Penktadienis, 29 kovo, 2024
Straipsniai

7 mitai apie krizę (I dalis)

Štai 7 mitai apie krizę ar krizes. Straipsnis kaip tik aktualus dabar, kai daug kalbama apie ateinančias krizes, baisesnes nei buvo. O straipsnis parašytas dar nepasibaigus 2007-2009 pasaulinei finansų krizei.

Pirmą kartą paskelbta Spekuliantai.lt

Krizė, krizės, krizei, krizę, krize, krizėje… Oi kiek mes jau prisiklausėm šio mielo žodelio pastaruoju metu. Atrodo, tiek daug jau diskutuota, kad nieko naujo nebepasakysi.

Vis dėl to kai kurie dalykai yra nutylimi arba klaidingai interpretuojami iki šiol – tad šis rašinys apie ekonomikos mitus. Arba kokias mąstymo klaidas žmonės daro krizių metu.

Štai tie 7 mitai apie krizes…

Mitas #1: Nėra jokios krizės

Žr. straipsnį čia. Amerikos atvejui žr. čia.

Mitas #2: Krizę sukelia pesimistai.

Arba pasak “optimistų”, krizė yra tik mūsų galvose. Tai aišku perša loginę išvadą, kad jei visi susitarę imtume galvoti pozityviau, ji išnyktų savaime.

Šis teiginys turi išties gerą pagrindimą, tačiau nepakankamą. Sukryžminus ekonomiką ir psichologiją yra gaunamas įdomus hibridas – lūkesčių ekonomika.

Kai žmonės yra nusiteikę pozityviai, tiki ateitimi, tai jie labiau stengiasi, labiau linkę rizikuoti ir išlaidauti. O kai daugiau perka, verslas daugiau uždirba, valstybė surenka daugiau mokesčių.

Gaunasi teigiamas ratas, kuris pats save skatina. Ir atvirkščiai: kai žmonės mato niūrią ateities perspektyvą, jie linkę mažiau investuoti ir išlaidauti.

Tai automatiškai mažina įmonių gaunamus pelnus, jos mažina darbuotojų skaičių, šie netekę darbo dar mažiau išleidžia ir t.t. Vėlgi gaunasi uždaras ratas, tik į kitą pusę.

Klausimas išlieka – kodėl iki šiol teigiamai savo perspektyvas vertinę žmonės staiga pakeičia savo nuomones? Kodėl jie pradeda įsikalbinėti sau krizę?

Ekonomikos teorija negali tiksliai sutarti, kas vis dėlto tai sukelia. Yra daug paaiškinimų: netinkama fiskalinė politika, perprodukcija, išorės veiksniai (karas, resursų trūkumas).

7 mitai apie krizę (I dalis)

Tačiau tikrai ne pavieniai pesimistai. Jų visada yra visuomenėje – netgi kai ekonomika išgyvena stiprų pakilimą.

Žvelgiant iš gyvenimiškos perspektyvos, tai nutinka dėl visai paprastų dalykų: verslui bankas nebeduoda paskolų, pardavimai ir pelno marža mažėja, valstybė kelia mokesčius.

Darbuotojams – atlyginimai nebedidėja, produktų ir paslaugų kainos auga, šienauja bedarbystė.

Esant tokiems veiksniams sunku išlikti optimistišku, todėl dauguma žmonių iš naujo įvertina savo ateities perspektyvas, kurios dabar jau nėra labai teigiamos.

O jei vis dar abejojate dėl etatinių pesimistų – pagalvokite kokį svorį klestinčioje ekonomikoje jie iš tiesų sudaro? Beveik nulinį.

Nes jie juk pesimistai: jie nespėja, bijo pasinaudoti atsiradusiomis galimybėmis. Tai kaip jie sugebėtų nuversti nuo bėgių visą ekonomikos traukinį?

Mitas #3: Krizės metu pinigai niekur nedingsta

O tik pereina iš vienos kišenės į kitą. Tai savo ruožtu duoda pagrindą klaidingam įsitikinimui, kad vos tik krizė baigsis, visi “išsitrauks pinigus iš kojinės” ir masiškai pirks atpigusį turtą.

Šis mitas kyla dėl to, kad dauguma žmonių nežino kaip veikia šiuolaikinė kreditavimo sistema.

Jie labai nustemba išgirdę, kad bankai visame pasaulyje gali išduoti DAUGIAU paskolų negu jie turi surinkę indėlių ir nuosavo turto.

Kaip galima gaminti pinigus iš oro? Maždaug taip: rezervinė bankinė sistema leidžia privatiems bankams tiesiog įrašyti į kliento sąskaitą išduoto kredito sumą, nenurašant jos iš jokios kitos sąskaitos. Bankas už tai privalo centriniame banke turėti pasidėjęs nejudinamą rezervą, kuris yra mažesnis už išduotus kreditus tam tikru oficialiai nustatytu santykiu (šiuo metu Lietuvoje kiekvienam banko paskolintam litui, jis privalo turėti 4 ct rezervų). Taigi finansų institucija, suteikdama žmogui kreditą, “sukuria” naujus pinigus, o paskolos gavėjas atsiradusį perteklių vėliau “sunaikina” mokėdamas įmokas. Kadangi rinkoje daugybė žmonių vienu metu ir kuria naujas paskolas, ir gražina egzistuojančias, tai susidaro pusiausvyra. Detaliau apie šią sistemą galite sužinoti wikipedijoje.

Ši schema turi labai svarbią pasekmę: jeigu nutinka taip, kad paskolų pusiausvyra sutrinka ir žmonės pradeda atidavinėti daugiau paskolų, negu imti naujų, tai apyvartoje esantis pinigų kiekis pradeda MAŽĖTI.

Ir tie pinigai dingsta negrįžtamai. Ekonomikai tai reikštų defliaciją, BVP mažėjimą ir dar krūvą kitų blogybių. Būtent dėl to visas pasaulis šiuo metu yra susirūpinęs ir bando dirbtinai skatinti kreditų teikimą (mažinant palūkanų normas netgi iki 0%).

Ir jei jiems nepavyks, tai pasibaigus krizei nebus jokio investicijų kainų ralio (nes tiesiog nebus pinigų jam finansuoti).

Papildomai – tokios šalys kaip Lietuva sunkmečiu dar kenčia nuo užsienio prekybos deficito. Paprastai tariant, kai mes perkame importuotas prekes, pinigai palieka mūsų šalį. Dėl šios priežasties žemiau esantis LT pinigų kiekio grafikas jau yra įžengęs į neigiamą teritoriją (vadinasi pinigų apyvartoje mažėja), nors išduotų kreditų kreivė, dar laikosi pliusinėje teritorijoje.

Mitas #4: Ekonomika vyksta ciklais

Todėl sunkumai yra laikini ir greitai “natūraliai” dings.

Klasikinis apibrėžimas sako, kad ekonomikos ciklas yra laikotarpis susidedantis iš ekonominio augimo ir po to sekančio nuosmukio. Vienam tokiam ratui pasibaigus, automatiškai prasideda kitas.

Tai kaip lietaus ciklas gamtoje: iš pradžių susikaupia debesys, tada lyja, o galų gale vėl ateina giedra. Po to vėl iš naujo.

Vienok reikia atkreipti dėmesį, kad šis apibrėžimas nieko nepasako kiek laiko trunka ir kokiu dažnumu vyksta tos ciklo dalys.

Dėl šios priežasties ekonomistai siūlo atsisakyti klaidinančios “ciklo” sąvokos ir verčiau vadinti šį reiškinį “svyravimais”.

Juk ir meteorologijoje lietaus pasirodymą būtų keista vadinti ciklais, kai jie visai nėra cikliški laiko prasme.

Istorija rodo, kad labai sunku prognozuoti kokio ilgio bus ciklas ir jo sudėtinės dalys. Yra buvę atvejų, kai jis tęsėsi 30 metų, o kartais vos 3-4 metus.

Nuosmukio fazė gali užtrukti pusmetį, tačiau gali tęstis ir 10 metų. Gyvas pavyzdys yra šių dienų Japonija, kurioje nuosmukis prasidėjo 1990 ir tęsėsi iki 2003.

Tada keletą metų džiaugėsi nauju kilimu, o 2007-ais vėl prasidėjo kritimas.

Štai taip atrodo JAV ciklų žemėlapis – kaip matome nėra jokių aiškių dėsningumų kada įvyks nuosmukis ir kiek laiko jis tęsis.

(šaltinis)

Taigi dabartinis nuosmukis kada nors baigsis, bet tai nebūtinai įvyks “greitai”.

Kitoje 7 mitai apie… dalyje:
Mitas #5: Finansų analitikais ir patarėjais galima pasitikėti.
Mitas #6: Ekonomikos stimuliavimas yra geriausia išeitis iš krizės.
Mitas #7: Krizė geras metas investuoti

 Šaltinis www.tamagochi.lt 

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.