Akcijų analizė I – finansinis instrumentas

Akcijos yra pakankamai sudėtingas finansinis instrumentas. Norint įvertinti, suskaičiuoti, apskaičiuoti, nustatyti, rasti, reikia atlikti daug įvairių, kartais net ir sudėtingų skaičiavimų.

Kas yra tas finansinis instrumentas – akcija?

Tai vertybinis popierius, kuris suteikia jo turėtojui tam tikras turtines ir neturtines teises, dalyvaujant valdant bendrovę, sprendžiant jos strateginius klausimus (akcininkų susirinkime). Tai yra investicinis nuosavybės vertybinis popierius.

Tai dokumentas, patvirtinantis jo turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų numatytas teises (patvirtina turtines ir neturtines akcininko teises). (Wikipedia).

Akcijos yra bet kokio korporatyvinio verslo pagrindas. Paprastos vardinės akcijos (PVA) jos savininkui suteikia teisę į dividendus, dalyvavimą visuotiniuose akcininkų susirinkimuose (VAS) ir bendrovės valdyme.

Privilegijuotosios akcijos jų savininkui garantuoja kasmetinę fiksuotų dividendų išmoką. Tačiau šitų akcijų turėtojai nedalyvauja bendrovės papildomo pelno skirstyme.

Akcijos perkamos ir parduodamos vertybinių popierių biržose: Vilniaus vertybinių popierių birža, Niujorko akcijų birža (NYSE), Amerikos akcijų birža (AMEX) ir dar daugelyje kitų.

Pati birža neprekiauja vertybiniais popieriais. Tai vieta, kurioje tūkstančiai prekiautojų (investuotojų, spekuliantų) per tarpininkus (brokerius) perka ir perduoda vieni kitiems akcijas. Taip pat labai svarbu žinoti, kad pati birža nenustato ir kotiruojamų vertybinių popierių kainų. Jų kainos pačios nusistovi rinkoje.

Paprastos akcijos charakterizuojamos šiais parametrais:

  • P – dabartinė rinkos kaina;
  • Div – dividendai;
  • q – dividendinis pajamingumas;
  • NDiv – dividendų išmokų per metus skaičius;
  • Vt – tikroji vertė;
  • Yieldt – dabartinis pelningumas;
  • σ – akcijos rinkos kainos svyravimai (volatility).

Akcijos kaina rinkoje priklauso nuo daugelio faktorių, tokių kaip:

  • bendrovės pelnas per metus;
  • išmokamų dividendų akcijai dydis;
  • akcijos pelningumas, likvidumas ir rizikingumas;
  • spekuliantų rinkoje;
  • esamų palūkanų normų;
  • pasiūlos ir paklausos;
  • realios bendrovės finansinės padėties;
  • bendrovės veiklos aktyvumas šalyje ir pasaulyje ir t.t.

Taip pat skaitykite:

Egzistuoja šešios paprastų akcijų investicinės kategorijos:

Blue chip – labiausiai žinomas ir prestižinis finansinis instrumentas. Elitinės akcinės bendrovės, patekusios į šią kategoriją, paprastai akcininkams moka dividendus net ir blogais bendrovei metais. Pavyzdžiui, Dow Jones indeksą sudaro išskirtinai tik „blue chip“ bendrovių akcijos.

Augimo akcijos (Growth Stock) – tai bendrovės, turinčios stiprų potencialą pelnui augti, akcijos. Paprastai kompanijos gaunamą pelną skiria investicijoms, o akcininkams arba moka mažus dividendus, arba visai nemoka. Akcijų kaina rinkoje pasižymi dideliu svyravimu, paprastai kainų pokyčiai būna didesni nei kitų akcijų.

Pajamų akcijos (Income stock) – tai akcijos, kurių pajamingumas konkuruoja su fiksuoto pajamingumo vertybiniais popieriais. Šios akcijos pasižymi ilga ir stabilia didesnių nei vidutiniškai dividendų mokėjimo istorija. Tai pirmaujančių savo sektoriuje bendrovių akcijos. Pats sektorius irgi būna pirmaujantis pasaulyje.

Ciklinės akcijos – tai tokių bendrovių, kurių pelno svyravimas tiksliai priklauso nuo verslo ciklo svyravimo. Jei sąlygos verslui palankios, tai ir pelnas auga greičiau. Ir atvirkščiai.

Spekuliacinėmis (rizikingomis) akcijomis gali būti tiek naujai išleistos akcijos, tiek akcijos su stipriai kintančiu P/E rodikliu. Šios akcijos nėra populiarios rinkoje, tačiau jos turi didelį kurso augimo potencialą. Prie tokių akcijų priskiriamos „penny stock“ akcijos. Šių akcijų bendrovės dividendų nemoka arba moka labai mažus.

Gynybinės akcijos (Defensive stocks) – akcijos, kurios yra stabilios ir sąlyginai saugios krentančioje rinkoje, t.y. akcijų kursas krentančioje rinkoje kinta mažiausiai. Paprastai tai būna maisto pramonės, farmacijos, komunalinių paslaugų bendrovių akcijos.

Kiekybiniam akcijos vertės nustatymui galima naudoti šiuos rodiklius:

• tikroji akcijos vertė – mokamų dividendų per metus santykis su palūkanų norma;
• buhalterinė akcijos vertė – visų aktyvų minus pasyvų santykis su išleistomis akcijomis;
• grynasis pelnas akcijai (EPS);
• akcijos rinkos kainos ir pelno akcijai per metus santykis (P/E). Jis parodo per kiek metų atsipirks akcijos įsigijimas už dabartinę kainą;
• Dividendų ir grynojo pelno akcininkams santykis.

Akcijų išleidimo metu, joms nustatoma nominali vertė, kuri vėliau mažai įtakoja arba visai neįtakoja akcijos kainą rinkoje. Perkant akcijas, dėmesys kreipiamas į pajamos, kurios jos duos.

Sakysim TEO LT akcijų nominali vertė yra 1 lt, Ūkio banko – irgi 1 lt, Lifosos – 10 lt. Kaina rinkoje atitinkamai yra 1.83 lt, 1.17 lt, 27.20 lt. TEO LT paprastai išmoka 10% pajamingumo dividendus, Ūkio banko dividendų politika nėra aiški, kartais išmoka simbolinius 1-2 cnt. dividendus akcijai; Lifosa dividendų nėra mokėjusi.

Pirktų akcijų pelnas gali priklausyti nuo:

• akcijos kurso augimo tempo;
• mokamų dividendų dydžio;
• infliacijos tempų ir bazinių palūkanų normų;
• pelno mokesčio dydžio.

Pirkdamas akcijas, investuotojas rizikuoja patirti nuostolį dėl:

• akcijų kurso kritimo;
• per lėto akcijų kurso augimo;
• dėl stipraus akcijų kurso svyravimo;
• dėl neišmokėtų ar per mažų dividendų;
• dėl akcinės bendrovės bankroto.

B.d.

Pirmą kartą paskelbta Spekuliantai.lt

Daugiau apie investavimą į akcijas skaitykite čia.

Patinka turinys? Palaikykite turinio kokybę Apie Investavimą Paprastai Patreon!
%d bloggers like this: