Ketvirtadienis, 13 vasario, 2025
Straipsniai

Biržos žlugimų teorijos II

Tęsiam biržos žlugimų teorijos temą. Trumpa panikų kronika Wallstreete. NYSE įkurta 1792 m. Nuo 1918 m. didžiausia pasaulyje finansų rinka. Žlugimai čia vyksta su pavydėtinu reguliarumu. Meryl Lynch paskaičiavo, kad XX amžiuje vidutinis JAV finansų rinkos pelningumas vidutiniškai sudarė 10,4% per metus. 1000 USD investuotų į JAV kotiruojamas bendroves, 2000-aisiais būtų pavirtę 19,8 mln. USD.

1857 m.

Bankas „Ohio Life Insurance and Trust Company“ sėkmingai veikė 30 metų, Jame savo aktyvus laikė net valstijos valdžia. 1857 metais investicinis banko skyrius pareiškė, kad reikia nutraukti visas operacijas dėl rekordinių nuostolių. Bankas tada nesėkmingai investavo į žemės ūkį. Banko akcijų kaina per dieną nukrito tais laikais neregėtai – 10%. Supanikavo visa rinka. Per metus ji sumenko 45%. Bankas buvo pirma kregždė visoje JAV ekonomikos krizėje. Tada Europa nustojo pirkti JAV grūdus, jau turėjo resursų užsiauginti pati.

1869 m.

Panikos herojais buvo finansistai ir biržos spekuliantai Džėjus Guldas ir Džeimsas Fistas. Po pilietinio karo rinkoje buvo daug nepadengtų dolerių. Todėl prezidentas Ulisas Grantas pradėjo vykdyti aktyvią pinigų politiką, kurios esmė buvo supirkti dolerius mainais į auksą. Džėjus Guldas ir Džeimsas Fistas tai žinojo ir supirkinėjo auksą, kad jį parduoti padidėjus paklausai. Todėl nusisamdė net prezidento žentą, kad sužinotų kada vyriausybė imsis masinių veiksmų. Viena iš įvykio versijų sako, kad prezidentas nusprendė nubausti spekuliantus, paleisdamas į rinką didelį aukso kiekį iš iždo. Džėjus Guldas ir Džeimsas Fistas drauge su kitais spekuliantais subankrutavo. Ta diena Wallstreete buvo pavadinta „Juoduoju penktadieniu“.

1873 m.

Finansinė bendrovė Jay Cooke & Company po nesėkmingų geležinkelio kompanijų kreditavo, paskelbė apie savo bankrotą. Kompanijos įkūrėjas Džėjus Kukas tais laikais buvo stambiausias investuotojas. Kompanija valdė didžiulius turtus siekdama juos dar padidinti nevengdama ir rizikingų sandorių. Po bankroto rinką apėmė paniką, kad Wallstreetą teko uždaryti 10-čiai dienų. Krizė persimetė ir į Europą. Pradėjo brangti bankų paskolos. Ekonomikos nuosmukis užsitęsė šešis metus.

1907 m.

1906 metais Dow Jones indeksas pirmą kartą pakilo virš 100. O jau po pusmečio biržoje prasidėjo panika, o JAV ekonomikoje – recesija. Krizės priežastis – vieno stambiausių bankų Knickerbocker Trust žlugimas. Jį sužlugdė rizikingos operacijos žaliavų rinkoje. Krizė galėjo būti dar didesnė, jei ne grynųjų pinigų įliejimas į rinką. Gelbėtoju tada tapo Džonas Morganas. Jis per 15 min. (!) surinko 25 mln. USD ir paleido į rinką likvidumui palaikyti.

Be to surinko stambiausius bankininkus koordinuotiems veiksmams palaikyti. Net gi buvo organizuotos mišios, kurių laikyme dalyvavo ir visi Wallstreeto brokeriai. Deja, tai nepagelbėjo. Nuo 1907 m. sausio iki 1908 lapkričio DJIA prarado 48% savo vertės. D.Morganui vis tiek pasisekė. Taip jam pavyko įsigyti stambią geležinkelio bendrovę, ko jam paprastu atveju nebūtų leidęs antimonopolijos įstatymas.

Šio skandalo išdavoje ir buvo 1913 m įsteigtas FED‘as.

1914 m.

Pirmas pasaulinis karas įvedė chaoso į finansų rinkas. Labiausiai nuvertėjo tų šalių VVP ir VP, kurių emitentai buvo įtraukti į karą. Po karo Niujorkas aplenkė Londoną ir tapo pasaulio finansų sostine.

1929 m.

„Didžiosios depresijos“, trukusios iki 1933 m., metai. Kaip įprasta, prieš krizę buvo audringas kilimas. 1929 m. rugsėjo 3 d. DJIA jau siekė 381,17. Nemaža dalimi prie tokio augimo prisidėjo ir biržos spekuliantai.

1929 m. spalio 24 d. rinka žlugo („juodasis antradienis“). Įdomu tai, kad ant spalio 23 dieną išėjusio populiaraus moteriškos žurnalo Ladies Home Journal viršelio puikavosi užrašas:“Kiekvienas sugeba uždirbti biržoje!“. Iš rinkos tada „išgaravo“ 30 mlrd. USD. 1932 m. DJIA nukrito iki 41. Rinka atsistatė tik per 39 metus. Rezultate buvo įsteigta Vertybinių popierių komisija, kurios pagrindinis darbas buvo nustatyti žaidimo taisykles ir bausti prasižengusius.

1955 m.

Baltųjų rūmų spaudos tarnyba pranešė, kad prezidentas Dvaitas Deividas Eizenhaueris pateko į ligoninę dėl širdies priepuolio. Rinka sureagavo audringai ir per dieną iš jos „išėjo“ 44 mln. USD. Panika visų pirma buvo susijusi su Šaltuoju karu. Bet greitai atsigavo ir prezidentas ir birža. Verta prisiminti, kad po Džono Kenedžio nužudymo, birža buvo iš karto uždaryta.

1987 m.

1986 rugsėjo 11 d. DJIA pademonstravo rekordinį tais laikais kritimą – net 86,61 punkto. 1987 sausio 8 dieną pasiektas naujas DJIA rekordas – 2000. Dar po 10 mėn. – „Juodasis pirmadienis“. Visame pasaulyje indeksai nukrito vidutiniškai 22,6% ir kapitalizacija bendroje sumoje sumažėjo 500 mlrd. USD. Tiksli priežastis nežinoma lig šiol.

Manoma, kad akcijų pardavimą tą pačią dieną lėmė programinė įranga. Daugelis investicinių kompanijų ir dabar turi automatines pirkimo/pardavimo sistemas, kurios reaguoja į trendo pokyčius. Gali būti, kad tą pirmadienį jos visos sureagavo į pardavimo signalus. Nuo tada buvo patobulinta biržos kompiuterinė sistema. Taip pat NYSE sudarė sutartį su Čikagos birža, kad stabdys prekybą abiejuose biržose, jei DJIA per valandą nukris 250 punktų, arba per dvi valandas – 400 punktų. Rinka po šio kritimo atsistatė labai greitai.

1998 m.

JAV finansų rinkoms įtakos padarė krizės Rusijoje ir Azijoje. Iki rugpjūčio galo DJIA nukrito beveik 7%. Bet jau rugsėjo 1 dieną indeksas dalinai atsistatė ir buvo užfiksuotas naujas rekordas – Niujorko biržoje apyvarta tą dieną sudarė 1,2 mlrd. USD. 1999 m. gegužę DJIA viršijo 11000, o 2000 m. kovą užfiksuotas didžiausias sesijos kilimas – net 499,19 punkto.

2001 m.

Kaip ir turėjo būti po 8 metų audringo augimo – žlugimas. Ir netgi žlugimų serija. 2000-siais m. JAV prasidėjo „dot.com“ žlugimais. Apie 1800 internetinių kompanijų pakeitė savininkus arba subankrutavo. Balandžio 14 dieną DJIA krito net 614 punktų. 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristų atakos biržos darbą sustabdė 4-ioms dienoms.

Po to, rugsėjo 17 d.,įvykio didžiausias NYSE istorijoje kritimas – 685 punktai. Krizę pagilino visa eilė didžiulių įmonių bankrotai. Tada buvo išsiaiškinta, kad daugelis žymių kompanijų „žongliravo“ finansinių ataskaitų skaičiais, padirbinėjo dokumentus, prirašinėjo pajamas, sudarinėjo keistus sandorius ir pan. Šie bankrotai stipriai sukrėtė finansų rinkas. Akcijų kainos atsigavo tik 2003. 2006 m. DJIA pasiekė rekordą – 11000 punktų. 2007 m. – 14000. Šiai dienai DJIA yra 11022,06.

2007-2009 m.

Pasaulinė finansinė krizė, sukelta Wallstreet’o investicinių bankų vadybininkų gobšumo ir neatsakingos vyriausybės gyvenamojo būsto finansavimo programos. Hipotekos buvo dalijamos į kairę ir į dešinę, o kai pinigų pritrūko, hipotekinių įsipareigojimų pagrindu buvo leidžiamos obligacijos. O šios obligacijos buvo renkamos į paketus ir jų pagrindu leidžiamos naujos obligacijos.

Taip rinkoje susidarė didžiausi kiekiai „orinių” pinigų ir dar užsvertintų. Jau 2007 metais rinkos pastebėjo, kad šių taip vadinamų subrime obligacijų rinkoje kažkas negerai. Akcijų indeksai pradėjo kritimą dar rudenį. O po metų, 2008 rugsėjo 15 d. subankrutavo vienas didžiausių JAV investicinis bankas Lehman Brothers. Tada visas pasaulis prakalbo apie krizę. Ji buvo trumpa, Rinkos atsigavo jau 2009 m. pavasarį.

Na o ateity belieka laukti kilimo, kaip istorijos rodo. Ir nepamiršti, kad dar ne visos savaitės dienos „juodomis“ pavadintos…

Parengta pagal užsienio žiniasklaidą.

Pirmą kartą paskelbta Spekuliantai.lt

Parašykite komentarą

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.