Apie finansų krizę Lietuvos bankų asociacijos akimis

Straipsnis pirmą kartą paskelbtas Spekuliantai.lt 2008 metų spalį.

Dažnai tiek vienų, tiek kitų bankų pasisakymai finansų krizės tema skiriasi. Spekuliantai.lt nutarė pasidomėti, kaip šią krizę ir svarbiausią jos ateitį Lietuvoje apibendrintai mato šalyje veikiančius bankus atstovaujanti institucija – Lietuvos bankų asociacija (LBA). Į mūsų klausimus mielai sutiko atsakyti Stasys Kropas, LBA prezidentas.

1. Praėjo jau šiek tiek daugiau negu vieneri metai nuo finansų krizės pradžios. Ką apibendrintai galėtumėte pasakyti apie praėjusį laikotarpį?

Oficialiai įvardinta krizė prasidėjo tik prieš pusmetį. Visą tai kas vyko 18 mėn. laikotarpiu iki to buvo įvardijama kaip neramumai. Per tą neramumų laikotarpį priimtos priemonė, deja, nebuvo veiksmingos ir krizės nepavyko išvengti.

 

Pastaruoju metu daugelio šalių vyriausybės ir tarptautinės organizacijos ėmėsi ryžtingų, radikalių ir neįprastų antikrizinių priemonių, kurių pagalba pavyko išsaugoti finansų sektorius funkcionavimo integralumą. Tačiau negalima pasakyti, kad šviesa tunelio gale jau matoma.

2. Jau dabar aišku, kas įtakojo šią krizę. Jūsų manymu, kokios pagrindines pamokas turi išmokti finansų sektorius?

Bijau kad kiek supaprastinamos krizės priežastys keiksnojant vien tiktai situaciją JAV būsto paskolų sektoriuje. Dėl to ir vaistai ligai gydyti gali būti ne patys efektyviausi.

Tai kas šiuo metu vyksta pasaulio ekonomikoje galima įvardinti kaip globalių disbalansų stichiško sureguliavimo procesas. Pagrindinė pamoka: globaliai ekonomikai yra būtinas globalus valdymas.

Pastaruosius keliolika metų pasaulio ekonomika vystėsi labai sparčiai, tačiau daugelio šalių vyriausybės dėjo labai mažai pastangų, kad pasiekti bent kiek veiksmingesnio politikos koordinavimo, nors problemos pradėjo ryškėti dar šio šimtmečio pradžioje.

3. Kas turi pasikeisti, kad bankai galėtų vėl normaliai funkcionuoti, t.y. pasitikėti kitais šio sektoriaus atstovais, skolinti ir skolintis?

Daugelyje šalių bankų sektoriuje pasireiškę likvidumo problemos peraugo į kapitalo krizę. Todėl reikalinga ne tiktai „išvalyti“ probleminių bankų balansus išperkant blogus, žargonu taip vadinamus „toksinius“ aktyvus, bet ir kapitalizuoti bankus, įliejant į juos papildomo kapitalo.

Dabar šis procesas kaip tik ir vyksta JAV, kai kuriose ES ir pasaulio valstybėse. Be to, normalus bankų funkcionavimas labai priklausys ir nuo realios ekonomikos. Jei ji lėtėtų sparčiau nei numatoma, gali labai padidėti kredito rizika.

4. Lietuvos bankai paskelbė ganėtinai neblogus trečiojo ketvirčio rezultatus. Nepaisant smarkiai augusių atidėjinių, bent didieji bankai sugebėjo uždirbti panašius pelnus kaip pernai metais. Jūsų nuomone, koks bus ketvirtas ketvirtis?

Nepaisant gan gerų trijų ketvirčių rezultatų, manau reikėtų nusiteikti laukti kiek menkesnio derliaus metų pabaigoje.

5. Kokius 2009 m. prognozuotumėte bankams Lietuvoje?

Bankai yra ekonomikos veidrodis. Jei ekonomika negaluoja, bankams taip pat, tiesa po tam tikro laiko „lago“ (t.y. uždelsimo) ateina sunkmetis. Labai daug kas priklausys nuo naujos vyriausybės gebėjimo kuo greičiau pradėti gyventi pagal realias pajamas ir pakeisti šalies reitingų blogėjimo tendenciją.

Apie finansų krizę Lietuvos bankų asociacijos akimis
Asociatyvus gif iš interneto

6. Lietuvoje galioja indėlių draudimas iki 100 tūkst. EUR. Kaip yra su užsienio bankų filialais Lietuvoje? Galimus nuostolius gyventojams iki nurodytos sumos kompensuotų Lietuvos institucijos ar užsienio šalies, kurioje esti motininis bankas, atitinkamos institucijos? Jei užsienio šalies, gal tuomet gyventojai turi pasidomėti, iki kokios sumos užsienio valstybė duoda garantą?

Užsienio bankų filialuose Lietuvoje galioja „motinos“ šalies draudimo sąlygos, tačiau siekiama sąlygas harmonizuoti, kad būtų išvengta rinkos iškraipymų.

Europos Komisija yra pateikusi direktyvos projektą, pagal kurį po tam tikro laiko visose šalyse bus draudžiami indėliai iki 100 tūkst. EUR. Dedant indėlį į banką, visuomet galima pasiteirauti dėl konkrečių draudimo sąlygų.

7. VILIBOR muša vis naujus rekordus. Jūsų manymu, ar situacija artimiausiu metu gali bent jau stabilizuotis?

Bendra tendencija, deja, yra tokia, kad pinigų kaina labai brangsta tiek pasaulio rinkose, tiek ir Lietuvoje. Labai svarbu švelninti veiksnius, kurie lemia vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normų didėjimą, kurios labiausiai ir lemia VILIBOR normų lygį.

Tiesa, yra ir viena paguodžianti žinia indėlininkams. Didėja ir palūkanų už indėlius lygis. Tikėtina, kad jau ateinančiais metais mažėjant infliacijai realios palūkanų normos už indėlius taps teigiamos.

8. Kaip galvojate, kurie lietuviški bankai gali pirmi išbristi iš krizės? O galbūt šis sektorius smarkiai koreliuoja, t.y. kuomet bus atsigavimas, tai jis jausis iškart visuose bankuose.

Nei vienas bankas Lietuvoje nėra patekęs į krizę. Kreditavimo sąlygų pagerėjimo vėl galėsime tikėtis, kai išnyks susirūpinimas dėl šalies makroekonominių rodiklių.

9. Ko palinkėtumėte dabartiniams smulkiesiems lietuviškų bankų akcininkams, kurių turima akcijų vertė biržoje krito beveik 4 kartus?

Tai labai panašus kritimas kaip ir vieno iš garbingiausių Vokietijos bankų Deutsche Bank. Manau, kad bankininkystė Lietuvoje turi geras perspektyvas, kadangi lyginant su išsivysčiusių šalių bankininkyste dar galima sakyti yra kūdikystės stadijoje.

Tyrimai rodo, kad tiktai apie vienas trečdalis Lietuvos piliečių naudojasi elementariomis bankų paslaugomis. Taip vadinamos finansinės atskirties lygis Lietuvoje ateityje neišvengiamai turės mažėti nes tai yra būtina visaverčio gyvenimo užtikrinimo sąlyga.

Nuoširdžiai dėkojame už interviu.

Facebook Komentarai

Leave a Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: