Antroji pakopa yra svarbi pensijų sistemos dalis
Antroji pakopa yra svarbi pensijų sistemos dalis, ji turi būti tobulinama evoliucijos, o ne revoliucijos būdu. Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į diskusiją ir pasisakymus viešojoje erdvėje dėl antrosios pensijų sistemos pakopos, ragina nesiimti nepamatuotų sprendimų ir pateikia savo siūlymus, kaip gerinti sąlygas būsimiesiems pensininkams.
Jeigu norime, kad mūsų pensijos artėtų prie Vakarų Europos šalių lygio ir leistų užsitikrinti orią senatvę, būtina aktyviai dalyvauti pensijų kaupime. Antroji pakopa yra svarbi Lietuvos pensijų sistemos dalis, kuri būsimiems senjorams gali užtikrinti iki 30 proc. didesnes pajamas senatvėje. Prieš ką nors keičiant, korekcijų poveikis turi būti įvertintas be emocijų, labai atsakingai ir žvelgiant į tolimą perspektyvą.
Šiuo metu antrojoje pensijų sistemos pakopoje dalyvauja apie 1 mln. 400 tūkst. žmonių – tai pusė Lietuvos gyventojų. Iš jų aktyviai kaupia ir kas mėnesį įmokas moka beveik 800 tūkst. dalyvių – tai sudaro 54 proc. visų dirbančiųjų. Skaičiuojama, kad, kaupiant antrojoje pensijų pakopoje, priklausomai nuo per kaupimo laikotarpį gaunamų pajamų dydžio galima papildomai sukaupti iki 30 proc. priedą prie būsimos senatvės pensijos.
Lietuvoje vidutinė pensija siekia šiek tiek mažiau nei 50 proc. vidutinio atlyginimo. EBPO duomenimis, Skandinavijos šalyse į pensiją išėjusių žmonių pensijų dydis siekia 70 proc. jų buvusio darbo užmokesčio. Tačiau šiose šalyse privaloma darbuotojo ir darbdavio įmoka siekia apie 10 proc. uždirbamų pajamų. O Lietuvoje – 3 proc. ir mokama papildoma 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio valstybės įmoka. Be to, Danijoje, Suomijoje, Islandijoje, Švedijoje, Latvijoje ir daugelyje kitų EBPO priklausančiose šalyse dalyvavimas pensijų kaupime yra privalomas.
2017 m. Lietuvos bankas atliko šalies pensijų sistemos tyrimą ir teikė pasiūlymų paketą. Jo pagrindu 2019 m. įgyvendinta reforma, kuri iš esmės pagerino sąlygas kaupiantiesiems antrosios pakopos pensijų fonduose. Kaupimas pagal amžiaus grupes (gyvenimo ciklo pensijų fondai) leido užtikrinti didesnę grąžą. O Lietuvoje veikiantys pensijų fondai šiuo metu taiko vienus mažiausių mokesčių Europoje.
Tai buvo pakankamai radikalūs pakeitimai, kurie iš esmės pakeitė antrąją pensijų sistemos pakopą visuomenei naudinga linkme. Šiuo metu siūlome evoliucinius pensijų sistemos patobulinimus, o diskusijas dėl strateginių pokyčių tikslinga pradėti tik atlikus išsamią poveikio analizę ir vertinimą.
Antrosios pakopos tobulinimas
Lietuvos banko nuomone, dabartinė pensijų kaupimo sistema galėtų būti tobulinama šiomis kryptimis:
- kaupiantiesiems ir visuomenei pateikti aiškesnės ir išsamesnės informacijos: skelbti turto išsaugojimo pensijų fondo investavimo horizontą ir pasirinktos rizikos lygį, papildomus rizikos rodiklius, aktyviau komunikuoti su dalyviais automatinio įtraukimo laikotarpiu ir visais kaupimo momentais;
- tobulinti pensijų išmokų sistemą – atsižvelgus į pastebėjimus dėl šiuo metu galiojančių pensijų išmokų ribų, siūloma įvertinti galimybę susieti pensijų išmokų ribas su būsimos senatvės pensijos dydžiu ir taikyti anuitetų indeksavimo mechanizmą uždirbus pelną. Tai leistų senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims amortizuoti rinkos kritimo metu prarastas lėšas;
- ieškoti galimybių mažinti leistinus atskaitymus iš pensijų fondų turto, pavyzdžiui, atskaitymai iš turto išsaugojimo pensijų fonde esančio pensijų turto pensijų kaupimo bendrovės naudai galėtų būti daromi tik tais atvejais, kai turto išsaugojimo pensijų fondas generuoja teigiamą grąžą. Taip pat, atlikus išsamesnę analizę, svarstytinas ir galimas visų pensijų fondų atskaitymų sumažinimas;
- suteikti daugiau lankstumo dėl automatinio įtraukimo į antrosios pakopos pensijų kaupimą. Pavyzdžiui, vieną kartą atsisakius įtraukimo, antras įtraukimas galėtų būti po trejų ar penkerių metų arba suteikti galimybę pasitraukti iš kaupimo po 1–3 mėn. nuo pirmosios įmokos iš atlyginimo atskaičiavimo;
- suteikti pensijų kaupimo bendrovėms daugiau atsakomybės ir lankstumo investuojant: reikšmingai nedidinant rizikos, padidinti investavimo objektų, kurie gali sudaryti pensijų fondų turtą, spektrą, leidžiant ribotą dalį pensijų fondų lėšų investuoti į dabar teisės aktuose nenumatytas finansines priemones.
Konkretūs pasiūlymai yra pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Lietuvos bankas taip pat atkreipia dėmesį, kad viešojoje erdvėje sklando nemažai mitų, susijusių su antrąja pensijų kaupimo pakopa, ir pateikia paaiškinimus, kaip yra iš tikrųjų. Populiariausius mitus ir atsakymus į juos rasite Lietuvos banko interneto svetainėje.
O video pristatymą galima rasti čia.
Šaltinis: Lietuvos bankas
Specialus pav.: Lietuvos bankas