Antradienis, 19 kovo, 2024
Mokomieji Straipsniai

Akcijų analizė IV. Akcijų pirkimo situacijos, svertas, shortas

Akcijų pirkimo kažkokiam laiko periodui esmė yra tikėjimas, kad tų akcijų kaina per tą periodą pakils ir jas bus galima pelningai parduoti. Tarkim, pirkom akcijų su Alternatyviu orderiu, kur nustatytas kainos intervalas Smin, Smax. Kol akcijos rinkos kaina ST neišėjo už šio intervalo, tol akcijos neparduodamos. Visa akcijų laiko trukmė – T. t* – atsitiktinis laiko momentas (0,T); M – akcijų skaičius; Divt – dividendų vienai akcijai suma, sukaupta per t* laiką.

Tada pradinės investuotojo išlaidos yra akcijų kiekio ir pirkimo kainos sandauga:

Akcijų analizė IV. Akcijų pirkimo situacijos, svertas, shortas

Suma, kurią gauna investuotojas, pardavęs akcijas:

Akcijų analizė IV. Akcijų pirkimo situacijos, svertas, shortas

Pelnas/nuostolis, kurį investuotojas gauna/patiria, pardavęs akcijas:

Akcijų analizė IV. Akcijų pirkimo situacijos, svertas, shortas

Tikslesniam pelnui.nuostoliui apskaičiuoti, reikia įvertinti komisinius bei kitas galima išlaidas. O norėdami įvertinti šios investicijos efektyvumą, sugretinkite su nerizikingų instrumentų – indėlių ir/ar vienų-kelių metų Vyriausybės obligacijų pajamingumu. Kiekvienas investuotojas tikisi, kad jo operacijų su akcijomis efektyvumas bus gerokai didesnis.

Akcijų pirkimo atvejis su marža

Daugelis užsienio maklerių suteikia klientams galimybę pirkti akcijas su marža. T.y. makleris paskolina klientui pinigų akcijoms įsigyti už tam tikrą mokestį. Dažniausiai tai būna procentinis mokestis. Įprasta, kad skolinama suma neturi viršyti 50% nuo perkamų akcijų sumos. Šios akcijos tampa kaip ir užstatu garantuojančiu maržos grąžinimą.

Sandoriai su marža labiau skirti spekuliaciniam pelnui gauti. Esant palankiam akcijų kainos judėjimui, investuotojas gali tikėtis didesnės grąžos nei pirkdamas akcijas tik už savus. Tačiau ir rizika patirti didesnius nuostolius didėja proporcingai skolos, kurią visada reikės padengti, dydžiui. Jei taip pirktų akcijų kaina staigiai pradeda kristi, suskamba taip vadinamas Margin Call‘as – brokeris pareikalauja įnešti papildomą garantinę sumą arba parduoti turima akcijas ar jų dalį. Kraštutiniu atveju brokeris pats parduoda akcijas.

Skaičiuojam:
M% – procentas nuo visų investuotojui priklausančių akcijų;
D% – paskolos procentai.

Pirkimo išlaidos:

Akcijų analizė IV.

Suma, gauta pardavus akcijas ir atidavus skolą:

Akcijų analizė IV.

Pelnas/nuostolis:

Akcijų analizė IV.

Skolintų akcijų pardavimas (Short Selling)

Biržoje spekuliantai atlieka įvairiausias operacijas. Tame tarpe ir skolintų akcijų pardavimus (Short Selling). Darant tokią transakciją, tikimasi akcijos kainos sumažėjimo. T.y. spekuliantas pasiskolina iš savo brokerio akcijas, jas parduoda, o kai akcijos kaina nukrenta, jas nuperka už mažesnę kainą ir grąžina brokeriui.

