Ar kriptovaliutos taps mūsų pinigų ateitimi? Penkta dalis

Pradžia

Sentimentai pinigams žmonijoje taip pat formavosi per amžius, kaip ir pati pinigų forma. Niekas nepasikeitė, Karlai. Tik kriauklytės ir pupos pavirto į popierėlį ir bitą kompiuteryje. Godumas ir baimė nė kiek nepakito, Tačiau šie sentimentai ir judina rinkas, nors teorija sako, kad vartotojas priima sąmoningus sprendimus.

Su kriptovaliutomis mes tarsi grįžtame į tolimą praeitį. Juk kriauklelės, pupos, ryžiai ir pan. yra tie patys žetonai (tokens), kuriuos mes turim šiandien blockchain sistemoje ir vadiname bitkoinais, laitkoinais, riplais ir eteriais.

Bet šios sistemos žlugo. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Akivaizdu, kad šiandien reikia kelti klausimą ne “ar?” o “kaip kriptovaliutos gali tapti mūsų pinigų ateitimi?

Šis klausimas daug įdomesnis, aktualesnis ir reikalauja kažkokios analizės, Karlai. Šiandien mes galim analizuoti tik per pinigų istoriją ir šiuolaikinę finansų sistemą. Nes kriptovaliutos istorijos kaip valiutos dar neturi. Pasiruošęs?

Šiuolaikinę finansinę sistemą sąlygiškai galima pavadinti centrinių bankų sistema. Nelabai tikiu konspiracinėmis teorijomis, kad centriniai bankai sukurti rokfelerių, pasauliui valdyti. Man labiau patinka versija, kad jie sukurti visokius morganus sulaikyti nuo manipuliacijų rinkoje, kad ir ką tu man besakytum…

Sakai, kad FED yra privatus, kas ir patvirtina rokfelerių versiją. Visose civilizuotose valstybėse įstatymiškai centriniai bankai yra nepriklausomi nuo valdžios. JAV privačios nuosavybės forma labiausiai apsaugota nuo valdžios veiksmų. Juk valdžia irgi gali turėti pagundų manipuliuoti rinka…

Realiai JAV Federalinė rezervų sistema nėra privati ta prasme, kokią mes suprantame. Akcininkų turimos akcijos skiriasi nuo, sakysim, turimų Citigroup banko akcijų: negaunami jokie dividendai, kitaip nesidalinamas pelnas.

FED yra ne pelno organizacija, viską gauna JAV Iždas. O ir pats bankas atlieka visuomenei reikalingas funkcijas ir neužsiima komercine veikla.

Bankai sukuria naujus pinigus

Kaip bankų sistema sukuria taip vadinamus “skolos pinigus”. Tema, kurią reikia šiame cikle aptarti, nes, akivaizdu, kad tu, Karlai, to visiškai nesupranti, tačiau mėgsti kartoti, kad “pinigai yra skola”. Daug kartų pakartota netiesa, tampa tiesa.

Bet mes imsime ir prisikasime prie tiesos, Karlai…

Taip, iš tikrųjų, bankai, suteikdami kreditus (o juk tai pagrindinė banko veikla), sukuria naujus pinigus, t.y. padidina jų pasiūlą rinkoje. Visą šitą procesą reguliuoja centriniai bankai, kad rinkoje tų pinigų neatsirastų per daug arba kad nebūtų per mažai.

Kaip reguliuoja, mums su tavim dabar visai dzin, ten bankų reikalas ir ten viskas gerai. Tai va, bankai priima gyventojų indelius.

Ir suprask, Karlai, indėliai juk nėra skolos pinigai, kaip tu mėgsti sakyti. Indėliai yra žmogaus kruvinai uždibtos bakės, pardavus savo “baltas dieneles” darbdaviui, nuo širdies atplėšus miško ar žemės -plotą.

Žodžiu, tai pinigai pardavus resursus. Ir vėl gali pirkti kitus resursus už juos. Bet jei nori nusipirkti daugiau resursų, pavyzdžiui, verslui vystyti, arba nori nusipirkti pasyvą – automobilį ar būstą – teks tada skolintis.

Ir bankai kaip čia buvę. Turėdamas indėlius, kuriuos sunešę tavo kaimynai ir bendradarbiai, bankas gali suteikti tau paskolą, na kreditą. Ar taip pavadinsi, ar kitaip – palūkanas mokėsi kaip geras.

Nuo šios akimirkos, Karlai, ne tik bankas, bet ir pats tu prisidedi prie “skolos pinigų”, kuriuos taip kritikuoji, kūrimo. Yep, tai tu tai padarai. Bankais tau tik padeda. Netikėta, ar ne? Ir čia dar, žinok, ne viskas!…

Tai va, bankas savo balanse parašė “Karlo skola”. Tu pinigus visus panaudojai, nusipirkai iš kaimyno namą, kaimynas su tiek babkių eina į banką ir padeda indėlį. Nelaikysi gi tiek namie.

Kaimyno bankas į savo balansą įrašo “Karlas davė kaimynui ir šis pasidėjo pinigus”. Ir tuos pinigus paskui paskolina kitam karlui. Taip kreditas po kredito ir susidaro nauji pinigai.

Bet tai nevyksta amžinai. Šis procesas baigtinis, nes ten gi yra toks privalomas rezervas, kuris neleidžia komerciniams bankams paskolinti per daug.

Tai tų “skolos pinigų” rinkoje tikrai yra daug. Bet ne visi.

Dabar, Karlai, atsistok kaip futbolininkas prieš vartus – smūgis bus stiprus. “Skolos pinigai” yra padengti resursais. Tu padengei kreditą savo darbo valandomis, kiti pinigai padengti darbo įrankiais, žaliavomis, atsargomis ir pan.

Stovėk, sakau! Dar vienas smūgis! Skolos turi savybę būti išmokėtos. Ir išmokamos. “Skolos pinigai” dingsta tuo pačiu greičiu, kokiu buvo kuriami.

Šiandien Lietuvoje bankinės sistemos “pinigų gamybos greitis” yra 100. Tai reiškia, kad kai tu iš kaimyno už 30 štukių nusipirkai namą, tai bankinė sistema iš to reikalo padarė 3 lemus pinigų pasiūlos.

Aha, rokfeleriai čia kalti! Ar ne Karlai? Rockefeller’is tau davė babkių, visaip sugundė ir tu tuos pinigus nunešei į banką…

O debitoriai toliau dauginasi. Būsto reikia, ciklinėms kompanijoms reikia stakles atnaujinti, hašendemui naujus “skudurus” užsipirkti, younameit. Ir viskas – rinkoje pilna pinigų, be papildomo spausdinimo, vadinasi, nesukeliančio nevaldomos infliacijos.

O tu sakei, kad tai blogai… Viskas čia gerai! Tavo bitcoin tokių fokus-marokus nemoka. Ir neišmoks niekada…

Bus daugiau…

Facebook Komentarai
%d bloggers like this: