryje graffiti, bet ką, kas tik šaus į galvą; tačiau sėkmingas investuotojas, trūks plyš, privalo žinoti ir nuolat prisiminti net ne taisyklę, net ne dėsnį, ne teoremą ar lemą, o viso investavimo fundamentikos fundamentą:

„Disciplina, laikas ir sudėtiniai instrumentai“.

Matot? Tai kodėl klausinėjat, kokią sumą reikia turėti, norint pradėti? Apie sumą neina kalba. Greit prarasit bet kokias sumas, jei nebus disciplinos, kantrybės ir truputėlis elementarios algebros žinių.

Sėkme pasikliauti negalima. Tiksliau sakant, galima pasikliauti, ir daug uždirbti, bet nuolatos nepavyks, tuo labiau nepavyks išlaikyti uždirbtų pinigų…

 

Bet pašnekėkime ir apie pradinę sumą, nes gali atsitikti ir taip, kad kas nors iš jūsų taip ir nepradėjo, nepasiryžo investuoti, manydamas, kad tai tik turtingųjų reikalas.

Nereikia savęs taip nuvertinti. Tai ir Jūsų reikalas. Pirmyn. Turite 200 lt? Ne? O 100 lt? Tvarkoj, palaukim savaitėlę iki atlyginimo ir tada atsidėsim (planelį bent šiokį tokį, neabejojam, jau turit).

Pirmas žingsnis jau yra. Ir ne toks jis sudėtingas ir baisus, kaip apie tai manėt. Dabar kas mėnesį atsidėkit po…, na, sakysim, 50 lt. Ir pirkite toliau akcijas.

Jūs pats asmeniškai periodiškai investuojat į savo asmeninį fonduką. Jūs pats sau ir investicijų ir kapitalo ir finansų valdytojas. Jūs visiškai rimtas ir solidus žmogus. O jei tuos 100 lt būtute išleidę picerijoje, tai niekada ir nebūtumėte apie save to sužinoję…

Žodžiu, čia jau esate pats sau šeimininkas. Galite savo fondą pasidaryti kokį tik norite, kiek tik norite ir jaustis laisvai.

Esminiai strateginiai punktai literatūroje yra minimi šie: dividendų reinvestavimas, diversifikavimas. O strategija „Buy&Hold“ paskutiniu metu yra labai stipriai kritikuojama.

Bet ir čia jūs esat sau šeimininkas. Niekas jums netrukdys „Buy&Hold“ krizių metu (o jų per ilgą laiką gali pasitaikyti) pakeisti į „Sell&Hold“, arba perdiversifikuoti portfelį. Čia irgi didelio vargo nereikalaujantis darbelis. Tačiau pelningas.

Dividendų reinvestavimas yra populiari ir paprasta politika. Jei jūsų portfelyje yra dividendus mokančių kompanijų akcijų (gali vienas jūsų „fondas“ būti išimtinai iš tokių kompanijų akcijų sudarytas), tai periodiškai į jūsų sąskaitą įkris atitinkamas kiekis grynųjų.

Paprastai, akcijos kaina po dividendų mokėjimo sumažėja (įvertinamas dividendinis pelningumas). Tada už gautus dividendus vėl nusiperkama tos bendrovės akcijų.

Lietuvoje tokių kompanijų nedaug, o ir dividendai kasmet tik mokami. Amerikoje bendrovės dividendus gali išsimokėti dažniau. Dividendinio reinvestavimo pavyzdį galima rasti čia:

http://www.spekuliantai.lt/straipsniai/mokomieji/technine-analize/straipsnis/20/Dividendai-strategija-ir-taktika-I-dalis

Dar tokia įdomi informacija. JAV dividendus galima reinvestuoti pagal specialų DRP planą, kuris leidžia pirkti akcijas, aplenkus maklerius. Tai gerokai sutaupo komisinių. Informacijos apie šiuos planus galima rasti čia:

National Association of Investors Corp. (NAIC) ,

The Moneypaper

Arba šiais laikais galima rasti visokių variantų ir paslaugų.

Štai ir priartėjom prie brokerio/maklerio klausimo…

 

Parengta pagal užsienio žiniasklaidą.

 

Pradžia

Facebook Komentarai

Leave a Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: