Analizė atskleidė investicinio gyvybės draudimo praktikos trūkumų

Draudimo bendrovės ne visais atvejais investicinio gyvybės draudimo kryptis valdo taip, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas klientams, kaip tai įpareigoja Draudimo įstatymas, rodo naujausia Lietuvos banko atlikta analizė. Siekdamas skatinti draudikus kurti didesnę pridėtinę vertę vartotojui, t. y. mažinti investicinio gyvybės draudimo produktams taikomus mokesčius, geriau valdyti investavimo kryptis ir siekti didesnės investicijų grąžos,

Lietuvos bankas savo svetainėje dar šiemet skelbs lyginamąją atskaitymų ir rezultatų analizę. „Situacija draudimo sektoriuje teikiant klientams investicinio gyvybės draudimo paslaugas gerėja, tačiau dar yra nemažai tobulintinų vietų.

Matome erdvės draudikams mažinti taikomus valdymo mokesčius ir siekti didesnės grąžos klientams. Todėl ir toliau nuosekliai sieksime skaidrinti investicinio draudimo produktų pardavimo ir valdymo praktiką, kad būtų kuriama didesnė pridėtinė vertė Lietuvos gyventojams“– sako Jekaterina Govina, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė.

Išanalizavęs aštuonių draudimo įmonių investicinio gyvybės draudimo investavimo krypčių valdymo praktiką, didžiausių pagal turtą investavimo krypčių rezultatus ir mokesčius, Lietuvos bankas atkreipė dėmesį į šią taisytiną praktiką.

Investavimo krypčių valdymas.

Investavimo kryptį sudarančių investavimo objektų atrankos procesas draudimo įmonėse dažnai nėra aiškus. Draudimo įmonės turėtų nustatyti kriterijus, pagal kuriuos atrenkami fondai ir kitos investicinės priemonės, į kurias investuojamos lėšos. Jos taip pat turėtų paaiškinti, kaip atliekama investavimo krypčių rezultatų stebėsena, kuri apimtų draudėjams siūlomų investicinių fondų patikimumo, taikomų mokesčių, grąžos ir rizikos analizę.

Vertinant draudimo įmonių investicinio gyvybės draudimo lėšų investavimo praktiką, pastebėta nemažai sričių, kur egzistuoja galimas interesų konfliktas. Pavyzdžiui, draudimo įmonės rinkdamosi, kur investuoti, pirmenybę teikia tam tikriems partneriams arba tos pačios įmonių grupės įmonėms. Vengia keisti investavimo kryptis, kurių rezultatai blogi , nesiekia ieškoti klientui pigesnių investavimo alternatyvų.

Šias situacijas bendrovės turėtų vertinti kaip galinčias kelti interesų konfliktus ir atitinkamai keisti investavimo praktiką. Tos pačios grupės fondai turėtų būti pasirenkami tik tuo atveju, jei jie pagal grąžos, taikomų mokesčių, kokybės ir kitus įmonės nustatytus objektyvius kriterijus nenusileistų kitų valdytojų valdomiems fondams ir įmonė turėtų turėti aiškių tokį pasirinkimą pagrindžiančių įrodymų.

Tik pusė iš apžvelgiamų draudimo bendrovių investuoja į pasyvios strategijos biržoje prekiaujamus fondus (angl. exchange traded funds, ETF), kurių valdymo mokesčiai paprastai yra mažesni nei aktyviai valdomų fondų. Analizėje apžvelgiamų fondų atveju pasyvios strategijos fondų mokesčiai buvo daugiau nei perpus mažesni nei aktyvios strategijos investicinių fondų.

Mokesčiai.

Draudimo įstatyme nustatyta, kad draudikas negali imti investicijų valdymo mokesčio, jei pats investavimo krypčių nevaldo. Tačiau iš įmonių interneto svetainėse pateiktos informacijos dažniausiai nėra aišku, ar jos pačios valdo kryptis, ar ne. Todėl klientams gali būti sunku suprasti, ar įmonė turi teisę į investicijų valdymo mokesčius.

Iš draudimo įmonių klientams pateikiamos informacijos nėra aišku, kokie mokesčiai yra įtraukti į investicinio vieneto vertės skaičiavimą. Draudimo įmonės taiko ne tik su investicijų valdymu susijusius mokesčius, bet ir kitus atskaitymus, pavyzdžiui, sutarties administravimo, kurie mažina investuotą turtą, apie kuriuos skelbiant draudimo įmonių rezultatus net neužsimenama.

Rezultatai.

Beveik visos gyvybės draudimo įmonės investavimo krypčių rezultatus skelbia savo interneto svetainėse. Tačiau eiliniam vartotojui, neturinčiam su ekonomika ar finansais susijusio išsilavinimo ar darbo patirties, suprasti šiuos rezultatus yra sudėtinga.

Pavyzdžiui, kai kurios bendrovės, skelbdamos ilgesnio nei vienų metų laikotarpio investavimo krypčių rezultatus, nurodo tik absoliučiąsias viso pasirinkto laikotarpio (5 m.), o ne metų grąžą. Klientams rodomi prognozuojami investavimo krypčių rezultatai daugeliu atveju yra pernelyg optimistiniai ir neatitinka klientų prisiimamos investavimo rizikos.

Parenkant įvairių scenarijų palūkanų normas, draudimo bendrovėms rekomenduojama naudoti kuo ilgesnį duomenų laikotarpį (pageidautina bent 15 m.). Jei investavimo kryptis neturi tiek istorinių duomenų, gali būti naudojami lyginamojo indekso ar kitos panašios priemonės duomenys.

Rekomendacijos ir Lietuvos banko iniciatyva.

Lietuvos bankas, įvertinęs analizės metu atskleistus investicinio gyvybės draudimo praktikos trūkumus, pateikė rekomendacijas, kaip juos ištaisyti.

Siekdamas sudaryti sąlygas gyvybės draudikų esamiems ir potencialiems klientams palyginti skirtingų draudikų produktus bei jų sukuriamą naudą vartotojui ir skatinti draudikus kurti didesnę pridėtinę vertę vartotojui, t. y. mažinti investicinio gyvybės draudimo produktams taikomus atskaitymus, geriau valdyti investavimo kryptis ir siekti didesnės investicijų grąžos, Lietuvos bankas rinks standartizuotą informaciją apie investicinio gyvybės draudimo produktams taikomus atskaitymų dydžius ir didžiausių pagal turto vertę investavimo krypčių rezultatus.

Draudikų pateikta informacija bus apibendrinama ir dar šiemet skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje kartu su apžvalga, kurioje bus pateikiama investicinio gyvybės draudimo produktų atskaitymų ir rezultatų palyginamoji analizė.

Išsami Investicinio gyvybės draudimo investavimo krypčių valdymo praktikos analizė skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje.

Šaltinis: Lietuvos bankas

Specialusis pav.: Lietuvos bankas