Ar verta investuoti į pašto ženklus?

Investavimo į pašto ženklus specialistas Nick Salter teigia, kad investavimo į retus pašto ženklus grąža siekia 10-12% per metus. Britų įmonės Stanley Gibbons, kuri verčiasi prekyba pašto ženklais bei kita filatelijos medžiaga, veiklos pelningumas yra apie 10%. Per pastaruosius 10 metų pašto ženklai, patenkantys į indeksą GB 250, kasmet vidutiniškai pabrangdavo 13.9 %. Šį indeksą 250 retų pašto ženklų pagrindu skaičiuoja ta pati Stanley Gibbons.

Pašto ženklų kolekcionavimas prasidėjo iš karto po pačių pašto ženklų atsiradimo XIX amžiaus viduryje. Investavimo į pašto ženklus populiarumas tam tikra dalimi siejamas su tuo, kad po Antrojo pasaulinio karo filatelija buvo dėstoma vakarų Europos mokyklose ir nemaža dalis buvusių mokinių, išėję į pensiją, užsiėmė kolekcionavimu. Šiandien pasaulyje yra apie 50 mln. rimtų pašto ženklų kolekcininkų.

Alternatyvaus investavimo fondai bei privačių portfelių valdytojai investavimą į pašto ženklus vertina kaip patrauklią alternatyvą tradiciniams vertybiniams popieriams, nepriklausančią nuo bendrųjų kapitalo rinkos tendencijų. Šis nepriklausomumas tam tikra dalimi sąlygotas pašto ženklų apyvartos specifikos. Mat kolekcininkai labai nenoriai atsisveikina su savo turtu ir jų investiciniai sprendimai retai kada būna susiję su ekonomikoje vykstančiais pokyčiais.

Filatelija skatinama

Kinijoje investuotojai renkasi alternatyvius aktyvus (tokius kaip meno ar kolekcinės vertybės, arbata, Bitcoin, auksas), nes turi ribotas galimybes investuoti vertybinių popierių rinkoje. Be to, nuo 2000 metų Kinijos vyriausybė ėmė skatinti pašto ženklų kolekcionavimą, tikėdamasi taip paskatinti visuomenės domėjimąsi šalies istorija.

Retais pašto ženklais šiandien aktyviai prekiaujama Indijoje, Kinijoje bei Europoje. Pačiu brangiausiu pašto ženklu šiuo metu yra laikomas pirmasis Švedijos pašto ženklas, kuris 1855 metais per klaidą buvo atspausdintas geltoname fone. Šis pašto ženklas buvo parduotas 2010 metais už 1,6 mln. eurų.

Investavimas į pašto ženklus, kaip ir bet kokia investicija, yra susijęs su tam tikra rizika. Aštuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje sprogo pašto ženklų kainų burbulas, dėl to kainos kolekcininkų rinkoje nusmuko dvigubai ir tik po dviejų dešimtmečių kainų lygis pasiekė ankstesnesias reikšmes.

Kitas žymus kainų svyravimas susijęs su Kinijos pašto ženklų rinka. Po 1949 metų išleisti pašto ženklai iki 2009 metų pabrango nuo 10 iki 30 kartų, o 2011 metais jų kainos staigiai krito. Dar viena svarbi aplinkybė, kurią turėtų įvertinti galvojantys apie tokio pobūdžio investavimą – specifinės šios srities žinios.

Rizikos valdymas

Šios žinios yra būtinos, norint išvengti elementarių klaidų ir neapsigauti, pasirenkant investavimo objektą. Pasaulyje yra išleista daugybė pašto ženklų, ir nemaža dalis jų buvo skirta filatelistų kolekcijoms, tačiau tik ne daugelis šių ženklų yra kažko verti kolekcininkų rinkoje.

Čia nepamainomas tas pats pasiūlos–paklausos dėsnis, iš kurio seka, kad kuo retesnis ir (arba) senesnis yra pašto ženklas, tuo didesnė jo teorinė vertė. Na o praktinė vertė priklauso nuo ženklo „geidžiamumo“, t. y., nuo subjektyvaus, emocinio kolekcininkams būdingo vertinimo.

Jeigu pas jus kur nors spintoje vis dar guli kelių dešimčių metų senumo tarybinių pašto ženklų kolekcija (kurią pats surinkote jaunystėje ar paveldėjote), neskubėkite džiūgauti – vargu ar tai filatelijos šedevras. Albumas gali būti vertingesnis, nei visi jame esantys pašto ženklai. Tai masinės pašto ženklų leidybos pasekmė sovietinio lagerio šalyse.

Šiais pašto ženklais prekiaujama ne vienetais ir ne dešimtimis, o dešimtmečių trukmės tematiniais rinkiniais ir nupirkti juos gerokai lengviau, nei parduoti. Kitaip tariant, prieš tapdami investuotoju į pašto ženklus, jūs neišvengiamai turėsite tapti filatelistu.

TeleTrade analitikas
Romualdas Antoniukas

Pirmą kartą paskelbta Spekuliantai.lt