Akcijos. Tai ar jau baigėsi Covid griūtis?
Vasario gale dėl Covid pandemijos prasidėjęs akcijų kainų kritimas dugną rado kovo viduryje. Nuo tada akcijų kainos vėl bando atkilti. Tačiau dar aktualus klausimas, čia tik kritimo korekcija, ar jau naujo kilimo užuomazgos? Pabandom paieškoti atsakymų…
– Pinigų per daug nebūna!
– Izia, aš tau kitaip pasakysiu – jų tiek mažai, kad jau beveik nebeliko.
Žydų folkloras
Kaip tik per kritimą tinklapyje jums įdėjome apklausą su klausimu „Kada baigs kristi akcijų kainos?”. Rezultatai pasiskirstė labai netolygiai. Apie 17% respondentų mano, kad kritimas jau baigėsi balandžio mėnesį. Iš tiesų, per balandį akcijų kainos kilo.
Didžioji dauguma apklaustųjų mano, jog akcijų kainos savo kilimą pradės tik dabar, gegužės mėn. Tokių yra 26.42%. Net apie 15% visų apklaustųjų mano, kad akcijų kainos savo dugną pasieks kažkada 2021 metais. 9.43% tikisi griūties pabaigos šių metų liepos mėnesį. Visi rezultatai:
O kaip bus iš tikrųjų, niekas nežino ir negali žinoti. Mes tik žinome, kad pandemijos poveikis ekonomikoms jau dabar yra labai didžiulis. O precendentų nėra, kad būtų galima nors kaip pamodeliuoti ekonomikos atsigavimą.
Bedarbiais „per naktį” tapo dešimtys milijonų gyventojų visame pasaulyje. O ir likusiejji „neteko” vartotojo statuso. Kadangi vartotojai yra šios civilizacijos ekonomikos variklis, tai ekonomikai duotas smūgis per pačias šaknis. Todėl atsigavimas gali būti labai sudėtingas.
Antra vertus, pabaigus karantiną (lockout), vartojimas gali atsigauti labai greitai. Bent jau kai kuriose valstybėse, kur vyriausybės rėmė gyventojus tiesioginėmis išmokomis, kaip JAV. Čia prezidento kabinetas priėmė išmintingą sprendimą: tai pagalba ne tik gyventojams, bet ir verslininkams bei gamintojams. Du zuikiai vienu šūviu.
Prognozuojama, kad JAV BVP 2Q susitrauks net -30% (statistinės prognozės skaičiuoja iki -17%). Tokio nuosmukio pasaulis nematė nuo Antrojo pasaulinio karo. Ir čia įverčiai manant, kad nebus antrosios Covid pandemijos bangos. Jei tokia bus, situacija bus dar keblesnė.
Tai visai nenuostabu, kad Donald Trump reikalauja, kad FED bazines palūkanas sumažintų iki neigiamų dydžių. Šiuo metu finansų rinkų dalyviai tikisi, kad per ateinantį FED FOMC susirinkimą birželio 10 d. palūkanos nebus pakeistos. Tačiau iki to laiko situacija gali vėl pasikeisti.
O tuo tarpu galime nuraminti visus, kurie jaudinasi dėl JAV dolerio nuvertėjimo (hm, kaip gali nuvertėti vertės neturintis daiktas?) ir galimo jo žlugimo. Kai nėra vartojimo, tai negresia jokie burbulai ir tikrai negresia jokia infliacija. Jau net nekalbam apie hiperinfliaciją.
Todėl reikia pasakyti, kad šis pinigų spausdinimas (ne tik JAV, bet ir kitų centrinių bankų) yra daromas esant ypatingai situacijai, kokią stebim dabar, ir bus tai nutraukta, jai pasikeitus. Tai reiškia, kad veiksmai nesukels hiperinfliacijos, ką galėtų padaryti „pinigų spausdinimas” ekonomikai kylant.
Šiandien mes tiksliai žinome, kad kuo ilgesnis krizės poveikis, tuo skaudžiau nukenčia ekonomika. Ir atsistatymui reikia itin daug laiko. Todėl centrinių bankų veiksmai šiemet buvo labai greiti ir didelės apimties.
Nepamirškime, kad pasaulinė ekonomika yra kreditinė ir palūkaninė. Todėl centrinių bankų vaidmuo čia yra esminis. Palengvinti naštą tiek verslams, tiek namų ūkiams šiandien itin svarbus dalykas. O ir bankams leista laisviau ir plačiau dalinti pinigus. Be šitų priemonių būtų tiesioginis kelias į stagnaciją ir visišką žlugimą.
Rinkos, tuo tarpu, sunerimusios, nes banda nori tikslių nurodymų, kur judėti. Visi nekantriai laukia karantino pabaigos. Tačiau Nacionalinis Alergijų ir užkrečiamų ligų institutas įsitikinęs, jog per anksti pabaigti karantiną ir gaivinti ekonomiką.
Viena iš priežasčių tokiam teigimui yra vakcinos nuo coronavirus nebuvimas. O ekspertų teigimu, vakcina rinkoje gali atsirasti ne anksčiau nei 2021 metų antrasis pusmetis.
Ekonomika
Svarbiausia, ką čia reikia pabrėžti, tai makroekonominiai rodikliai jau prieš Covid-19 pandemiją nebuvo stiprūs ir vis daugiau girdėjosi balsų apie galimą recesiją. Pandemiją, gali būti, tebuvo viso labo katalizatorius, bet ne pagrindinė priežastis ekonomikų lėtėjimui.
Infliacijos lygis daugelyje šalių pradėjo kristi jau nuo šių metų pradžios. O balandžio mėn. infliacijos kritimas sumažino kainų lygį beveik visame pasaulyje. Ir būtent balandžio mėn. infliacijos kritimas atspindi pandemijos poveikį ekonomikoms.
Euro zonos infliacija:
source: tradingeconomics.com
Kinijos infliacija:
source: tradingeconomics.com
Ir svarbiausias veiksnys čia yra vartojimo nebuvimas. Naftos kainų faktorius šį kartą traukiasi į antrą planą, nors išlieka toks pats svarbus. O šiandien, neesant vartojimui, ir naftos kainos negalės padidinti infliacijos reikšmingai.
Iš kitos pusės žiūrint, pandemija pakenkė ne tik paklausai. Pasiūla taip pat sumažėjo dėl sutrikusios tiekimo grandinės. Tačiau būtiniausios prekės vis dar pristatomos laiku ir pakankamo kiekio. Čia labiau kenčia verslas su savo prekėmis sandėliuose ir sustabdyta (pristabdyta) gamyba.
Ir kadangi su defliaciniu spaudimu didžiausios ekonomikos gyvena jau ne pirmus metus, šios krizės poveikis dar labiau pagilins problemą. Niekas dabar negali pasakyti, kada atsigaus vartojimas, kada atsigaus ekonomikos. Nes ekonomikos buvo gaivinamos ir prieš krizę.
Va toks akivaizdus defliacinio spaudimo ir pandemijos poveikis JAV ekonomikai. Panašus vaizdas ir kitose šalyse. Tai recesijos skambutis:
source: tradingeconomics.com
Centriniai bankai daro viską, kad kritimas būtų kiek galima minkštesnis. Ir šis veiksmas – tai lazda su dviem galais. Susikaupusį balansą teks kažkada išlaisvinti. Niekur nuo to nedingsi. Ir tai gali būti dar vienu galvos skausmu bankams, ypač jei ekonomikos nepradės atsigauti pageidaujamu greičiu.
Kai karantinas pasibaigs, centriniai bankai ir vyriausybės nutrauks arba ženkliai sumažins paramos teikimą. Vyriausybės paramą teikia tiesioginėmis išmokomis ir investicijomis, o centriniai bankai – sumažindami pinigų kainą ir nukreipta į bendrą ekonomikos palaikymą per paklausos didinimą.
Klausimas kyla, kaip centriniams bankams pavyks suvaldyti situaciją, esant dideliai pinigų pasiūlai ir staiga išaugusiam vartojimui. Nežinau, ar kas nors modeliavo panašią situaciją, nes šis karantinas neturi precendento istorijoje. Gretinama nebent tik su pasauliniais karais.
Tačiau šiandien mums reikia jaudintis ne dėl infliacijos, o dėl ekonomikos atsigavimo. Nes ekonomika – pirma. O dabar ji rieda į nuokalnę. Ir pasekmės gali būti irgi gretinamos su karo pasekmėmis.
JAV namų ūkių vertojimo smukimas:
source: tradingeconomics.com
Kinijai atsigavus nuo karantino, vėl prasidėjo JAV-Kinijos prekybos karas. Ir investuotojai vėl prisimins šias grėsmes ir puls įskaičiuoti į kainas. Bent jau aukso ir sidabro. Žinoma, paladžio irgi neapeidami. Na, o vario ateities sandorių kainos dinamika, atspindi investuotojų lūkesčius dėl ekonomikos stiprumo.
