Bitcoin keičia kapitalo rinkų paradigmas – naujas elektroninis auksas
Bitcoin gretinimas ir lyginimas su fiziniu auksu prasidėjo dar prieš kriptovaliutos kainai pakilus auščiau už geltonojo metalo kainą. Populiarumu bitcoin beveik ketverius metus gali prilygti nebent Apple arba TESLA. Tokiam bitcoin kainos augimui sąlygoja trys pagrindiniai faktoriai: auganti paklausa, ribota pasiūla ir … … …
Jau 2014 metais bitcoin buvo gretinamas su auksu:
Elektroninis auksas
Ir gali būti, kad toks gretinimas visai ne be reikalo. Nežiūrint akivaizdžių skirtumų aukas ir bitcoin (ar kokia kita kriptovaliuta) turi bendrų bruožų.
Kas tas bitcoin?
Bitcoin apibūdinimų galite rasti ir šiame tinklapyje. Trumpai:
Bitcoin, kaip ir kita kriptovaliuta yra nuliai-vienetai kietajame diske, elektronai kabelyje, elektromagnetinės bangos Wi-Fi’uje. Ir viskas. Jokio kitokio sąryšio su apčiuopiamu pasauliu, jokio materialaus atitikmens.
Tuo jos panašios į oficialias valiutas, nes šios, kaip mes jau žinome, taip pat būna minėtose elektroninėse formose. Bet kripto dar nėra valiuta, nors taip ir vadinasi.
Ir tai mėgstama investuotojų ir spekuliantų, Dėl to, kad nėra reguliuojamos priežiūros institucijų ir neturi sąlyčio su realiu pasauliu, kriptovaliutos tampa savotišku „safe haven” kapitalo rinkose.
Būtent tuo panašus į auksą
Bitcoin taip pat yra „iškasamas”. Sudėtingai. Kuo toliau, tuo sudėtingiau. Kaip ir auksas, kuris slypi vis giliau ir giliau. Tik kiek bus bitcoin iš viso, mes žinome tiksliai. Kiek yra aukso – nežino niekas. Jo pasiūla neprognozuojama ilguoju laikotarpiu. Nors ir sakoma, kad bitcoin nuo aukso skiriasi tik tuo, kad auksas turi kažkokią realiai apčiuopiamą vertę. Bet juk bitcoin taip pat turi „vidinę” vertę. Kaip ir aukso iškasimas, matematinės užduoties sprendimas taip pat kainuoja realius pinigus.
Bitcoin išgaunamas naudojant realius resursus – elektrą ir kompiuterį. Buhalteriškai tai realūs kaštai įtraukiami į turto įsigijimo vertės apskaičiavimą. Šitos dalies ignoruoti negalima. Todėl kyla toks pakankamai įdomus klausimas taip pat susijęs su auksu. Visada egzistuos bent gramas aukso giliai Žemėje, kurios prie esamų technologijų nebus įmanoma iškasti, nors ir labai norėtume.
Bitcoin „mainingas” periodiškai sudėtingėja, ir jei neklystu, geometrine progresija. Tai klausimas skamba taip: ar paskutinio bitcoin išgavimo kaštai bus adekvatūs, t.y. ar apskritai reikalingas kiekis energijos egzistuos Žemėje?
Transakcijos – viskas tvarkoj?
Sandoriai naudojant bitcoin yra visiškai skaidrūs. Nes kiekviena transakcija užrašoma elektroniniame bloke, kurie sudaro grandinę (blockchain). Ir šita grandinė gali tapti kripto valiutos Achilo kulnu. Juk kuo daugiau transakcijų, tuo ilgesnė grandinė, tuo didesnė informacija saugoma. Ir didėjant bitcoin populiarumui atsiskaitymuose šis informacijos kiekis augs nežmonišku greičiu.
Ilgainiui transakcijų nebus įmanoma atlikti dėl itin didelio informacijos kiekio. Tiesa, ši problema yra žinoma ir jau sprendžiama. Neabejoju, kad prie šiuolaikinių technologijų tai bus išspręsta.
Privalumas tokių blokų yra tai, kad visada išlaikomas buhalterinis kredito ir debito balansas. Blokas patvirtinamas abiejų transakcijos dalyvių ir jau niekada negali būti pakeistas (bent teoriškai). Kitas privalumas yra dabartinių atsiskaitymų supaprastinimas. Sakysim, jei jūs norėsite nusipirkti akcijų biržoje, tai užteks paleisti bloką iš banko į biržą. Tiesa, jis dar turi praeiti ir brokerį.
