Baro ekonomika. Benzino ir pinigų kaina.

Šią savaitę, be visų kitų malinauskų buvo du svarbūs įvykiai, apsprendę, kokia bus benzino ir pinigų kaina. Ir visai tai viruso grėsmių ekonomikoms akivaizdoje. Bet paveikslas susideda iš mažų detalių, ar ne?

JAV 10 m. trukmės iždo obligacijų pajamingumas jau mažesnis nei 1%. Tendencija – tolimesnis mažėjimas.

Ir ateis laikas, kai ir JAV, kaip dabar Šveicarijoje ir Vokietijoje, vyriausybės obligacijų pajamingumas bus neigiamas.

Kas realiai reiškia ir neigiamą pinigų kainą.

Staigus JAV 10 m. trukmės obligacijų pajamingumo kritimas prasidėjo dar 2018 m. spalį, praėjus lygiai 10 metų po likvidumo krizės pradžios:

Toks vaizdas, kad krizė dar tęsiasi ir galo jai nematyti. O jūs jau kitą pranašaujat…

Pirma pabaikime su viena krize…

Nors FED neplanuoja neigiamų palūkanų įvesti, teoriškai tai svarsto. Tuo labiau, kad moderni teorija sako, kad tame nieko baisaus.

Ji sako, kad neigiamos palūkanos yra tas pats, kas palūkanų mažinimas. Tačiau palūkanų negalima mažinti kiek nori žemai. Yra ribos.

Ir tas ribas „nustato” komerciniai bankai. Juk negali bankai už indėlius imti sau palūkanas. Bankai jas turi indėlininkams mokėti. T.y. čia palūkanos turi būti teigiamos.

Poveikis bankams ir susijusioms finansų įstaigoms yra pagrindinis veiksnys, ribojantis neigiamų palūkanų normų naudojimą.

Nežiūrint to, neigiamas palūkanas ilgą laiką jau turi stipriomis vadinamos ekonomikos: Japonija, Šveicarija, Vokietija.

Iš kitos pusės, pinigai ekonomikoje turi suktis ne tik per bankų paskolas (bankai skolina iš indėlių). Pinigai neturėtų būti laikomi indėliuose.

Gali būti, kad itin žemos ir neigiamos palūkanos yra rykštė Nematomojoje rinkos rankoje.

Tokia pinigų kaina, tokia nauja ekonomikos paradigma, toks New Normal!!!

Benzino kainos

Trečiadienį Vienoje vyko eilinis OPEC+ narių susitikimas. Rusija iš susitikimo išvyko, priimtas Ekvadoro pasitraukimas iš kartelio.

Kartelis jau nebe tas. Jis susikūrė lygiai prieš 45 metus ir ilgą laiką naftos kainų lygis buvo jo rankose.

Šiandien viskas pasikeitė. O coronavirus sukelta suirutė vėl smogia per kartelį – sumažėjusi naftos paklausos prognozė verčia šalis mažinti gavybą.

Gavybos mažinimas yra skaudus smūgis šalių naftos marketingistams: prarastą rinkos dalį užima JAV.

Todėl naftos gavybos mažinimas jos kainos lygiui palaikyti yra, nebent, ilgalaikis poveikis, nes trumpuoju laikotarpiu tai visiškai neveikia.

O ilguoju laikotarpiu situacija vėl keisis. OPEC, o ir kitos naftą išgaunančios šalys turi gramatinę problemą: mažinti negalima didinti gavybą – kur padėti kablelį?

O vartotojams tai turėtų būti į naudą. Turėtų atpigti kuras. Tuo pačiu turėtų atpigti ar bent nebrangti prekės.

Tiesa, defliacinis spaudimas yra ir bus galvos skausmas centriniams bankams. Jie negalės kelti bazinių palūkanų, gal būt, reikės mažinti.

Išvados

Gaunasi labai įdomus dalykas. Jei jūs norite gauti dideles palūkanas už banko indėlius, turite patys už tai susimokėti per brangesnį kurą ir aukštesnes kainas būtiniausiems produktams.

Tai dar vis Old Normal. Ir ši tvarka dar vis veikia ir veiks ilgai…