Ar verta kaupti pensijų fonduose?

Pirmą kartą paskelbta puslapyje Baltic Mustache.

Vykstant pensijų reformai vis dažniau girdžiu žmones kalbančius apie senatvės pensiją. Tai yra gerai! Tai mane džiugina! Tai yra visuomenės finansinio raštingumo požymis. Tačiau visgi, ar apsimoka kaupti II bei III pensijų pakopose?

II PAKOPA

Vienareikšmiško atsakymo, tinkančio visiems nėra, bet viską galima gana aiškiai ir objektyviai apibendrinti truputį paskaičiavus. Taigi:

Kaupimas II pakopoje apsimoka tik esant šioms trims sąlygoms:

  1. Kaupiantysis uždirba vidutinį Lietuvos atlyginimą arba mažiau;
  2. II pakopos pensijų fondai įvykdo savo keliamus tikslus;
  3. Į pensiją žmogus žada eiti tik sulaukęs oficialios senatvės pensijos.
 

1. Atlyginimo dydis

Po pastarosios pensijų sistemos reformos II pakopoje kiekvienas galime kaupti 3% nuo atlyginimo. Tokiu atveju valstybė mus remia 1.5% nuo vidutinio darbo užmokesčio. Trumpai tariant, investuojame savo pinigus, o valstybė dovanoja dar papildomus. Svarbu neapsigauti su 1.5%, nes jie yra skaičiuojami ne nuo tavo atlyginimo, bet nuo vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje praėjusiais metais.

Žemiau esančioje lentelėje matosi kokią įtaką valstybės paskata turi uždirbantiems skirtingus atlyginimus. Pavyzdžiui žmogui, kurio atlyginimas „ant popieriaus“ yra 500€, valstybės paskata 1 metais yra 109.33%. Tai reiškia, kad dirbantysis sumoka x € įmoką, o valstybė prideda dar tiek pat.

Ar verta investuoti II pensijų pakopojeVisai kitaip yra su žmonėmis, kurie uždirba daugiau. Pavyzdžiui uždirbant 2000€, valstybės paskata sudaro jau tik apie 21% nuo savarankiškai sumokėtos sumos.

Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad fondai ima kasmetinį valdymo mokestį. Labai gerai, kad ateityje valdymo maksimalus mokestis bus sumažintas iki 0.5% per metus, tačiau tai vistiek daug (pavyzdžiui kaupdamas savarankiškai aš moku 0.1-0.2%). Esant tokiam mokesčiui, uždirbantys daugiau labai greitai pasiekia ribą, kai valstybės paskata net nepadengia fondo valdymo mokesčių (detaliau paskutiniame stulpelyje).

O žemiau pridedu lentelę, kurioje aiškiai matosi kokią milžinišką įtaką turi valdymo mokestis galutiniam rezultatui per skirtingą laikotarpį.

Metinis investicijų valdymo mokesčio dydis

2. Pensijų fondų rezultatai

Čia daugžodžiauti nereikia, Lietuvos Bankas pateikia puikius duomenis. Per praėjusius 5 metus, tik 5 iš 20 fondų įvykdė sau keliamus reikalavimus (2018 IV ketv.). Visi kiti sau keltų tikslų neįvykdė. Taip, supratai teisingai, 75% fondų suklydo (atsiliko nuo lyginamojo indekso), t.y. sumažino būsimų pensininkų pensijas ir už tai pasiimė valdymo mokestį.

Lietuvos pensijų fondų rezultatai 2018 4

Lietuvos Banko duomenys

3. Kada žadi eiti į pensiją?

Dalyvaudamas II pensijų kaupimo pakopoje asmuo sutinka, kad jo įnešti pinigai bus laikomi iki tol, kol pasieksite pensijinį amžių. Labai tikėtina, kad tai bus tada, kai asmuo sulauks 70+ metų. Jeigu tau tai tinka, tuomet gali svarstyti naudotis II pakopa. Na ir žinoma, turėk omenyje, kad per ateinančius metus dar tikrai bus reformų, kurios nebūtinai bus naudingos tau.

Beje, bent jau aš, nesiruošiu klausyti politikų ir eiti į pensiją tada kada bus galima. Aš eisiu tada, kada noriu.

II pensijų pakopa – apibendrinimas

Džiaugiuosi valstybės pastangomis tobulinti pensijų sistemą. Jeigu žiūrėti objektyviai, tai nuo 2004 metų buvo padarytas didelis ir geras darbas vardan būsimų pensininkų. Buvo sukurta sistema. Tačiau kaip ir visada, taip ir šiandien galioja auksinė taisyklė:

Niekas kitas tavo pinigais nepasirūpins taip gerai, kaip tai padarytum tu pats.

