Antradienis, 19 kovo, 2024
Straipsniai

Valiutų rizika – kaip į Londoną nuskristi… Let’s Go Forward

Toliau rašau aš tą knygą. Let’s Go Forward. Oro uoste nebuvo ką veikt, išėjo į naudą. Šeštas apie valiutas – infrastruktūra ir rinkos dalyviai. Kas, kaip ir kodėl? Kažkur buvo rašyta, kad valiutų rinka yra labai spekuliatyvi – tai yra tiesa, apie 80 procentų kiekvienos dienos apyvartos nėra based on kažkokių ekonominių priežasčių – spekuliacija visiška.

Ankstesni straipsniai…

Tai kokie yra valiutų rinkos dalyviai?

  1. Verslai ir korporacijos;
  2. Pensijų fondai ir apribotos rizikos fondai (hedge funds);
  3. Investiciniai bankai ir komerciniai bankai;
  4. Spekuliantai ir mažmeniniai (retail) brokeriai, kurie leidžia ne profesionaliems investuotojams pakliūti į rinką;
  5. Centriniai bankai;
  6. Vyriausybės.

Apie visus atskirai – pradėsim nuo verslų:

Didelių tarptautinių verslų pajamos labai priklauso nuo valiutų kursų pokyčių ir gali sukelti didelių problemų. Blogai gali būti ne tik tiems verslams, bet ir šalims/regionams, kur kompanijos yra labiausiai aktyvios.

Kylant vietos valiutos kursui, eksportuotojai gali tapti nekonkurencingi ir gali būti priversti mažinti kainas. Kalbant apie didžiules kompanijas, tai gali sukelti defliaciją. Tuo pačiu stipriai krentant vietos valiutos kursui, importuotojai gali būti priversti stipriai kelti kainas vartotojams – tada infliacija.

***

Per staigus ir stiprus vietos valiutos silpnėjimas gali sukelti bėdų ir eksportuotojams. Eksportuotojai gali nespėti adaptuoti gamybos ir nesugebėti patenkinti didelės paklausos. Šis scenarijus retesnis, bet irgi vertas paminėjimo.

Bet ne vien apie eksporto/importo reikalus aš čia… Tarptautinės kompanijos turi filialus, gamyklas ar dar ką nors įvairiose valstybėse – turi mokėti algas kitų šalių valiutomis ir t.t. Tam jie turi turėti užsienio valiutos.

Problema – norint pasiskaičiuoti pajamas ir išlaidas, reikia žinoti, kokie bus valiutų kursai tuo metu, kai planuojamos tos pajamos ir išlaidos, to pasekoje korporacijos turi apsidrausti nuo valiutų kursų pokyčių. Kaip?

Tam, kad paaiškinti, reikia papasakoti apie vieną finansinę priemonę – išankstinį valiutų keitimo sandorį (Forward contract). Korporacija ir bankas susitaria ir pasirašo kontraktą, kuriuo šalys įsipareigoja pirkti arba parduoti valiutą sutartą dieną ateityje iš anksto nustatytu kursu.

Jis suteikia galimybę apsidrausti nuo valiutų kurso pasikeitimo, atsiribojant tiek nuo galimo nuostolio, tiek nuo galimo pelno dėl kurso pasikeitimo.

***

Dabar pavyzdžiai – bus aiškiau.

Kompanija A – eksportuotoja.
Tarkim, kad kompanija A yra iš Japonijos ir gamina kokius nors kompiuterinius chip‘us ar dar ką nors ir juos parduoda JAV gamintojams. Visi kompanijos A produktai parduodami baksais ir visos pajamos ateina iš JAV.

Tarkim, kad kompanija nerimauja, kad kitais metais baksas gali kristi prieš jeną ir jie gaus mažiau savos valiutos, nors pardavimai bus tie patys. Ką daryt?

Daug tariamųjų – įsivaizduokim, kad dabar USD/JPY kursas yra 120, o jie mano, kad kursas gali kristi iki 100. Kompanija A perka vienerių metų forward kontraktą jenai už kainą, kuri yra arti dabartinės kainos. Sutaria, kad po metų bankas baksus pakeis į jenas sutartu kursu. Aišku bankas ar kita institucija už tai paima savo dalelę.

Susiję straipsniai:

Jei kompanijos baimės pasiteisino – doleris krito – jie uždirbs iš to kontrakto ir uždarbis padengs nuostolius. Jei kursas lieka stabilus arba kyla, irgi viskas gerai, nes kompanijos tai daro tam, kad apdraust riziką, o ne tam, kad uždirbt.

Kompanija B – importuotoja. Naudosim atvirkštinį pavyzdį.
Tarkim, kad kompanija B yra Amerikos kompiuterių gamintoja ir perka chipus iš japonų kompanijos A. Skirtumas tik tas, kad įsipareigoja sumokėt jenomis, ne doleriais. Visi kaštai yra jenomis ir kompanija taip pat bijo, kad doleris nuvertės prieš jeną nuo 120 iki 100. Ką jie daro?

Tą patį. Susitaria su kokiu nors banku ir perka forward kontraktą jenoms. Tuo atveju rizika apdrausta. Kompanijos neprivalo to daryti. Jei mano, kad valiutos judės į tą pusę kur jiems reikia, gali ir nieko nedaryt.

Recap‘as
Apie kompanijas valiutų pasaulyje galima galvot taip pat kaip apie valstybes. Jei eksportuotoja – neigiamas šokas būna, kai valiuta kyla, Importuotoja – neigiamas šokas, kai krenta.

Toliau bus apie kitus dalyvius.

Peace.

Neredeguotą straipsnį galite perskaityti čia.