Bet tai paprasčiau nei pirma pervesti pinigus į VP sąskaitą, o iš jos vėl pervesti į biržą, o birža perveda kitam brokeriui, šis – pardavėjui. Nors šita sistema veikia sklandžiai, blockchain ženkliai supaprastina visą operaciją ir sumažina kaštus ir prideda saugumo – visi dalyviai turi ir mato tą patį įrašą. (irgi kol kas tik teoriškai).
Didelis populiarumas
Kripto valiutų sukurta daug. Visų jų veikimo principas daugmaž analogiškas. Tačiau tik bitcoin įgijo didžiausią žinomumą ir populiarumą. Nieko nuostabaus, nes marketinginis planas paruoštas pagal visas žanro taisykles ir idealiai įvykdytas. Dar 2015 m. pabaigoje NYSE grupės narė ICE birža paleido NYSE Bitcoin Index (NYXBT). Tai palyginamasis indeksas, surenkantis duomenis iš įvairių kripto valiutų keityklų.
O broliai dvyniai Tyler ir Cameron Winklevoss nenuleidžia rankų, siekdami paleisti savo su bitcoin susietą ETF’ą. Kaip žinome, šių metų pradžioje JAV priežiūros institucijos nedavė leidimo ETF’ui. Bet istorija čia dar nesibaigė… Į NYSE biržą turėtų šiemet ateiti Bitcoin Investment Trust (BIT) akcijos. Dabar akcijos kotiruojamos nereguliuojamoje rinkoje (GBTC).
Be politikos?
Norėtume, bet taip nesigauna. Kad kriptovaliutos pilnai atliktų funkcijas, dėl kurių buvo sukurtos, reikalingas politinės valios sprendimas. T.y. oficialus valstybių pripažinimas kaip alternatyvios atsiskaitymo priemonės.
- Japonai tą jau padarė.
- Rusai kol kas uždraudę.
- Kiti „mąsto ir analizuoja”.
Tuo tarpu kripto valiutos jautriai reaguoja į politinius įvykius. Galima sakyti, kad dabartiniam bitcoin kilimui impulsą davė Donald Trump išrinkimas JAV prezidentu. Taip pat politiniai sprendimai turi įtakos nacionalinės valiutos stiprumui/silpnumui, t.y. ir infliacijai. Bitcoin tampa priemone nuo infliacijos, kaip ir auksas su sidabru.
Kylančios rinkos susidūrė su rizikomis, kylančiomis iš JAV nulinių palūkanų politikos. Net kai kurių šalių vadovai padarė savotiškai keistą pranešimą, priekaištaudami FED dėl vykdomos politikos. Išeitis valdyti tokias rizikas būtų blockchain pripažinimas atsiskaitymams. Šalininkų ši teorija turi daug. Nes kaip alternatyva JAV doleriams, bitcoin atrodo labai patraukliai. Auksas čia nepajėgus konkuruoti, tuo labiau kad auksu paremtos atsiskaitymo sistemos žlugo paėjusiame amžiuje bent du kartus.
Panašumas su „bendruomeninėmis” valiutomis
Kripto valiutos turi panašumų su bendruomeninėmis valiutomis, bet turi ir savo skirtumų. Trumpai susipažinti su bendruomeninėmis valiutomis (BV) galite čia. Nors BV dėl savo esmės labai panašios į neigiamų palūkanų valiutas, kripto valiutos apskritai nieko bendra su palūkanomis neturi. Jų panašumas yra konkrečiai apibrėžtame valiutos kiekyje.
BV apyvartos greitis nusako ekonomikos kilimo ar kritimo greitį. Tas pats teoriškai turėtų būti ir su kripto valiutomis, bet kol kas jos nenaudojamos masiškai, kad būtų galima tą empiriškai patikrinti ir įrodyti. Fiat valiutų rinkoje BVP didina ne tik pinigų apyvartos greitis. Jis, žinoma, svarbus. BVP didina ir kreditai. T.y. bankinė sistema sukuria vis didesnį kiekį pinigų.
Na o jei pinigų staiga pritrūksta rinkoje, centriniai bankai su savo svertais ir priemonėmis gali padidinti. Nors tai teoriškai pagrįsta sistema ir gyvuoja daug metų, bet vis dažniau girdime apie tokios sistemos nenormalumą. Gal būt poreikis sukurti kripto valiutas iš čia ir atsirado. Be abejo, bitcoin ar kita valiuta turi savyje potencialo „normalizuoti” finansų rinką.
