Auksas – kaip finansinio stabilumo garantas jau atgyvena?

Auksas – valdžia ir turtas

Visais laikais auksas – valdžios ir turto simbolis. O ir dabar niekas nesiruošia jo nuvainikuoti – jis blizga net ir pelenuose. Bet situacija finansų ir kapitalo rinkose šiandien keičiasi nebūtinai aukso naudai.

O vis dar pasitaikančios aukso standarto reminisencijos atrodo kaip senatviškas marazmas. Bet tik ateitis parodys, ko auksas dar vertas… 1971 m. žlugus modifikuotai aukso sistemai pagal Bretton Woods susitarimą, auksas jau nebebuvo ir nebėra monetarinės politikos argumentu.

Kontraversijos

Skirtingos valstybės skirtingai vertina aukso atsargas ir poreikį joms. Geopolitinė situacija ir neramumai finansų rinkose, naujos technologijos negali būti vertinamos vienareikšmiškai. Aukso atžvilgiu šalis būtų galima skirstyti į besijausiančias ‘saugiai’ ir ‘nesaugiai’.

Turkija labai skaičiuoja ne tik savo aukso atsargas, bet įvertina kiek aukso turi gyventojai. Taip pat komerciniams bankas yra reikalavimas turėti aukso atsargų, piliečiai raginami bankuose atsidaryti aukso depozitus.

Aukso atsargos vienoms šalims, tokioms kaip Turkija, asocijuojasi su nacionaliniu saugumu. Tačiau šalims, kaip Kanada auksas visai nereikalingas. Be to, Turkija skaičiuoja, kad šalyje yra apie $200 mlrd. aukso, kurį planuojama monetizuoti, t.y. įtraukti į šalies finansinę sistemą.

O bendradarbiaujant su Stambulo birža, Turkija tikisi tapti pasauliniu fizinio aukso prekybos centru. Bent jau tarp islamo valstybių. Net buvęs FED vadovas, Alan Greespan teigia, auksas ir valstybės nepriklausomybė yra neatsiejami. Turkijos aukso rezervai:


source: tradingeconomics.com

Didžiausi aukso pirkėjai

Labiausiai savo aukso rezervus pildo Kinija ir Rusija. Oficialiai Kinija paskutinį kartą užsipirko 2017 m. pradžioje. Rusija perka kas mėnesį po keliasdešimt tonų aukso ir tokiais tempais Rusijos atsargos kiekiu pralenks Kinijos aukso atsargas.


source: tradingeconomics.com


source: tradingeconomics.com

Bet Kinija su Rusija dar nėra didžiausios aukso laikytojos.  Jos yra penkta ir šešta valstybės pagal kiekį, neskaitant Tarptautinio valiutų fondo, kuris turi virš 2000 tonų aukso atsargų.

Šios šalys atsilieka nuo Prancūzijos, Italijos, Vokietijos ir didžiausią atsargų kiekį turinčių JAV.


source: tradingeconomics.com


source: tradingeconomics.com


source: tradingeconomics.com


source: tradingeconomics.com

Kas dar perka auksą?

Vis dėlto, pasaulyje yra daugiausia centrinių bankų, didinančių aukso atsargas. Iš 124 duomenis pateikiančios valstybės (atmestos karo zonose esančios valstybės) 44.35% didina aukso atsargas. Tai:

Japonija, Indija, Baltarusija, Australija, Lenkija, Pietų Korėja, Meksika, Singapūras, Tailandas, Kazachstanas, Saudo Arabija, Taivanas, Irakas, Egiptas, Argentina, Suomija, Bolivija, Jordanija, Bulgarija, Malaizija, Peru, Kataras, Ukraina, Šri Lanka, Marokas, Azerbaidžanas, Angola, Banglagešas, Tadžikija, Laosas, Mauricijus, Paragvajus, Mianmaras, Gvatemala, Makedonija, Nepalas, Airija, Lietuva, Kolumbija, Kirgizija, Mozambikas, Bosnija ir Hercogovina, Islandija, Trinidadas ir Tobago, Haitis, Jemenas, Armėnija, Dominikos Respublika, Nikaragva, Fidži, Kenija, Turkija, Rusija, Kinija.