Tai reiškia, kad spekuliantas parduoda tai, ko neturi. Tokiu atveju jis vis tiek turi į depozitą įnešti taip vadinamą maržą. Kadangi akcijos skolinamos, tai reikia turėti tiek grynųjų, tiek kitų aktyvų depozite įsipareigojimams dengti. Skaičiuojant pelną ir nuostolį, naudojami tie patys parametrai, tik pakeista operacijų pirkta-parduota tvarka.

Pradinės spekulianto išlaidos:

Akcijų analizė IV.

Proc – premija arba procentai brokeriui už skolintas akcijas;
M – akcijų skaičius.

Pelnas/nuostolis po sandorio pabaigos:

Akcijų analizė IV.

t*– sandorio trukmė.

Pavyzdys:
Nors Ūkio bankas netinka kaip pavyzdys, nes mūsų makleriai tiesiogiai tokios paslaugos dar neteikia, bet akcija ir situacija rinkoje visiems pažįstama. Manykim, kad mūsiškis spekuliantas š.m. rugsėjo 16 d. nusprendžia „pashortinti“ UKB1L (skaičiavimams imam tik uždarymo kainas). Vadinasi, jis pasiskolina iš brokerio – kiek čia gali pasiskolinti nelikvidžioje rinkoje? – kokius 5000 akcijų ir jas parduoda po 1.51 lt.

Akcijų analizė IV.

Ir ramiausiai (gal nelabai ramiausiai, nes pirmą kartą tai daro) laukia. Kadangi akcijos kaina per tą laiką nė nebandė kilti, tai margin call neskambėjo, makleris savo skambučiais spekulianto nenervavo. Todėl nervai leido laikyti pakankamai ilgai. Ir, sakysim, kokią gruodžio 10 d. akcijos parduodamos po 0.98 lt. Pardavimo priežastys gali būti kelios: nusibodo laukti, pasibaigė koks nors terminas (jei sutartyje toks nurodytas), kokios nors gilios analizės (FA, FA etc.) rezultatas, šiaip sau ir kitos.
Panašu, kad gaunasi pelnas. Skaičiuojam:

Pelnas=5000*(1.51-0.98)- 5000*1.51*0.001=2642.65 lt. Visai padoru, tik dar komisą reikia atmesti.

Fundamentali analizė

Akcijos analizė – tai informacijos rinkimo ir apdorojimo procesas, siekiant nustatyti vienos paprastosios vardinės akcijos kainą. Tradicinė analizė siūlo modelį „nuo viršaus – apačion“. Pradedama nuo ekonominės situacijos (bendra ekonomikos apžvalga, jos potenciali įtaka pelnui, tenkančiam vienai akcijai), paskui ūkio šakų, sektorių analizė, ir galiausiai pačios bendrovės, akcijų emitento, analizė.

Ekonominė analizė tiria šalies ekonominę būklę, faktorius, lemiančius pasiūlą ir paklausą. Įvertinama politinė situacija, žaliavų kainos pasaulinėje rinkoje ir jų įtaka vietiniai rinkai; karai, valiuta: infliacija, defliacija, devalvacija; bendras kainų lygis, kredito pasiekiamumas.

Viena iš svarbiausių fundamentaliosios analizės priemonių yra kredito ir investicijų analizė galimam P/E rodikliui įvertinti. Fundamentalios analizės specialistai remiasi dviejų tipų verslo informacija:

• Įmonės balanso, įskaitant informaciją apie turtą, finansinius įsipareigojimus ir akcininkų nuosavybę konkrečių metu;
• Bendrovės pelno ir nuostolių ataskaitos, kur nurodyta pajamų suma ir šaltinis, bei išlaidos, susijusios su gautomis pajamomis.