Valstybinio reguliavimo neišvengti?
Be abejo, kažkoks kripto valiutų rinkos reguliavimas bus. Be jo niekaip. Visų pirma, tai pinigų plovimo prevencija. Natūralus ir normalus dalykas valstybėje. Reikia? Reikia!
Kripto valiutos taptų tikromis valiutomis, jei ir mokesčius būtų galima jomis sumokėti. Jei esate bitcoin fanas ir nenorite savo piniginėje turėti kitokių valiutų – išeitis. Patogu? Patogu! Kažkas turi prižiūrėti, kad kripto valiutomis nebūtų prekiaujama su marža arba skolinamos už procentus. Reikia? Reikia!
Investavimas
Imant konkrečiai bitcoin, turime likvidžią rinką su reikšmingais kainų svyravymai, t.y. neefektyvią rinką. Visos prielaidos spekuliuoti ir investuoti į bitcoin. Prieš 10 metų toks investavimo instrumentas atrodė keistai, o prieš 20 – net absurdiškai. Šiandien vienetai tapo doleriniai milijonieriais. Smulkūs investuotojai taip pat džiaugiasi rezultatais. Tokia realybė, Karlai!
Žinoma, reikia pasakyti, kad bet koks investavimas susijęs su rizika prarasti dalį ar visą kapitalą, todėl imkite rizikos valdymo priemonių. Bet kodėl verta investuoti?
Dėl tos pačios priežasties, kaip ir investuojate bet kur kitur. Dėl lūkesčių, kad turto kaina kils arba generuos tinkamus pinigų srautus. Bitcoin kaina turi tendenciją kilti.’
Egzistuoja lūkesčiai, kad jis gali tapti pagrindine tarptautinių atsiskaitymų priemone. Vadinasi, bus populiarus ir turės vertę, gal būt, didesnę už dabartinę kainą. Mėgstate savo investicinį portfelį diversifikuoti su ETF’ais? Anksčiau ar vėliau pasirodys bitcoin (kitos valiutos) ETF. Štai jums dar vienas instrumentas.
Pagaliau, bitcoin susidomės ir instituciniai investuotojai. Jei tik bus visada elektra, žiūrint iš šios dienos pozicijų, bitcoin kaina pasmerkta kilti. Tuo pačiu, kripto valiutos ateina su interneto modifikavimu. „Naujasis internetas”. Neabejotina, kad visa tai su naujais pelningumais.
Ar pamiršime tikrą auksą?
O ne, tikrai ne! Kaip spindėjo, taip ir toliau spindės. O CME Group žaliavų birža diegia blockchain technologiją, leidžiančią pirkti auksą daug paprasčiau nei lig šiol.
Tad blockchain technologijos mums leis įprastą turtą įsigyti daug paprasčiau. Ir kodėl jo nepirkti? Klasika visada išliks. Kiek keitėsi įvairios technologijos, marai, karai, o auksas buvo ir liko paklausus. Kaip ir akcijos, obligacijos, nekilnojamasis turtas. Rinkų pasiekiamumas darosi dar paprastesnis.
Rizikos
Jos visur ir tyko už kiekvieno kampo. Ypač naujoje ir nepažintoje rinkoje, kokia yra kripto valiutos. Kol kas einame per mitų pasaulį. Yra žmonių, kurie tai kuria ir vysto. Bet naudoti reikės mums – absoliučiai daugumai. Atsirado rafinuotų Ponzi schemų, kuriose atseit maininamos kripto valiutos ar į jas investuojama. Dabar tokia apgaulės forma labai madinga ir paplitusi net Lietuvoje. Kaip kažkada paplito ir po šiai dienai gyvuoja „Forex prekyba”.
Sakote bitcoin bus konkretus ribotas skaičius ir jo pasiūla liks fiksuota? Tačiau kripto valiutas galima smulkinti į dalis. Kiek bitcoin dalių galima pridaryti? Iš vieno bitcoin galima padaryti 100 000 000 dalių. Dauginam iš galutinio skaičiaus – 21 000 000 x 100 000 000 – ir reali BTC pasiūla išauga iki 2,100,000,000,000,000. Daug ar mažai tai, bus galima atsakyti, kai bus žinoma paklausa. Ir klasikinė taisyklė valdant rizikas: Investuokite tiktai į tai, ką labai gerai suprantate.
You must be logged in to post a comment.