Apie investavimą biologiškai. I dalis

I dalis. “Kaip aš galėjau pasielgti taip kvailai..?” – jeigu perpykę niekada sau neišrėkėte tokio sakinio, tai jūs nesate investuotojai. Finansinių sprendimų “židinys”, kaip ir bet kurių kitų, “židinys” yra smegenys.

“Smegenys – tai aparatas, kuriuo mes manome, kad mąstome” – Ambrose Bierce

Šiame, keturių dalių straipsnių cikle, analizuosime kas vyksta mūsų smegenyse, kai priimame sprendimus, susijusius su pinigais.

Nauja mokslo sritis – neuroekonomika

Per pastaruosius kelis dešimtmečius mokslininkai gerokai pasistūmėjo neurologijos srityje. Dauguma neurofiziologinių procesų gali būti atkurti kompiuteriu ir pavaizduoti grafiškai. Maža to, gimė nauja mokslo sritis – neuroekonomika (neurologijos, psichologijos ir ekonomikos hibridas).

Naujausi neuroekonomikos atradimai teigia, kad daugelis dalykų, kuriuos mes žinojome apie investavimą, yra klaidingi. Imant teoriškai, kuo daugiau mes žinome apie investavimą ir kuo labiau stengiamės suprasti rinkos dėsnius, tuo daugiau pinigų turėtume uždirbti. Deja, praktikoje tokios prielaidos dažnai būna mirtinai klaidingos.

Kaip dietų entuziastai blaškosi tarp įvairių sveikos mitybos programų ir galiausiai vis tiek sveria tiek pat, kiek ir prieš pradėdami jų laikytis, taip ir investuotojai dažnai elgiasi kaip savo pačių priešai, net jei ir nuolat seka rinkos tyrimus.

***

Kiekvienas žino, kad reikia pirkti pigiai, o parduoti brangiai – vis dėlto dažnai mes perkame brangiai, o parduodame pigiai. Kiekvienas žino, kad numušti rinkos kainos yra beveik neįmanoma, bet beveik kiekvienas mano, kad jis sugebės tai padaryti ir t.t.

Pagrindinis šio mokslo akcentas yra tai, kad smegenys dažnai verčia mus daryti nelogiškus sprendimus, jei jie turi stiprų emocinį pagrindą. Tai nereiškia, kad mes esame neracionalūs.

Mūsų smegenys susiformavo taip, kad mes turėtume kuo daugiau galimybių išgyventi, todėl jos “liepia” mums siekti naudos ir vengti rizikos. Tokius impulsus skleidžia ląstelės, susiformavusios prieš milijonus metų, ir gerokai vėliau atsiradusi analitinį mąstymą skatinanti smegenų sritis joms “pasipriešinti” negali. Štai kodėl investuotojams taip sunku elgtis racionaliai ir rasti gerą sprendimą.

“Finansinių sprendimų priėmimas nėra vien tik pinigai. Taip pat tai ir sąmoningai nesuvokiami motyvai, tokie kaip sielvarto vengimas ar garbės siekimas” – sako psichologas Danielis Fanemanas. Kai investuojate, jus apima godulys, nuostaba, baimė, panika, sielvartas, jus skatina viltis ir laimės nuojauta.

Tai anaiptol nereiškia, kad emocijos yra mūsų priešai, o racionalumas – geriausias finansų patarėjas. Grynas racionalumas taip pat pavojingas. Neuroekonomikos specialistai sako, kad geriausius rezultatus galima gauti tada, kai emocijos tik pažabojamos, o ne tada, kai jos visai užblokuojamos. Reikia rasti pusiausvyrą tarp emocijų ir racionalumo.

Mąstymas ir jutimas

Rėmimasis intuicija investavime nėra retas reiškinys. Akcijų portfelio valdytojai nuolat diskutuoja, ar akcijos “atrodo gerai”, profesionalūs makleriai moka milijardus per dieną remdamiesi nuojauta, o Džordžas Sorošas dėl skaudančios nugaros gali gerokai numušti savo turimų akcijų kainą.