Šitų valstybių BVP per capita nėra tarp didžiausių, išskyrus, kai kurias išimtis, pavyzdžiui, Japonija ir Islandija.

Ir, tikriausiai retas supranta, kad monetarinė politika yra tik pagalbinė priemonė šalies piliečių gerbūviui sukurti.

Anksčiau išsipardavusių, bet vėl kaupiančių aukso rezervus yra 5.65% valstybių. Tai Graikija, Filipinai, Indonezija, Brazilija, Pakistanas, Serbija, Jungtiniai Arabų Emyratai. Graikijos aukso rezervai:


source: tradingeconomics.com

Net 21.77% valstybių aukso rezervai nekinta visiškai, arba išlieka tame pačiame lygmenyje svyruodami. Tai Alžyras, Libanas, Kuveitas, Afganistanas, Nigerija, Kroatija, Kambodža, Gana, Bahreinas, Aruba, Vengrija, Gvinėja, Mongolija, Honkongas, Papua Naujoji Gvinėja, Eritėja, Kamerūnas, Gabonas, Malavis, Mauritanija, Centrinė Afrikos Respublika, Čadas, Kongas, Estija, Malta, Komorai. Ir Lietuva taip pat:


source: tradingeconomics.com

Stiprioms valstybėms auksas nereikalingas?

Aukso atsargas parduoda 26.61% valstybių. Jų tarpe tikrai stiprios valstybės visais atžvilgiais. Ir viena iš priežasčių atsisakyti aukso yra jo laikymo kaštai.

Realiai, aukso atsargos valstybei nėra būtinos. Civilizuotos šalys gerbūviui naudoja visai kitas priemones. Ir, tikriausiai retas supranta, kad monetarinė politika yra tik pagalbinė priemonė šalies piliečių gerbūviui sukurti.

Įvairios šalys pardavinėja auksą: Olandija, Rumunija, PAR, Švedija, Belgija, Austrija, Ispanija, JK, Portugalija, Danija, Norvegija, Slovakija, Kipras, Ekvadoras, Čekija, Tunisas, Latvija, Omanas, Slovėnija, Liuksemburgas, Albanija, Salvadoras, Surinamas, Hondūras, Čilė, Urugvajus, Burundis, Libija, Venesuela, JAV, Šveicarija.

Visos euro zonos valstybių aukso atsargos, bendroje sumoje, taip pat mažėja.


source: tradingeconomics.com

Šalių pasiskirstymas pagal veiksmus su auksu, procentais:

Absoliuti mažuma

Ir tik dvi šalys (tiek, kiek rodo statistikos portalas) aukso atsargas yra išsipardavusios. Tai Kanada ir Kosta Rika. Norvegija taip pat nelaiko aukso atsargų. Galima daryti prielaidą, kad nepaminėtos šalys, pavyzdžiui, Monakas, aukso atsargų niekada neturėjo dėl poreikio nebuvimo arba kitų priežasčių.


source: tradingeconomics.com

Pabaigai

Auksą rezervams valstybės pradėjo naudoti dar aukso standarto laikais. Šiam žlugus, aukso atsargos naudojamos kitiems tikslams: tarptautiniams atsiskaitymams, mokėjimų balanso deficitui padengti ir valstybės valiutos kursui tarptautinėse rinkose stabilizuoti.

Iš čia ir matome įvairius svyravimus centrinių bankų balansuose. Ir jau sunku ignoruoti tendenciją, kai vis daugiau centrinių bankų mažina aukso atsargas arba visai jo atsisako.

Toli gražu ne visoms valstybės reikia aukso, kad palaikytų nacionalinės valiutos kursą rinkoje. Juk užtenka, kad FED prezidento liežuvis maloniai pakutentų investuotojų ausis – ir doleris kyla arba krenta, priklausomai nuo tikslų.

O toms šalims, kurios turi problemų ir neturi tokios stipraus centrinio banko, kaip FED, valiutos devalvacija yra vienas geriausių sprendimų problemai spręsti. Venesuela ne kartą tą parodė.

O kaip investicija, auksas, reikia manyti, niekada nepraras savo pozicijų. Bus tik kainos klausimas. Ir tai ne klausimas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: