Ar kriptovaliutos taps mūsų pinigų ateitimi? Duomenų klausimas. 3 dalis
Ir štai koks dalykas įdomus su tomis kriptovaliutomis nutinka. Jos yra duomenų apie jus rinkėjas ir saugotojas, ne tik mainų priemonė ar tinklo funkcionavimo žetonas. Negalite turėti bitcoin, nepateikę apie save duomenų. Pačių brangiausių duomenų – identiteto.
Tai gali būti vienintelė priežastis, dėl kurios viso pasaulio politikai labai vengia kriptovaliutų. Blockchain pagrindu egzistuojanti nacionalinė valiuta yra peilis korupcijai ir visokio lygio „otkatams”.
Tokiu atveju, kriptovaliutos su savo technologijomis leidžia mums mąstyti apie mūsų duomenis, kaip apie deficitinį skaitmeninį aktyvą, kurį galima ne tik parduoti, bet ir nuomoti. Pinigai tampa ne šiaip mainų priemone, bet duomenimis, o mūsų duomenys tampa pinigais. Vilioja? Sąžiningas užmokestis už sąžiningus duomenis!..
Tik čia vis dar lieka didžiulė sekimo rizika ir naujų totalitarizmų kilimas. O juk blockchain buvo sukurti tokiam totalitarizmui sugriauti. Čia projektų vystytojai turės daug apie ką pagalvoti, kad išsaugoti decentralizaciją ir skaidrumą. Juk į tai pasikėsinti norės visos valstybės…
Juk jos jau dabar, atmetusios bitcoin idėją, eksperimentuoja su savo nacionalinių kriptovaliutų sukūrimu. Tai labai geras būdas visiškai kontroliuoti piliečius. Ir jie tą padarys, nes tikslas aiškus, o priemonės jam pasiekti nėra labai sudėtingos. Valstybė, bankai, įmonės galės gauti visus duomenis apie mūsų finansines transakcijas.
Tačiau jei ir bitcoin būtų pripažinta visuotine pasauline valiuta, tokia grėsmė taip pat išliktų. Tik tuos duomenis turėtų ne viena konkreti valstybė. Ir dabar JAV FTB neturi problemų prieiti prie blockchain duomenų ir išgaudyti dark site veikėjus.
Pasipriešinimas naujovėms
Tai jei jums koks nors politikas ar valstybės veikėjas pasakos apie tai, kad bitcoin naudoja išimtinai kriminalinės struktūros, meskite į jį akmenį. Arba jis nieko nežino ir kalba vėjus, arba jis specialiai meluoja, kas dar blogiau.
Vengdamos bitcoin, valstybės kuria būdus kontroliuoti kriptorinką, siekiant susekti pinigų plovimą ar kitokią šešėlinę veiklą. Tik jų bėda ta, kad naujai technologijai taikomi „tradiciniai” metodai. Draudimai ar net elektros atjungimai, tiesiogine prasme.
Tuo tarpu, „susidraugavus” su naujais vėjais finansuose, vyriausybės pasiektų kur kas daugiau. Esmė ta, kad kriminalas vis tiek ras būdų būti nematomiems, o jei jūs nedarote jokio kriminalo, tai ir neturite dėl ko jaudintis.
Sakysim, Lietuvoje, kur beveik visi duomenys yra elektroniniame formate, blockchain esantys duomenys labai nedaug ką pridės…
Anonimiškumo klausimas gal ir lieka svarbus atskirai paimtam individui. Bet čia labai subtili tema. Nereikia jokio blockchain! Civilizuotuose kraštuose beveik kiekvienas pilietis internete turi IP. O jis apie jus papasakoja daugiau nei jūs manote ir to norite.
Skaitmeninėje erdvėje jūs neturite anonimiškumo!
Tada grįžtame prie anksčiau iškelto klausimo: kodėl mūsų identitetu turi kažkas naudotis nemokamai?
Kol kas tai tik svajonės, nes tokios sistemos know-how dar turi gimti kokioje nors galvoje. Žinoma, blockchain sudaro prielaidas vystytis projektams, kur mes patys tampam ne tik pinigine, bet ir valiuta.
Tik ekonominei logikai turi būti nenusižengta. Mes galime įsigyti tiek daiktų ir paslaugų, kiek verta mūsų veikla kažkokiame projekte arba net visoje ekonomikoje.
Nors ir vėl grįžtame prie komunistinio šūkio, kad kiekvienam – pagal poreikius, iš kiekvieno – pagal sugebėjimus. Tik skirtumas tas, kad į šį „komunizmą” niekas nevarys su šautuvu, nes valdžios tam reikalui nebus jokios. Tai ne politikos, tai ekonomikos galia.
Blockchain užtikrina skaidrumą ir decentralizavimą. Todėl jei kažką tikrai veikiate, apdovanojimą turėsite gauti bet kokiu atveju. Tai jums užrašys ne kontora, ne žmogus, o automatizuotai kompiuteris į blockchain.
Gali būti, kad į tai panašiai dabar veikia bitcoin kasimas. Kur už dalyvavimą tinklo palaikyme, „fermeriai” yra gana dosniai apdovanojami.