Intuicija iš tiesų gali padiktuoti stebėtinai greitus ir tikslius sprendimus, tačiau tik esant stabilioms sąlygoms. O taip būna retai. Intuicija gali dažnai mus apgauti, vis tik jos svarbos nepaneigsi. Jos vaidmuo turi būti ne pagrindinis, o pagalbinis.

Geriausi finansiniai sprendimai priimame vadovaujantis dvigubomis smegenų pajėgomis: intuicija ir analize, jutimu ir mąstymu.

Refleksyviosios smegenys

Pagrindinė refleksyviosios sistemos veiklos vieta yra smegenų požievyje. Čia identifikuojami pagrindiniai objektai, kuriuos mes vadiname atlygiu. Tai yra maistas, gėrimas, socialinis statusas, seksas, pinigai.

Refleksyvioji sistema veikia taip greitai, kad jūs sprendimą randate greičiau, nei spėjate įsisąmoninti pačią situaciją, kurioje to sprendimo reikėjo (prisiminkite atvejus, kai sugebėjote išvengti pavojaus kelyje pirmiau, nei tą pavojų identifikavote).

Šios smegenų dalys gali duoti pavojaus signalą per mažiau nei vieną dešimtąją sekundės dalį. Būtent ši vieta siunčia pirmuosius impulsus, kurie skatina mus priimti sprendimus. Viskas vyksta labai staigiai, automatiškai ir nesąmoningai. Tai leidžia mums ignoruoti daugumą aplinkos įvykių. Užfiksuojame tik tuos atvejus, kai pavojaus lygis pakyla iki tokio, kurio turime vengti, arba galimos naudos dydis toks, kad jos verta siekti.

Intuicija veikia kaip pirmasis aplinkos dirgiklių filtras. Tai tarsi užtvara, kuri saugo mūsų gyvybinę mąstymo energiją tokiems reikalams, kurie yra svarbūs. Kodėl tai turėtų rūpėti investuotojams?

***

Nors refleksyvioji sistema tarnauja mums milijonus metų, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje, kai gyvenimas kupinas kur kas sudėtingesnių problemų, nei tik išvengti grėsmės, ši sistema nėra adekvati ir kartais gali mums pridaryti bėdos. Ši sistema taip orientuota į tai, kas staiga keičiasi, jog mums tampa sunku sutelkti dėmesį į tai, kas lieka nepakitę.

Jei “Dow Jones” pramoninis indeksas mažėja nuo 12 683,89 iki 12 578,03, naujienų agentūros praneš, kad indeksas šiandien nukrito 106 punktais. Refleksyvioji sistema sureaguos, kad pokytis labai didelis, ir nepastebės, nuo kokio dydžio kritimas buvo skaičiuotas. Taigi, 106 punktai atrodys kaip didelis pokytis, kuris privers mūsų širdis plakti greičiau ir išspaus prakaitą, jei ne visai atgrasins nuo biržos. Jūsų emocijos išstumia tą faktą, kad indeksas iš tikrųjų pasikeitė mažiau nei 1 procentu.

Greičiausiai reflektyvioji sistema privers jus kreipti dėmesį į kokį nors biržos žaidėją, kurio akcijos auga kaip ant mielių arba krinta kaip akmuo, o ne į daug svarbesnius jūsų pačių biržos operacijų pokyčius.

Apibendrinant galima pasakyti, kad refleksyvioji sistema panaši į sarginį šunį, darantį greitus sprendimus, kurie skatina veikti neapdairiai. Jis visuomet puls įsilaužėlį, bet kartais gali įkasti ir paštininkui.

Reflektyviosios smegenys

Mūsų smegenyse egzistuoja ir reflektyviosios smegenys. Jos funkcijos atliekamos priekinėje kaktinėje žievės dalyje.

Šioje smegenų dalyje esantys neuronai generuoja bendro pobūdžio sprendimus. Jie klasifikuoja informaciją į atpažįstamas kategorijas, formuoja teorijas apie aplinkos pokyčių priežastis ir planuoja ateitį. Kitas reflektyviosios sistemos veiklos centras yra užpakalinėje smegenų dalyje, už ausų, kur apdorojama informacija, gaunama iš skaičių ir žodžių.

Reflektyviosios smegenys gali įsikišti tada, kai refleksyviosios smegenys problemos išspręsti negali. Jei refleksyviosios mūsų smegenų dalys nepajėgia iš karto intuityviai susidoroti su problema, tai įsijungia reflektyviosios dalys – imame mąstyti analitiškai.

