Apie pinigus, meilę ir vaikus

Tokie paslaptingi įprasti kasdieniai pinigai

Pinigai – turbūt daugiausiai emocijų sukeliantis žodis. Sunku rasti žmogų, kuriam nereikėtų pinigų, arba kuris gyventų negalvodamas apie pinigus ir nesinaudodamas pinigais. Pinigai – vienas seniausių ir įspūdingiausių žmonijos atradimų.

Pinigai tai galios, valdžios, stiprybės simbolis. Vieniems tai gėrio, kitiems blogio šaltinis. Bet pabandykime nuraminti emocijas ir pažiūrėti kas tie „pinigai“ yra iš tikrųjų.

Pinigas – tiksliai pažymėtos vertės metaliniai ar popieriniai ženklai kaip perkamo ar parduodamo daikto vertingumo matas.

Taigi, pinigai – tiesiog instrumentas, pasak Lietuvių kalbos žodyno, tai kaip liniuotė ar termometras, tik matuoja ne ilgį ar temperatūrą, o vertę.

Dar ekonomistai sako, kad tai mainų priemonė ir dar juos galima kaupti (jeigu nebijai infliacijos). Kaip kirvis, pjūklas ir plaktukas reikalingi statant namą, taip pinigai reikalingi vertinant, perkant, parduodant ar kaupiant turtą.

Kažkada buvo manoma, kad vyras turi mokėti pasodinti medį, pastatyti namą ir užauginti sūnų.

Kadangi šiais laikais medžius sodina apželdinimo įmonės, namus stato nekilnojamo turto vystytojai, o vaikus augina žmonos, auklės, darželiai ir t. t., tai pagrindinė vyro prievolė – turėti pinigų.

O kadangi moterys siekia lygių teisių, tai ir jos privalo turėti pinigų. Tačiau ar daug žmonių yra įvaldę pinigų instrumentą, kur kada ir kaip jie mokėsi elgtis su pinigais?

Ar tikrai 90 % žmonių nori gauti pinigus parduodami savo laiką po 8 valandas per dieną, penkias dienas per savaitę, 48 savaites per metus, 40 – 50 metų per gyvenimą.

Ar tai vienintelis būdas gyventi šiuolaikiniame pasaulyje? Ar tiesiog kitokios gyvenimo schemos niekas nemokė ir net mintis nekilo, kad galima gyventi kitaip.

Pinigai – instrumentas, kuriuo galima išmokti naudotis

Pinigai tai žmonių sugalvota priemonė mainams palengvinti. Pinigai ant medžių neauga, jie nėra gamtos dalis, todėl pinigai nepaklūsta gamtos dėsniams.

Pinigus sugalvojo žmonės, tik žmonių mąstymas ir veiksmai daro įtaką pinigams. Dauguma žmonių pinigų bijo, todėl juos garbina, kai neturi ir atsikrato jų, kai tik gauna.

Kiti pinigus niekina, vadina „pinigėliais“, sako, kad jie nešvarūs, priešpastato juos laimei, tačiau visą gyvenimą dirba dėl jų.

Pinigai blogas ponas, tačiau geras tarnas, ir mes patys turime nuspręsti, ar išmoksime valdyti pinigus ar jiems tarnausime.

Finansinis tobulėjimas, kaip ir dvasinis, reikalauja pažinti save, valdyti savo jausmus, norus, žinoti tikslą, turėti planą ir valios veikti.

Pinigai – subtilus instrumentas. Dauguma mano, kad moka juo naudotis. Loterijų laimėtojai akivaizdžiai įrodo priešingą situaciją: laimėjusieji milijoną, jį praranda vidutiniškai per metus, nors tai prilygsta jų pajamoms, kurios būtų uždirbtos per visą gyvenimą.

Ar tikrai žmonės naudojasi visomis pinigų funkcijomis? Tik maža dalis žmonių mokosi pinigais naudotis, suprasti jų galias ir naudotis jomis savo tikslų siekimui.

Ar žinote, kiek pinigų jums reikia? Daug – neteisingas atsakymas. Įvardinkite sumą, kurios jums reikia šiandien, sumą – kurios reikės po metų, sumą – kurios reikės po dešimties metų.