Kompanijos vertinimo metodas grindžiamas prielaida, kad įmonės vertė yra nustatoma pagal numatomų pajamų iš veiklos per kompanijos funkcionavimo periodą gretinant su galimybe investuoti į mažiau rizikingus finansinius instrumentus, sakysim, banko depozitą. Jau kotiruojamų akcijų analizei paprastai vertinamos šios charakteristikos:

  • Pelnas akcijai;
  • Dividendai ir jų dinamika;
  • Bendrovės pelnas, finansinė būklė ir perspektyvos;
  • Akcijos rinkos kainos dinamika;
  • Mokestinis statusas;
  • Teisių į nuosavybę perdavimo ir registravimo mechanizmas;
  • Informacijos pasiekiamumas ir skaidrumas;
  • Išlaidos susijusios su akcijų įsigijimu;
  • Likvidumas.

Sandoriai su naujomis akcijomis (taip pat ir pirkimas IPO metu) laikomi vieni rizikingiausių. Nesant akcijų kainos dinamikos rinkoje, analizė susiveda tik į bendrovės veiklos analizę, jos augimo tikimybę, vadybos kokybę, bendrovės produktų ar paslaugų paklausos ir pasiūlos analizę, numatomų pelnų prognozavimą.

Pradžioje akcijų kaina būna žema dėl jos naujumo. Tačiau esant sėkmingam sandoriui, pelningumas gali būti labai aukštas. Perkant naujas akcijas būtina mokėti teisingai įvertinti jos buhalterinę vertę. Taip pat svarbu žinoti kiek bendrovė yra išleidusi privilegijuotųjų akcijų ir obligacijų. Jei jūs siekiate gauti pelno per trumpalaikius rinkos svyravimus, tai fundamentalioji analizė praranda savo aktualumą. Šiuo atveju labiau tinka techninė analizė.

Techninė akcijos analizė

Techninė analizė (TA) remiasi postulatu, kad visi objektyvūs duomenys apie bendrovę (žaliavų atsargos, laukiami dividendai, ekonominė būklė ir t.t.) jau atsispindi dabartinėje akcijos kainoje. Todėl manoma, kad akcijos kaina nėra reakcija į šios dienos įvykius ir naujienas, priklauso tik nuo to, kaip tas naujienas vertina rinkos dalyviai.

TA analizuoja praeities kainas siekiant nustatyti, kaip kaina judės ateityje Kainos grafikuose specialistai tikisi rasti nuolat pasikartojančius modelius, suprojektuoti juos į nuoseklias tendencijas ir šias tendencijas naudoti prekyboje. Pati svarbiausia naudojama informacija: akcijos kaina, apyvarta, atvirų pozicijų skaičius (Open Interest – fjučeriams ir opcionams).

Apyvarta yra bendras sandorių skaičius konkrečia kaina sesijos metu. Manoma, kad apyvarta turi augti trendui kylant ir mažėti, kai kainos krenta. Didėjanti apyvarta patvirtina trendą, o mažėjanti – gali būti signalas apie trendo apsivertimą.

Rinkos informacija grafikuose vaizduojama keliais būdais: linijiniu grafiku, histogramomis, kryžiukais-nuliukais, japoniškomis žvakėmis, barais. Pavyzdžiui, mažos žvakės gali būti signalais apie trendo apsivertimą, nes parodo rinkos dalyvių neryžtinumą, o „hameriai“ dažniausiai sutinkami irgi trendo apsivertime. TA leidžia išskirti kelias akcijos kainos vystymosi stadijas:

  • Kylantis trendas, apibūdinamas pastoviu apyvartų augimu.;
  • Žemėjantis trendas, apbūdinamas pastoviu apyvartų mažėjimu;
  • Pereinamieji procesai, atsirandantys keičiantis trendui, apibūdinami tradiciniais šablonais: „puodelis su ąsele“, „dvigubas/a dugnas/viršūnė“, „galva ir pečiai“ ir pan.

Techninėje analizėje naudojami pasipriešinimo ir palaikymo lygių sąvokos. Kainai augant, pasiekiamas pasipriešinimo lygis, kur kaina arba nustoja augusi, arba pradeda kristi. Krentant, pasiekiamas palaikymo lygis, kaina pradeda kiti. Kuo daugiau kartų kaina atsimušė į šiuos lygius jų nekirsdama, tuo didesnė tikimybė, kad trendas apsivers.