Jei jūsų paprašoma skaičiuoti vis atimant po 17 ir pradėjus nuo 6 853, tai intuicija čia niekuo negalės padėti. Minutėlę pagalvoję, jūs sąmoningai imsite skaičiuoti 6 836… 6 819… 6 802… Tai vyksta ne savaime. Be to, jūs ne tik suvokiate, kas vyksta tokiu atveju, bet ir esate atsakingi už tą procesą. Galite apibūdinti proceso priežastis žodžiais.

Kaip iš dviejų sistemų paimti visa, kas geriausia?

Geriau įsiskaitę į aukščiau pateiktą medžiagą įsitikinsite, kad šaltas ir ramus investuotojas nėra geresnis ir praktiškesnis už emocionalų investuotoją.

Kadangi abi sistemos turi ir teigiamų, ir neigiamų ypatybių, tai iššūkis jums, kaip investuotojams, yra priversti savo refleksyviąją ir refkeltyviąją smegenų sritis veikti kartu taip, kad jūs išlaikytumėte pusiausvyrą tarp mąstymo ir jausmų. Pateikiame keletą patarimų, kurie padės tai padaryti.

■ Kai reikia kuo nors pasitikėti, pasitikėkite savo nuojauta.

Karta vieno investicinio fondo vadovas, vardu Fredas Kobrikas, dalyvavo sparčiai augančios kompanijos reklaminėje akcijoje. Akcijai vadovavo bendrovės vadovas, kuris padarė Fredui didžiulį įspūdį. Iškart po akcijos Fredas priėjo prie direktoriaus ir pasakė pirksiąs jų akcijų. Kai direktorius atsisveikindamas ištiesė jam ranką, Kobrikas pastebėjo, kad rankogalis buvo papuoštas specifine kompanijos monograma.

“Akimirksniu aš nusprendžiau, jog nebenoriu pirkti šios kompanijos akcijų. Kaip šie vaikinai drįs savo vadovui pranešti kokią nors blogą žinią, jei jie netgi negali patys pasirinkti, kokius marškinius jiems dėvėti?” – vėliau kalbėjo Kobrikas, o dar vėliau buvo teisus. Įmonė greitai bankrutavo. Jei vadovas pernelyg daug kalba apie tai, kaip kompanija klestės ateityje, o apie dabartį nutyli, tai yra vienas iš ženklų, kuris turėtų jums sukelti nerimą. O jei jums kyla abejonių, tai vertinkite savo emocijas taip pat, kaip vertintumėte ir faktus. Įtarimas jau yra signalas, kad jums savo sprendimą verčiau atidėti. Intuicija saugo jus nuo per didelio racionalumo.

■ Žinokite, kada refleksai paims viršų.

Visos pramonės šakos reikalauja didelio atsidavimo reflektyvioms studijoms, bet nėra lengva susidaryti objektyvią nuomonę apie tą sektorių, kur galima prarasti ir paskutinius marškinius – tai jau refleksyvios sistemos dalis. Todėl ji gali pasirinkti daug paprastesnį vertinimą: “Naftos kainos auga!” arba “Internetas keičia pasaulį!”

Tai gali atitraukti jus nuo detalesnės analizės. Analitinę sistemą įjungti daug sunkiau nei intuityviąją. Daug lengviau remtis emocijomis, kurios kyla, kai išgirstame frazę: “Žinai, tie mažyčiai mechanizmai gali uždirbti kalną dolerių” (kalbama apie nanotechnologijas). Kai rinkose tvyro ramybė, dominuoja reflektyvūs sprendimai. Bet kai kyla sumaištis ir ima plisti žinios apie sensacingai dideles pajamas arba apie žiauriai dideles netektis, tuomet viršų ima refleksyvioji sistema. Tai situacija, kai prieš nusprendžiant reikia pagalvoti du kartus.

■ Nepasitenkinkite įrodymu, stenkitės paneigti.