Jeigu turiu dešimt litų, drąsiai galiu teigti, – turiu pinigų, iki gyvenimo pabaigos užteks, nebent pirkčiau ką nors.

Planas be veiksmo – dienos svajonė,veiksmas be plano – nakties košmaras. *

Norėdami atsakyti į klausimą, „kiek jums reikia pinigų?“, turite žinoti, ką pirksite, turėti tikslą (svajonę) ir planą kaip jo sieksite.

Tik tada kai tikrai žinosite, kiek pinigų jums reikia, galėsite pasirinkti, kokiu būdu juos gauti.

Ar verta su vaikais kalbėti apie pinigus

Vaikai mokosi mėgdžiodami, todėl pagrindinė ir svarbiausia mokykla tai šeima. Kodėl su vaikais šeimoje reikia kalbėti apie pinigus?

Nes vaikai mokosi daug greičiau ir lengviau nei suaugusieji. Kitas svarbus aspektas, kad vaikai mielai mokosi to kas vyksta reguliariai ir kai žinias ir įgūdžius gali pritaikyti veikloje.

Jeigu vaikams duodame pinigų, su jais kalbame apie pinigų naudojimą, uždirbimą, taupymą, investavimą, vaikams leidžiame priimti sprendimus, daryti klaidas ir jas taisyti, tai vaikai noriai mokosi.

Klausydami ir diskutuodami vaikai sužino vis daugiau finansinių terminų, o tai reiškia, kad jie galės skaityti knygas, straipsnius ir spaudos pranešimus finansų valdymo temomis ir taip išmoks kalbos, kuria kalba turtingi žmonės.

Kaip teigia Harvas Ekeris – žmonės kuriems pinigai yra nesvarbūs, jų ir neturi.

„Jei savo žmonai ar vyrui, vaikinui ar merginai, partneriui ar draugui pasakytumėte, kad jie nėra svarbūs, tai ar ilgai juos matytumėte šalia savęs?

Su pinigais lygiai taip – jei jums jie nesvarbūs, jūs jų neturite.“ Galėčiau pridurti, jeigu meistrui nesvarbūs instrumentai su kuriais jis dirba, ar tikėsitės iš jo gerų darbo rezultatų?

Vaikai mėgsta burtis į neformalias bendraminčių grupes. Tačiau pinigų valdymu, verslu ar investavimu besidominčių vaikų yra tik 2 iš 100, kas atitinka verslininkų santykį su visais gyventojais, kuris Lietuvoje nesiekia 3%.

Todėl vaikams sunku rasti bendraminčių vidurinėje mokykloje ar kieme, jiems reikia burtis į klubus, lankyti verslo mokyklas ar dalyvauti verslumą ir lyderystę skatinančiose organizacijose.

Taip pat skaitykite:

Kodėl verslininkų vaikai lanko verslo mokyklas?

Verslininkų vaikai finansų valdymo, investavimo, verslumo gali sėkmingai išmokti namuose, tai kodėl pagrindiniai verslo mokyklų jaunimui dalyviai yra verslininkų arba vadovų vaikai?

Vieną priežastį jau minėjome – jie nori bendrauti su bendraminčiais. Kita svarbi priežastis – aplinka, namai suvokiami kaip saugi aplinka poilsiui, atsipalaidavimui, bet ne mokymuisi, todėl vaikai ir nemėgsta nei namų darbų, nei mokytojų kurie juos užduoda.

Tai suprasdami tėvai turėtų vaikus mokyti ne tiesiogiai apie pinigus, bet diskutuodami tarpusavyje ar su kitais suaugusiais ir leisdami vaikams klausytis. Vėliau tai gali peraugti į bendras diskusijas.

Dar viena priežastis – tai vaikų (ypač paauglių) noras laužyti tėvų sukurtas taisykles, išsikovoti pripažinimą ir lygias teisias.

Todėl tėvų patarimai ir pamokymai vertinami labai kritiškai, o neutralus mokytojas, ypač jei su mokiniais elgiasi kaip su sau lygiais, vertinamas palankiai. Ne veltui sakoma, kad savo kieme pranašu nebūsi.

Žilvinas Jančoras,
Finansinio savarankiškumo mokyklos direktorius

*Japonų patarlė

Pirmą kartą paskelbta Spekuliantai.lt