Poros mėnesių trukmės vario kainos kilimas gali stebėtojams suteikti optimizmo. O savaitinis grafikas rodo, kad tiek iki vario kainos, tik iki ekonomikos atsigavimo dar ne vieną pūdą druskos reikės suvalgyti.
Akcijos
Tuo tarpu kompanijų visame pasaulyje valdybos svarsto, išsimokėti dividendus, juos sulaikyti ir išsimokėti vėliau, ar visai nemokėti. Klausimas svarbus, nes turėti grynųjų atsargą šiais neaiškiais laikais – gyvybiškai svarbus dalykas.
Tiesa, tokios, kaip Apple, Microsoft ar panašios ir taip turi tiek pinigų, kad jos ilgą laiką gali nieko negaminti, neteikti jokių paslaugų, mokėti mokesčius ir nebankrutuoti. Tokių kompanijų JAV daug. Ir jos linkusios dar pinigų perteklių investuoti į Iždo obligacijas, o čia likvidumas beprotiškas.
Bet gal yra į ką investuoti dabar? Juk egzistuoja taisyklė, kad krentančioje rinkoje bent vienos akcijos kaina kyla, Sakote, kad akcijų rinka nėra krentanti? Kad Dow Jones indeksas per mėnesį pakilo jau 34.32%? Neskubėkime su išvadomis…
Lig šiol visada taip buvo, kad akcijų rinka pati pirmoji sureaguodavo į ekonominę situaciją: prieš krizę krisdavo sparčiai ir daug, besibaigiant krizei – kildavo taip pat sparčiai ir ilgai. Šiandien kažkas kitaip…
Akcijų rinkose stebime tik, palyginus, nedidelę korekciją. Kiek stipriau krito Europos akcijų kainos. Tačiau nematome jokio noro kristi žemiau. Priešingai, atrodo, kad investuotojams netrūksta optimizmo, kai, tuo tarpu ekonomistai, kalba apie gilią depresiją, kuriai prilygti galės nebent tik 100 metų senumo Didžioji Depresija.
Tačiau investuotojai tarytum sakytų: „Ne, mes nieko apie tai negirdėjome!!!” Ir perka su Covid 19 vakcina susijusių kompanijų akcijas, neaplenkdami kanapių sektoriaus kompanijų. Nes kažkas kažką gero pasakė apie kanapes coronavirus kontekste.
Tad gal per daug neburiam ir pasižiūrime į konkrečias akcijas.
Gerai išreklamuotos kompanijos Moderna akcijų kaina per du mėnesius pakilo 386%. Akivaizdus FOMO burbulas kompanijai, lig šiol dirbusiai tik nuostolingai. Gali būti, kad šiuo metu stebime burbulo sprogimą. Bet kokiu atveju, nei investuoti, nei spekuliuoti šiomis akcijomis neverta.
Nebent sell short signalas savaitiniame akcijų grafike @65.30.
Kanapių sektoriau kompanijos savo pelningumo (gal reikėtų sakyti, nuostolingumo?) rezultatai taip pat neblizga, tačiau akcijų rinkoje nėra tokio bumo, kaip farmacijos. Ir čia paspekuliuoti norintiems dar pilnai galima.
Canopy Growth pozicijoje pirkimo signalas @19.49.
UBER pozicijoje stopą keliam iki @31.58.
Pasižiūrėjus atskirai kompanijų akcijų kainas, tai dinamika įdomi: vienos kainos staigiai UP, kitos – staigiai down. Aiku, kodėl indeksas rodo „nuosaikų kilimą, pereinantį į flatą”. O jai indekso dieninių žvakių mažumas… Apeinam akcijas ir pasižiūrim į auksą.
O čia situacija visai graži. XAUEUR pozicijoje stopą keliam iki @1552.114. Pildymosi signalas @1633.087.
O jei kas nori išbandyti blockchain’inį auksą, tai pirkimo/pildymosi signalas @1763.5.
Į bitcoin investuoti nerekomenduoju. Galima tiktai spekuliuoti…
Išvados
Optimizmo dėl ekonomikų greito atsigavimo pas mus labai nedaug. Tiksliau, visai nėra. Ekonomikos tai atsigaus. Viskas praeina, praeis ir ši krizė. Žinoma, kuo greičiau, tuo geriau. Dabar svarbu niekur neskubėti ir nepridaryti klaidų.