Techninė analizės pagrindai

Figūroms, salonams, modeliams, kurie pastoviai pasikartoja, duodami personaliniai vardai ir su jais susiję vertinimai. Pavyzdžiui, aiškiai matoma „galva ir pečiai“ suprantami kaip trendo apsivertimo signalas. Svarbus TA instrumentas yra slenkantieji vidurkiai, osciliatoriai, bangos. Jie padeda investuotojams priimti atitinkamus sprendimus.

Slenkantieji vidurkiai būna trijų tipų: 

1. Paprastieji (SMA)

Akcijų analizė IV.

K – praėjusių dienų skaičius (vidurkio periodas), Sk – k-tosios sesijos uždarymo kaina. 

2. Svertiniai

Akcijų analizė IV.

xk – svertinis k-tosios sesijos kainos daugiklis (pavyzdžiui, xk=k). 

3. Eksponentiniai

analizė IV.

Slenkančiojo vidurkio periodas K nustato kainos išlyginimo lygį: kuo didesnis K, tuo stipresnis išlyginimas. Jei senkantis vidurkis yra žemiau kainos grafiko, tai turime kylantį trendą, o jei aukščiau – tai krentantį. Kai kaina kerta slenkančius vidurkius, daroma išvada, kad trendas kečia kryptį. Osciliatoriai tarsi turi savybę nusakyti ateities įvykius, signalizuodami apie trendo pokyčius. Populiariausi indikatoriai: 

1. „Momentas (Momentum)”:

analizė IV.

K – užlaikymo dienų skaičius. Osciliatoriaus kreivei kertant nulinį lygį, priimami prekybiniai sprendimai.  

2. „Pokyčio norma (ROC)”:

analizė IV.

3. „Santykinis stiprumo indeksas (RSI) „:

analizė IV.

At-K – kainų, užsidariusių aukščiau praeitos sesijos kainas, vidurkis per K dienų, Bt-K – kainų, užsidariusių žemiau praeitos sesijos kainas, vidurkis per K dienų. Paprastai K=14. Pardavimo signalas formuojasi, kai osciliatorius viršija 70 lygį, o pirkimo signalas – nusileidus žemiau 30 lygio. 

4. „Slenkančių vidurkių konvergencija-divergencija (MACD)”:

Osciliatorius skaičiuojamas kaip K1-dienų ir K2-dienų eksponentinių slenkančių vidurkių skirtumas, , K1<K2. Pavyzdžiui, K1=1, K2=10. 

5. Elioto bangos

Elioto bangų teorijos pagrindu tarnauja idėja, kad socialinis-masinis rinkos dalyvių elgesys praeina ekspansijos, entuziazmo, euforijos, nusiraminimo, krizės ir depresijos stadijas. Tuo remiantis kainų judėjimas skaidomas į penkias bangas stipresniame trende ir į tris bangas korekcijose.

Elioto teorijoje bangų diagrama formuojama taip, kad vidinius jų santykius nusako Fibančio koeficientai (1, 1, 2, 3, 5, 8, 13, 21, 34, 55, 89, 144, …). Fibonačio skaičiai naudojami nustatyti laikotarpiams, kada keisis trendas, taip pat ir bangos ilgiui nustatyti pagal jos amplitudę ar laiko periodą.  

Techninės analizės programos gali sudaryti daug daugiau visokių indikatorių, braižyti grafikus, diagramas, rodo trendus, apyvartas, bangas, ciklus, nurodo situacijas praeityje ir dabar. Rezultate generuojami signalai pirkimo ar pardavimo tikslingumui nusakyti.  

Pradžia

Daugiau apie investavimą į akcijas.

Pirmą kartą paskelbta Spekuliantai.lt

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.