Refleksyviosios smegenys mano, kad geriausias būdas ką nors įrodyti yra ieškoti įrodymų, kad tai teisinga. Bet iš tiesų vienintelė galimybė įsitikinti, kad tai teisinga, tai ieškoti įrodymų, kad tai klaidinga. Finansų valdytojai dažnai sako tokius dalykus: “Mes padidinsime fondo vertę pardavę akcijas, kai tik jų vertė sumažės 15 procentų nuo jų pirkimo kainos.” Kaip įrodymą jie pasako, kiek grąžos duoda turimos akcijos. Tačiau jums derėtų paprašyti parodyti, kiek grąžos dabar duoda jau parduotos akcijos. Tai vienintelis būdas įsitikinti, ar vertėjo jas parduoti.

Investicijų konsultacijų firma didžiuojasi, kad jie nušalino neefektyviai dirbusius vadybininkus, todėl jūsų grąža padidėjo, paprašykite, kad jie pateiktų duomenis apie tų vadybininkų darbo efektyvumą po to, kai jie buvo nušalinti. Tik atsižvelgdami į tokias “neapžvelgtas pasekmes”, jūs galėsite teisingai įvertinti, ar pagrįsti buvo tokie nušalinimai.

■ Įveikite jausmus sveiku protu.

Dažniausiai vaizdai ir garsai skatina dirbti refleksyviąją smegenų dalį, o žodžiai ir skaičiai aktyvuoja reflektyviąją. Štai kodėl brokerinės firmos ir draudimo kompanijos savo reklamose vaizduoja auksinius žmones, vaikščiojančius po auksinį paplūdimį. Toks įvaizdis sukelia stiprius komforto ir saugumo pojūčius refleksyviojoje sistemoje. Judėjimas yra jėga. Investuotojai labiau linkę tikėtis akcijų vertės kilimo tuomet, kai rinkos aktyvumas apibūdinamas kaip “kylantis” arba “šuoliuojantis” nei tada, kai jis apibūdinamas neutraliais terminais, tokiais kaip “teikiantis pelną”.

Tokie terminai uždega mūsų mintis ir motyvaciją. Todėl kai brokeris ar finansų planuotojas energingai kiša jums po nosimi ryškių spalvų diagramas, jūs turėtumėte sau užduoti tokius klausimus: kaip ši investicija atrodytų, jei būtų pademonstruota kitu būdu ir įvertinta per ilgesnį laikotarpį? Kaip šios akcijos ar šis investicinis fondas atrodytų, palygintas su kitomis investicijomis?

■ Suskaičiuokite iki dešimties.

Tai yra svarbiausia taisyklė iš visų. Kai jūsų emocijos sukyla, prieš priimdami skubotus sprendimus suteikti sau trumpą pertraukėlę, kad vėliau nereikėtų gailėtis. Mus gali užvaldyti emocijos mums patiems net nesuvokiant, kas vyksta mūsų smegenyse. Šis fenomenas vadinamas “nesąmoningomis emocijomis”.

Refleksyvioji sistema suderinta taip, kad atsakytų į esamą situaciją. Jūsų nuotaika veikia jūsų to momento elgesį, bet jūsų to momento sprendimui gali turėti pasekmes, kurios veiks dar ilgai po to momento. Jeigu jausitės optimistiškai, tai galite prisiimti tokią finansinę riziką, kokios paprastai vengiate, kita vertus, jei nerimausite ar svyruosite, galbūt vengsite net tos rizikos, kurią įprastai esate pasiruošę priimti.

Taigi, jei jūs nesistengsite išvengti momentinių nuotaikos svyravimų, tai finansinio stabilumo galite ir nepasiekti. Niekuomet nepriimkite svarbių finansinių sprendimų, kol su jais nepermiegojote. Sprendimai priimti pagavus pirmąjį impulsą, dažnai gali būti klaidingi.
Tai tarytum “šaltas dušas”, kuris atvėsina jūsų investavimo įkarštį ir leidžia ramiai įvertinti situaciją.

Kitoje, antroje straipsnių ciklo dalyje apžvelgsime pačią svarbiausią kiekvieno investuotojo savybę – godumą – iš neurologinės, psichologinės ir ekonominės, arba trumpiau tariant, neuroekonominės pusės.

Straipsnio autorius: Diana Šimanskytė

Pirmą kartą paskelbta Spekuliantai.lt