Alberto Giacometti

Alberto Giacometti – ilgų kojų meistras

Alberto Giacometti gimė 1901 spalio 10 d Borgonovo mieste, Šveicarijoje.  Jis buvo skulptorius, tapytojas, piešimo ir graviūrų meistras. Jo tėvas Giovanni Giacometti taip pat buvo dailininkas impresionistas.

Nuo 1919 – 1920 m.  Giacometti studijavo tapybą Ecole des Beaux-Arts, o skulptūrą ir piešimą – Ecole des Arts et Métiers Ženevoje. Nuo 1922 – 1927 m. jis studijavo skulptūrą Paryžiuje pas Emile-Antoine Bourdelio de la Grande Chaumiere Akademijoje.

1927 metais Giacometti ir jo brolis Diegas, kompanionas ir asistentas, persikėlė į studiją Montparnase.

1925 m. A.Giacometti pasidavė Kubizmo srovei. Labiausiai jį įtakojo Jacques Lipchitz, Henri Laurens darbai. Be to Giacometti patyrė Afrikos meno įtaką. Žymiausi tokios įtakos darbai yra skulptūros „Vyras“, „Moteris“ ir „Moteris šaukštas“. Ši įtaka išsilaikė per visą menininko kūrybinį laikotarpį.

1927 m. iki 1934 m. A.Giacometti išgyveni kūrybinį pakilimą. Per šį laikotarpį sukurtos įvairiausių stilių skulptūros. Jos pirmą kartą eksponuojamos Salon des Tuileries Paryžiuje ir Galerie Aktuaryus Ciuriche.

1928 m. Giacometti sutinka menininką André Masson ir nuo 1930 m. iki 1935 m. dalyvauja Siurrealistų būrelio veikloje. 1932 m. surengia savo kūrybinę parodą Galerie Pierre Colle Paryžiuje ir 1934 m. Julien Levy Gallery Niujorke.

Kaip siurrealistas Giacometti pasižymi kaip inovatyvus skulptorius Jo skulptūros įdomios ištęstomis proporcijomis, konceptualumu ir stilistika. Jis sujungia įvairias, plastines ir trapias medžiagas; tuščios erdvės skulptūrose vaidina kompozicinę ir psichologinę rolę.

Jo darbai keliauja po parodas Galerie Pierre Paryžiuje, Museum of Modern Art Niujorke New Burlington Galleries Londone ir kitas galerijas Briuselyje, Ciuriche, Kopenhagoje. 1935 m. jis nutraukia siurrealistinę veiklą.

Antrasis gimimas

1940 m. A.Giacometti susidraugauja su tokiais garsiais menininkais, kaip Simone de Beauvoir, Pablo Picasso, ir Jean-Paul Sartre. Nuo 1942 m. Giacometti gyvena Ženevoje, o 1945 m. pabaigoje sugrįžta į Paryžių, kur prasideda antrasis jo kūrybinis pakilimas.

Šiam laikotarpiui skulptūroms būdingas stulbinančiai „skeletiškos“ figūros pritvirtintos prie masyvaus pagrindo.

Jo skulptūros buvo suvokiamas kaip atitinkama metafora pokario Europos žmogaus būklei: patirtas koncentracijos stovyklų ir masinio naikinimo siaubas. Neatmetama Jean-Paul Sartre egzistencinės filosofijos įtaka.

Per šį laikotarpį A.Giacometti ne tik lipdė, bet ir piešė. Piešiniams būdingos greitos, vingiuotos, spiralinės ekspresyvios linijos. 1954 m. jis jau piešia portretus, aktus, natiurmortus.

Alberto Giacometti
Brangiausia skulptūra pasaulyje. Sotheby’s aukcione parduota už $104.327 milijonų. Šaltinis: http://photovide.com

Pripažinimas

Šis periodas jam atnešė pasaulinį pripažinimą. 1948–1958 m. jo darbai kelis kartus eksponuojami Pierre Matisse Gallery Niujorke, Galerie Maeght Paryžiuje.

Muziejai pradeda pirkti jo darbus. 1955 m. Arts Council Gallery Londone ir Solomon R. Guggenheim Museum Niujorke surengiamos retrospektyvios menininko parodos

1961 Alberto Giacometti gauna Sculpture Prize, 1962 m. gauna Grand Prize for Sculpture Venecijos bienalėje. 1965 m. surengia parodas Tate Gallery Londone, Museum of Modern Art Niujorke, Louisiana Museum Humlebeke, Stedelijk Museum Amsterdame. T

ais pačiais metais apdovanotas Prancūzijos vyriausybė prizu Grand Prix National des Arts.

Alberto Giacometti  mirė 1966 m. sausio 11-ąją. nuo širdies ligos. Palaidotas šalia tėvų kapų Borgonovo, Šveicarijoje.

Jo darbai nuolat išstatomi lotais Christie‘s ir Sotheby‘s aukcionuose.

Christie‘s aukcione brangiausias menininko lotas „GRANDE TÊTE MINCE“ parduotas už $53,282,500. Sotheby‘s aukcione brangiausias lotas „FEMME DEBOUT (ANNETTE)“ parduotas už 2,169,250 GBP.

Alberto Giacometti yra labai gera ilgalaikė ne tik finansinė, bet ir estetinė investicija.

Facebook Comments

Leave a Reply

%d bloggers like this: