Benjamin Graham

Benjamin Graham – legendų legenda

Bendžaminas Grahamas (Benjamin Graham) gimė  1894 m. Londone. Po metų šeima emigravo į Niujorką. Ankstyva tėvo mirtis priverčia jaunąjį Bendžaminą pradėti darbą, kad padėtų motinai apmokėti sąskaitas.

Jis įkuria importo į JAV firmą. Verslas jam padeda apmokėti ir studijas Kolumbijos universitete. Nuostabūs gabumai matematikoje, filosofijoje, literatūroje leido Bendžaminui Grahamui siekti mokslinės karjeros. Tačiau jį domino tik Volstritas.

Pradžia

Finansinę karjerą pradėjo kaip jaunesnysis vertybinių popierių analitikas kompanijoje, prekiaujančioje obligacijomis. 1926 m. tampa tos bendrovės partneriu, o vėliau, drauge su kitu kolega Džeromu Niumanu, įkuria kompaniją Graham-Newman Partnership.

Neužilgo jauną kompaniją užklumpa Didžioji Depresija. Tačiau konservatyvaus investavimo politika leidžia kompanijai išsilaikyti ant kojų ir išgyventi sunkius metus.

Krizės metu Bendžaminas Grahamas taip pat dėstytojavo ir savo universitete, kur tapo žinomas kaip geras finansinių reikalų specialistas.

1934 m. B.Grahamas su Deividu Dodu (David Dodd) išleidžia knygą „Vertybinių popierių analizė“ („Security Analysis”), kuri ir šiandien laikoma iškiliausia knyga apie vertybinių popierių analizę.

Po II-ojo Pasaulinio karo iki naftos krizės aštuntame praeito amžiaus dešimtmetyje investicinė B.Grahamo kompanija kasmet augo vidutiniškai po 17%.

Susitikimai

1956 m. kompanijoje pradeda dirbti gabus ir jaunas studentas, dar niekam nežinomas Vorenas Bafetas (Warren Buffet). Du investuotojai greitai susidraugavo. Jų draugystė truko iki „Meistro“ (taip V.Bafetas vadino B.Grahamą) mirties 1976 m.

Žinios ir sumanumas leido Grahamui išgyventi Didžiąją Depresiją ir likti aktyviu investuotoju iki pat gyvenimo pabaigos. Kiekvieną būsimą sandorį jis analizuodavo su pavydėtina precizija.

O pagrindinius pastebėjimus ir patirtį aprašė knygose „Vertybinių popierių analizė“ („Security Analysis”) ir „Sumanus investuotojas“ („Inteligent Investor“). Ir šiandien jos bestseleriai tarp investuotojų.

Investavimo stilius

Grahamas biržos dalyvius skirsto į aktyvus investuotojus ir pasyvius. Aktyvus investuotojas tai žmogus, kuris daug laiko skiria vertybinių popierių analizei, atlieka verslo fundamentalią analizę ir stebi rinką.

Pasyvus investuotojas visiškai nesuinteresuotas pažinti finansų pasaulio paslaptis. Tokiems B.Grahamas siūlo lygiomis dalimis pirkti kokio nors indekso (pvz. Dow Jones, arba OMXB) akcijas arba investuoti į investicinius fondus.

Būtent B.Grahamas pirmasis įvedė „investavimo“ ir „spekuliavimo“ terminus. Jo manymu kiekvienas potencialus finansų rinkų dalyvis privalo sau atsakyti į klausimą, kas jis yra, kokie jo tikslai ir koks investicinis horizontas.

Jeigu kompanijos akcijų pirkimas susijęs su kompanijos verslo perspektyva, o perkantysis tikisi vidinės kompanijos vertės (ir akcijų rinkoje) augimu ilgajame periode, tai pirkėjas turi vadintis investuotoju.

Jei akcijų pirkimas remiasi akcijų kainos kryptimi rinkoje, o pirkėjui visiškai nerūpi kompanijos vertė, toks pirkėjas vadinamas spekuliantu.

Ponia rinka

Bendžaminas Grahamas rinką apibūdina kaip „Ponia Rinka“ („Mr. Market“). Investicinius instrumentus mes perkam iš Ponios Rinkos ir jai parduodam.

Ponia Rinka labai emocionali. Ji kaprizinga, pesimistiška, kraštutiniais atvejais puolanti į depresiją.  Kitais kartais Ponia Rinka atrodo kaip nepataisoma optimistė, savim patenkinta persona ir puola į euforiją.

Ji kaip didelė švytuoklė siūbuojanti į abu kraštutinumus. Rinkos žaidėjai elgiasi lygiai taip pat, savo emocijas perduodami vieni kitiems.

Sumanus investuotojas neturi pasiduoti Ponios Rinkos kaprizams, tik išnaudoti juos pozicijų uždarymui arba atidarymui. Jei rinką apima pesimizmas, akcijos pinga, investuotojas šį metą išnaudoja akcijų pirkimui, kad jas vėliau parduotų aukštesne kaina optimistams.

„Meistro“ įsitikinimu, vertybinių popierių birža suteikia neregėtą galimybę nusipirkti kokį nors verslą už gerokai mažesnę kainą negu tikroji vertė. Tik nereikia pamiršti „saugumo maržos“.

Investavimas į bendrovę, kai kaina biržoje mažesnė už buhalterinę vertę, leidžia investuotojui sumažinti riziką ir galimus nuostolius, jei rinkos kristų.

Tačiau ir grąža bus daug didesnė, kai akcijos kils. Pervertintos akcijos retai randa pirkėją.

Bendžamino Grahamo reikšmės negalima pervertinti. Jis ne tik geras investuotojas. Jo teorijas mokinasi JAV studentai, jis parašė paprasta ir aiškia kalba parašytas knygas investuotojams.

Jis tiesiogiai darė įtaką investuotojams ir savo mokiniams. Vienas jo mokinių yra turtingiausias pasaulyje investuotojas į vertybinius popierius Vorenas Bafetas.

Benjamin Graham teiginiai:

Investuotojas turi rinktis „tinkamo dydžio“ kompanijas. Kompanijų pardavimų pajamos turi būti didesnės už 340 mln. dolerių. (Šiais laikais pajamos turėtų būti didesnės. Galima drąsiai kalbėti apie milijardą.)

Industrinių kompanijų ilgalaikiai įsipareigojimai turi būti mažesni už trumpalaikį turtą. Trumpalaikis turtas-Ilgalaikiai įsipareigojimai>0. Tokios kompanijos parodo finansinį organizacijos saugumą.

Kompanijos pelnas akcijai (EPS) turi augti ne mažiau 30% kasmet 10 metų iš eilės. EPS jokiu būdu negali būti neigiamas per paskutinius penkerius metus.

Kompanijos P/E rodiklis turi būti „nuosaikus”. Toks P/E turi būti mažesnis už 15.

Kainos ir buhalterinės vertės (P/Bv) turi būti protingas. Tinkamumas įvertinamas P/Bv dauginant iš P/E. P/Bv*P/E<22. Grahamo skaičius.