Banginiai, Rykliai ir kita kriptovandens fauna

Kas tie kriptorinkų banginiai, rykliai ir kiti? Banginiai (dažniausiai bitcoin) yra rinkos dalyviai, turintys didelius kiekius kriptovaliutos, galinčios išjudinti rinką.

„Banginis” naudojamas tam, kad apibūdinti bitcoin rinkos žaidėją, turintį labai daug pinigų.

Kažkas nusprendė kriptorinką pavaizduoti vaizdingai, kaip okeaną, kuriame plaukioja didelės ir mažos žuvys, banginiai, kitokia gyvastis. Vieni kitais minta, kyla bangos, cunamiai, atoslūgiai. Būtent dėl „banginių” egzistavimo yra ir vandenynas, bet neatvirkščiai.

OK. Galima ir taip. 

Tas bangas vandenyne, arba tiksliau, kainų svyravimus, kaip teigiama, ir sukelia banginiai. Kitais žodžiais tariant, banginis yra stambus rinkos žaidėjas, savo pinigais galintis padaryti didelius kainų pokyčius.

Realiai tai įrodymas, kad kriptorinka yra nelikvidi, jei kainą stipriai pakeisti gali vos vienas rinkos žaidėjas. Tiesa, tas vienas rinkos žaidėjas gali būti ir fondas. Nors jie mažiausiai būna suinteresuoti savo judesiais rinkoje „kelti bangas”.

Dažniausiai minimi bitcoin banginiai:

• Pantera Capital
• Bitcoins Reserve
• Binary Financial
• Coin Capital Partners
• Falcon Global Capital
• Fortress
• Bitcoin Investment Trust
• Global Advisors Bitcoin Investment Fund

Paprastai šie fondai laiko šimtus tūkstančių bitcoinų ir kitų kriptovaliutų. Tačiau savo operacijas stengiasi atlikti taip, kad rinkos minorai (t.y. mes) to nepastebėtų. Manoma, kad didelis kapitalas rinką veikia savo naudai ir niekas negali priversti banginį pakeisti savo kursą.

Už tai jie dažnai yra kritikuojami. O tokiose pozicijose, kaip NEO ar Vechain dažnai pastebimi banginių veiksmai. Neretai tai vadinama rinkos manipuliacija. Dėl panašių dalykų JAV SEC ir neleidžia šalyje steigti bitcoin ir kitų kriptofondų.

Žinomiausi banginiai

Žinoma, turime paminėti Satoshi Nakamoto piniginę. Tau pati pirmoji piniginė, dar vadinama „Genesis Adress”. Sukurta 2008 metais ir visiškai neaktyvi. Manoma, kad joje per 1 mln. monetų.

Taip pat manoma, kad Nakamoto visų bitcoinų nelaiko vienoje vietoje, turi kelias pinigines, o jo turimų BTC vertė gali siekti kelis milijardus USD. Lig šiol Satoshi Nakamoto laikoma didžiausiu rinkos banginiu.

Antrais pagal dydį banginiais laikomi broliai Tyler ir Cameron Winklevoss. 2013 m. jie investavo $11 mln. ir gavo apie 92 000 bitcoinų. 

Taip pat yra manoma, kad JAV FTB yra didžiausias valstijose bitcoinų laikytojas, konfiskavęs juos uždarius dark internetą Silk Road. Skaičiuojama iki 144 000 bitcoinų. Tiesa, kartais agentūra tuos bitcoinus pardavinėja aukcionuose.

Barry Zilbert į bitcoin investavo $16.8 mln. po $350 už monetą. Tačiau nėra tiksliai žinoma, ar jis dar tuos bitcoinus laiko.

Tim Draper laikomas taip pat vienu didžiausiu bitcoin hodl’eriu. Bitcoinus jis gavo juos kasdamas ir, anot jo, laiko juos patikimoje biržoje. Ta birža buvo Mt.Gox. Jo bitcoinai prapuolė

Bet jis nenuleido rankų ir toliau kaupė portfelį. Galiausiai sukaupė apie 40 000 monetų. Ir tai daro jį vienu didžiausiu banginiu.

Dalis rinkos banginių identifikuojami tik pagal piniginės adresą. Piniginė 1M8s2S5bgAzSSzVTeL7zruvMPLvzSkEAuv, yra žinoma dėl didžiausio bitcoin sandorio istorijoje. 

2011 metais į šį adresą atėjo 500 000 bitcoinų. Tai didžiausias istorijoje monetų pervedimas. Bet ir išėjo. 

Dar viena įdomi istorija įvyko su pinigine 159SCycgn8weAy2XGUEhD6V1RTFni7E3iq. Iš šio adreso į Bitstamp biržą buvo pervesta 30 000 BTC ir iš karto parduoti po maždaug $300. Dėl ko kainą teko numušti visais 50-čia dolerių (kainos numušimo priežastys aprašytos žemiau).

O šiuo konkrečiu atveju kaina galėjo patirti visišką kolapsą, bet bendruomenė ėmėsi priemonių ir palaikė bitcoin likvidumą biržoje, t.y. surinko visą 30 000 monetų pasiūlą.

Tiesa, šios piniginės balansas mažesnis nei daugelio iš jūsų, bet kažkada buvęs banginis vėl gali atgimti. 

Todėl identifikuoti pagal pinigines sunku, nes čia kriptovaliutos juda gana intensyviai. 

Delfinai

Delfinais vadinami tie rinkos žaidėjai, kurie „plaukioja” kriptobiržose su apie 1000 BTC orderiais. Esmė ta, kad banginiai neveikia per biržas. Jie kitaip tvarko reikalus, bet reikalui esant, gali ir per biržą.

Tačiau didelis kiekis kriptovaliutos, išmestos į rinką, kainą pakeis ženkliai, kas nelogiška pirkti brangiau arba parduoti pigiau. Todėl kriptvaliutos išstatomos mažesniais, mažiau pastebimais orderiais. Tai banginiai patampa delfinais. 

Rykliai ir kitos žuvys

Kaip jos atsiranda? Čia taip įtraukiam ir delfinus…

Pasižiūrime į konkrečios biržos BTCUSD poros pasiūlos ir paklausos (BID ir ASK) orderius. Akcijų rinkoje tai vadinama pavedimų knyga. Tinklapyje Cryptowat.ch galima pasirinkti bet kurią biržą ir bet kurią porą. 

Įsivaizduokite, kad jūs esate banginis ir biržoje norite nusipirkti dar 50 000 bitcoinų. Nesunku įsivaizduoti, ar ne? Na gerai, ne 50 000. Bandykite nusipirkti bent 10 000 bitcoinų. Su tokiu kiekiu jūs parodote, kad esate tikras banginis.

Ir štai kas gaunasi. Va paveiksle pavaizduoti konkrečios dienos konkrečios valandos situacija rinkoje, kur parodyta bitcoinų paklausa ir pasiūla:

Kaip matome, pasiūloje yra 2 490+ bitcoino. Ir su savo 10 000 jūs paimat visą pasiūlą, tuo pačiu užkeldami kainą 10.08%. Bet va čia bėda. Jūs tuo 10+% uždirbate kitiems. O pirkdami bitcoin, jūs patys norite tuos procentus užsidirbti.

Ir jei pasiūloje yra dar daigiau bitcoinų, tai jūs su savo 10 000 kainą galite užkelti ir visu 100%. Bet tai neracionali prekyba ir jūs to nedarote. Jūs tampate maža žuvele ir užsipirkinėjate mažais kiekiais. Todėl 10 000 bitcoinų pirkimas biržoje gali trukti labai ilgu procesu. Žinoma, neefektyviu.

Čia yra nelikvidžios rinkos požymis. Ir akivaizdu, kad banginiams ir delfinams biržoje nėra ką veikti. Tik rykliai čia gali prasisukti, kai yra kažkokiu momentu padidėjusi apyvarta ir laikinai pakilęs likvidumas.

Tada rykliai gerai pasimaitina smulkiomis žuvelėmis, t.y. mumis. Tiksliau, mūsų pelnais.

Kokia išeitis

Visais laikais kriptovaliutų rinka kentėjo dėl likvidumo stokos. Todėl ir matėme 2014-17 metais tokį didelį bitcoin kainos kilimą. Nelikvidi rinka pasižymi dideliais kainos svyravimais.

Ir jei 2018 m. tie svyravimai pasidarė mažesni, nereiškia, kad likvidumas išaugo, Priešingai, jis dar labiau sumažėjo, iš rinkos pasitraukus nemažai dalyvių.

Kas daro likvidžią rinką? Pinigai! Nėra rinkos dalyvių, nėra pinigų, nėra trendo, nėra pelno.

Akcijų rinkoje likvidumą sukuria instituciniai investuotojai. Tai įvairūs fondai. Jų yra labai daug ir jie vykdo įvairias strategijas, todėl jų pinigai rinkoje nuolatos sukasi. 

Ar ateis fondai į kriptorinką?

Klausimas ir įdomus ir aktualus. Fondų seniai laukiama. Kol kas priežiūros institucijos tokiam atėjimui trukdo, ir tam yra svarių priežasčių.

Obettačiau, fondams yra sukurtas kitas instrumentas. Jie turi bitcoin ir ethereum ateities sandorius. Jie laisvai gali prekiauti šiais instrumentais.

Bet ateities sandorių bazė yra ne pati kriptovaliuta, o indeksas, sudaromas pagal kelių arba vienos kriptobiržos duomenis. Tai ne pati valiuta. Ir fondų atėjimas į šią rinką visiškai neatneša pinigų į kriptobiržas. T.y. fondai yra, tačiau pinigų ir toliau nėra.

Pabaigai

Nors ir buvo kriptorinkoje precendentų, kai banginiai sukėlė bangas, tačiau faktai tokie, kad banginiai savo pinigines judina itin retai. O jei ir pajudina, tai dažniausiai vykdo pervedimus tarp anoniminių adresų ir ne daugiau.

Todėl realių grėsmių, kad banginiai sukels rinkos griūtį ar pradės pūsti burbulus nėra. Kad tą sukelti banginiai visiškai nereikalingi. Užtenka mažo kiekio bitcoinų, kad sukelti paniką rinkoje. 

Taip pat galima daryti išvadą, kad banginiai tol laikys savo monetas, kol gyvuos rinka. Ir jei jau jie ims masiškai pardavinėti savo turtą, tai jau niekas neišgelbės ir beliks kiek galima greičiau palikti skęstantį laivą. Bet mes čia nebursime, bus tai ar nebus.