Tad jeigu gali skirti bent pora valandų per metus savo laiko, siūlau pasidomėti savarankišku kaupimu pensijai. Tokiu būdu išliksi savo pinigų šeimininku. Na, o jeigu to daryti nenori, rinkis II pensijų pakopą, kuri sukaups bent kažkokią sumą senatvei. Nes senatve rūpintis reikia.

III PAKOPA

Trečios pakopos pensijų fondai buvo sukurti žmonėms, kurie nori kaupti papildomai. Tiems, kurie nori sotesnės pensijos. Balticmustche forume kilo diskusija, kad galbūt verta savarankišką ir pasyvų investavimą iškeisti į III pakopos pensijų fondus. Mūsų jau matytas Zigmas dar neužtektinai pasimokė ir pagalvojo, kad vėl norėtų investuoti į aktyviai valdomus fondus.

Ar verta investuoti į III pakopos pensijų fondus?

  • Verta, jeigu neinvestuoji niekur kitur.
  • Neverta, jeigu planuoji ar jau investuoji savarankiškai (ko gero jau žinai, kad tai beveik taip pat paprasta, kaip ir III pakopa)

Jeigu investuosi į III pakopą

Iš tiesų, jeigu Tau nelabai rūpi tavo ateitis ir nežadi per daug rūpintis pensija, tai mažų mažiausia ką gali padaryti – pervesti nedidelę dalį savo atlyginimo į trečios pakopos pensijų fondus. Tai tikrai neužims daug laiko. Nors šie fondai nepasiekia tokios grąžos kaip indeksiniai ETF į kuriuos investuoja Lietuvos Mustachian, tačiau laikui bėgant vis tiek susikaupia ženkli sumą.

Kad sužadinti apetitą, galiu pateikti paprastą skaičiavimą. Jeigu 40 metų kas mėnesį atsidėsi 125€ III pakopos pensijų fonde (metinė grąža 4%, valdymo mokestis 0.19%), tai sukaupsi 129 600€. Dabar jau aišku dėl ko Vokiečių ar Norvegų pensininkai taip gerai atostogauja? Šaunu.

 

Šiuo atveju atsimink:

  • Fondai žada, kad generuos 7% investicinę grąžą (tiek pat kiek indeksiniai pasyvūs fondai), tačiau realybė kiek kitokia. Per pastaruosius 10 metų, 86% Europos aktyviai valdomų fondų nepasiekė užsibrėžto tikslo. Spėkit koks procentas bus po 40 metų? Ir kokia bus reali investicijų grąža? Anot Lietuvos Banko, per 10 metų vidutiniškai pensijų fondai Lietuvoje generavo 3.67% investicinę grąžą.
  • Bėk kuo toliau nuo Investicinio gyvybės draudimo. Tiesiog kaip įmanoma toliau! Tai yra pati blogiausia priemonė kaupti pensijai. Investicinis gyvybės draudimas yra skirtas apsidrausti gyvybei, o ne kaupti pensijai. Jeigu būtum automobilis, tai būtų vos ne tas pats, kaip investicinis KASKO draudimas. Trumpai tariant, netinkama priemonė pensijai kaupti. Rinkis tik III pakopos pensijų fondą.
  • Valstybė grąžina 20% GPM nuo sumos investuotos sumos į III pakopos pensijų fondus (maksimali lengvata 300€);
  • Pinigus gali bet kada pasiimti, sumokėjęs 20% lengvatą;
  • 5 metus iki pensijos gali pasiimti visą sumą be jokių apribojimų ar mokesčių.
  • Pasirink III pakopos fondą, kuris taiko mažiausius turto valdymo bei depozitoriumo mokesčius. Atsimink lentelę iš aukščiau, 1% valdymo mokestis gali lemti tūkstantinius nuostolius!
  • Rinkis tik 100% akcijų fondus, o iki pensijos likus 10-15 metų palaipsniui pereik prie saugesnių, obligacijų fondų.

Jeigu neinvestuosi į III pakopą

Na, o jeigu skaitai toliau, vadinasi esi pasiryžęs skirti šiek laiko ir sukaupti gerokai daugiau nei 129 600€. Atlikau objektyvius skaičiavimus, kurie parodo, jog investuoti savarankiškai į indeksinius ETF ilguoju laikotarpiu apsimoka labiau, nei į III pakopos pensijų fondus.

Kodėl?

  • Indeksiniai fondai yra III pakopos pensijų fondų sudedamoji dalis, todėl realiai mes įsigyjame tą patį produktą, tik be antkainio;
  • Indeksiniai fondai yra valdomi pasyviai, todėl eliminuojama galimybė, jog juos nusipirkęs fondo valdytojas padarys klaidą. (Pavyzdžiui MSCI All World indeksas nuo 1987 metų vidutiniškai generavo 7.8% investicinę grąžą, S&P 500 indeksas 11.8% kas metus nuo 1926m).
  • Pinigus galima pasiimti bet kada, nereikia laukti valstybės nustatytos pensijos.
  • Galima laisvai rinktis kur investuoti (tai reikia daryti atsargiai).

Taigi, palyginkime.

  • Kad pasinaudoti maksimalia III pakopos lengvata, kas mėnesį į fondą turėtume pervesti 125€. Su šia suma ir atlikau skaičiavimus. Per metus gaunasi 1500€ už kuriuos perkame III pakopos pensijų fondo arba ETF fondų vienetų.
  • Jeigu renkamės III pakopą, tuomet valstybė kas metus prideda 300€. Jeigu ETF fondus, valstybė nieko neprideda.
  • Jeigu renkamės III pakopos pensijų fondą, tuomet mokame vidutiniškai 0.99% metinį valdymo mokestį bei 0.2% depozitoriumo mokestį nuo turimos sumos. Iš viso: 1.19% (tai yra vidurkis visų Lietuvoje veikiančių III pakopos pensijų fondų). Jeigu renkamės ETF fondus, tuomet vidutinis ETF valdymo mokestis 0.15%.
  • Renkantis III pakopos pensijų fondus, dažniausiai pirmais metais privalu sumokėti 100€ startinį mokestį. Renkantis ETF fondus, kas metus tenka patirti prekybos išlaidas. Šiuo atveju paskaičiuoti 4 pirkimai po 7€.

Pensijų fondų ir ETF fondų investicinės grąžos skirtumas

Ką gi turime? Po 40 metų III pakopos pensijų fonduose tikėtina turėsime jau minėtus 129 600€. Tuo tarpu investavimas į pasyvius ETF tikėta atneš 301 629€. Arba 265 385€ po mokesčių, jeigu būtinai prireiks visos sumos iškart išėjus į pensiją (ko gero, kad ne). Investavimas į pasyvius ETF aplenkia III pakopos pensijų fondus jau 9 investavimo metais. Net ir be valstybės paramos. Skirtumas akivaizdžiai vertas šiokio tokio pasidomėjimo ir savarankiško investavimo, ar ne?

Pridedu dar vieną lentelę.  Joje hipotetinė situacija, t.y. aktyviai valdomi pensijų fondai stebuklingai generuoja tokią pat grąžą kaip ir pasyvūs fondai (labai mažai tikėtinas variantas).

Pensijų fondų ir ETF fondų investicinės grąžos skirtumas

Šiuo atveju pergalė ir vėl atitenka ETF fondams. O jeigu visos sumos reikia iškart, tuomet šie du skirtingi kaupimo pensijai būdai išsilygina.

Apačioje pridedu dar kelias lenteles, kurioje skaičiavimai atlikti su skirtingomis mėnesio įmokomis.

50€

Pensijų fondų ir ETF fondų investicinės grąžos skirtumas 50 eurų

200€

Pensijų fondų ir ETF fondų investicinės grąžos skirtumas 200 eurų

IŠVADA

Akivaizdu, kad tiek savarankiškas investavimas, tiek investavimas į pensijų fondus gali užtikrinti sotesnę ir ramesnę senatvę. Tačiau tam ruoštis reikia jau dabar. Atliktuose skaičiavimuose Investavimas į II arba III pensijų pakopos fondus yra naudingas tik tiems, kurie absoliučiai nenori valdyti savo finansų ir ruošiasi viską patikėti fondų valdytojams.

Jeigu šis straipsnis bent truputį sukėlė norą pasidomėti savo finansais ir pasyviu investavimu, noriu kad įsidėmėtum: šiais laikais investavimas nebėra ta veikla, kuri būtinai reikalauja kasdienio darbo ir daug žinių. Pasirinkus pasyvaus investavimo strategiją, praktiškai viską ko reikia išmanysi perskaitęs keletą knygų šią tema (mano skaitytos ir forumo dalyvių rekomendacijos) arba paskaitęs šio tinklaraščio investavimo kategoriją.

Ir atsimink John. C. Bogle. žodžius „The two greatest enemies of the equity fund investor are expenses and emotions.“ Vert. (Du didžiausi investuotojo priešai yra mokesčiai ir emocijos).

Sėkmės!

Mr. Balticmustache

Šis įrašas, kaip ir visi kiti šiame tinklaraštyje, nėra konkreti rekomendacija vienaip ar kitaip investuoti, visą riziką turi prisiimti pats investuotojas. Šis straipsnis yra mano paties patirtimi ir išmone pagrįsta analizė, kuria aš pats remiuosi. Tikiuosi, jog ji padės pasirinkti kiekvienam labiausiai tinkančius investavimo kelius. 

Visi skaičiavimai atlikti neįvertinus būsimos infliacijos.

Facebook Komentarai
%d bloggers like this: