Bitcoin era, arba kodėl bitcoin negali būti pinigų rinkos instrumentu

Bitcoin – pinigai?

Apie virtualią valiutą BITCOIN, apie peer-2-peer tinklą, Satoshi Nakamoto, „mining‘ą” pradėta kalbėti jau prieš kelis metus. O šiandien apie bitcoin kalba visi ir visur, o jo vertė kitų valiutų atžvilgiu pasiekė dangų ir toliau kyla.

Kas yra bitcoin, kas sukūrė ir kaip tai veikia, rasite pasiskaityti bet kur kitur. Rečiau rasite informacijos apie tai, kas iš tikrųjų yra bitcoin. Šią spragą pabandysim pildyti ir mes, pareikšdami savo nuomonę apie šią valiutą.

Legendų apie šią valiutą tiek pat daug, kiek didelė yra valiutos kapitalizacija. Neturime tikslo neigti ar jas patvirtinti. Paanalizuosime faktus ir padarysime logiškas išvadas. O jau jūs spręsite, nusišnekėjome ar ne.

„Virtuali valiuta bitcoin…”, „virtuali valiuta bitcoin…” girdime visur. Tačiau kuris iš jūsų tuo metu pagalvojo, kas yra pinigai apskritai?

Kas yra pinigai, aiškaus atsakymo nėra, nes iš esmės, jo ir nereikia. Pinigai yra viskas, kas atlieka pinigų funkciją. Tai reiškia, kas pinigai apibūdinami trimis Pinigų Funkcijomis.

Funkcijos

Pirma funkcija. Mainų funkcija. Už pinigus mes perkame prekes ir paslaugas. Tai daug patogiau už bandeles, kurių šimtą jis turėtų nunešti batų pardavėjui, kad gautų sau batus. Jei anksčiau valiuta buvo pupelės, druska, vergai ir t.t., tai kodėl šiais laikais tokia valiuta negali būti bitas?

Gali, bitcoin puikiai atlieka mainų funkciją. Galima pirkti prekes, gauti paslaugas, keisti į kitą valiutą. Net „Virgin” kompanija pradėjo priiminėti bitcoinus.

Antra funkcija. Vertės mato funkcija. Valiuta čia veikia kaip apskaitos etalonas. AB „Rokiškio sūris” savo Balanse Atsargose nerašo, kad sandėlyje turi tiek tai galvų fermentinio sūrio. Ji įvertina tai litais.

Koks nors kitas sūrių gamintojas Vokietijoje Atsargas įvertina eurais ir t.t. Jei kompanijos priima mokėjimus bitcoinus, tai reikia manyti, kad ir apskaitą daro bitcoinais, bent jau dalinai.

Susiję straipsniai:

Pasirodė informacija apie atskleistas ir likviduotas nusikalstamas grupuotes, kurios bitcoinų pagalba plovė pinigus ar pardavinėjo narkotikus. Ten viskas buvo apskaitoma bitcoinais.

Trečia funkcija. Kaupimo funkcija. Pinigus galima kaupti, laikyti banko sąskaitoje, gauti palūkanas. Pinigai yra pats likvidžiausias aktyvas. Mes negirdėjome, kad koks nors bankas priimtų indėlius bitcoinais ar juos būtų galima pervesti į pensijų fondus.

Gal būt kur nors Honkonge ar Japonijoje egzistuoja lokalus bankas, teikiantis paslaugas ir bitcoinais? Bet mes to tiksliai nežinome, todėl negalime būti tikri, kad bitcoin atitinka pagal apibrėžimą visas pinigų funkcijas.

Likvidumas

Bet galime jums pasakyti vieną dalyką TIKSLIAI. Kas palaiko bet kokios nacionalinės valiutos likvidumą? Be abejo, tos šalies vyriausybė. Tačiau kaip? Bet kokios nacionalinis valiutos likvidumas palaikomas per… mokesčius.

Mes tiksliai žinome, kad dar jokia valstybė oficialiai nepripažino bitcoin vidaus valiuta ir jokia valstybė nepriima mokesčių bitcoinais. Tai kas gi palaiko bitcoin likvidumą?

Tai esminis klausimas. Ir atsakymas labai paprastas. Bitcoin likvidumą palaiko kiekvienas naujas bitcoin pirkėjas. Dėl to bitcoin sistema turi labai rafinuotos Ponzi schemos (finansų piramidės) bruožų.

Laimi tas, kas pirmas atsistojo ant piramidės pakopos, kuris dabar kasdien kyla vis aukščiau ir aukščiau. Bitcoin turi vertę tol, kol ją perka naujos masės.

Yra tokia šalis…

Jokia ekonomika pasaulyje nėra paremta bitcoinais, taip kaip Lietuvos ekonomika paremta litais. Dabar leiskime sau pafantazuoti. Kažkur pasaulyje egzistuoja šalis Bitcoinija, kurios nacionalinė valiuta bitcoinas. Visi gyventojai savo piniginėse turi bitcoinų, bankai priima indėlius bitcoinais, pensija gaunama bitcoinais, kavą gausite už bitcoinus, mokesčiai mokami bitcoinais.

Šitos šalies prezidentas yra Thomas Lee, o premjeras – John McAfee. Ir kai premjeras žadėjo, taip ir daro. Jo vyriausybė dirba puikia ir bitcoin kaina sparčiai kyla milijono link.

Picų kepėjas kaip pardavinėjo dvi picas po 10 000 BTC, taip ir toliau pardavinėja už tą pačią kainą. Jam dabar labai gerai. Nes žaliavas picoms jis importuojasi. Ir dabar gali už tą patį bitcoin kiekį atvežti daugiau žaliavos ir pagaminti daugiau picų.

Panašiai ir su kitomis Bitcoinijos pramonės šakomis. Gamintojai gali pirkti labai daug žaliavos ir pagaminti labai daug produkcijos. Viskas būtų labai gerai, tačiau rinka persisotina ir daugiau gaminti nei yra vidinė paklausas neapsimoka.

O eksportuoti neišeina. Kas pirks picą, kainuojančią 5 000 USD? Picų, aišku, niekas neeksportuoja, tačiau su kitais gaminiais ta pati situacija. Jų kaina tarptautinėse rinkose, švelniai tariant, visiškai nekonkurencinga.

Staiga išaiškėja situacija, kad viduje gaminti nieko neapsimoka. Galima viską pusvelčiui parsivežti iš bet kurios pasaulio valstybės, bet ką, ko tik širdis geidžia. Ta veikla ir užsiėmė verslūs Bitcoinijos piliečiai.

Vyriausybė pakraupo ir puolė gelbėti vietos gamintojus: importo prekėms uždėjo atitinkamus muitus. Vien muitų užtenka, kad valstybės biudžeto planas būtų viršytas kelis kartus.

O konkurencija viduje ir su įvežtomis prekėmis privedė prie kainų šalyje mažėjimo. Mažindami kaštus (nors tai ir nėra būtina), gamintojai ir pardavėjai atleidinėja darbuotojus. BVP smunka.

Turime laibai įdomią situaciją: šalis yra recesijoje, bedarbystė auga, defliacija. Tačiau piliečiai vis tiek gyvena gerovėje, nes šalies biudžetas pajėgus bedarbiams mokėti dideles bedarbio išmokas. Dirbti nereikia!

Šalyje tarsi krizė, tačiau visiems yra labai gerai…

Skolinimasis šalyje vietine visiškai neįmanomas, o kitomis valiutomis nėra prasmės. Bitcoin kiekis rinkoje yra 21 000 000. O skolinantis už procentus, gamina nauji bitcoinai. Kaip?

Visų pirma, palūkanos. Už kiekvieną pasiskolintą bitcoiną turi mokėti palūkanas taip pat bitcoinais. Bet jei, sakysime, yra paskolinti visi 21 mln. bitcoinų, tai sumokėti palūkanų nėra kaip, nes formulė 21 000 000 + % yra negalima. Negali būti papildomo bitcoino nei satošio.

Visų antra, esant bankiniai sistemai, bankai, teikdami kreditus, sukuria naujus pinigus. Dėl dvejetainės buhalterinės apskaitos sistemos subtilybių, išdavus kreditą atsiranda rinkoje papildoma beveik tokio pat dydžio pinigų pasiūla.

Žinoma, tai nėra gryni pinigai, bet jie įtraukiami į visos šalies ekonomikos pinigų pasiūlos skaičiavimą.

Bankai darosi nereikalingi ir jie vienas po kito tyliai užsidaro. Jų nereikia visai, nes yra decentralizuotas bitcoin tinklas, kuris geriau nei bankai lig šiol atlieka jų funkcijas.

Taupymas ir investavimas? O kam? Jo, pasirodo, bitcoiniečiams irgi nereikia. Kol visi pinigai rinkoje sukasi, tol vyriausybė gali vykdyti visus socialinius įsipareigojimus ir dar lieka.

Ir štai koks paradoksas: pagal akademinį ekonomikos supratimą šalyje yra totali krizė, o pagal realų vaizdą – vos ne rojus… Ar reikia šį paradoksą išspręsti? Žinoma, kad nereikia!

Bet bus pasipriešinimas. Bankinis, nes jiems gresia išnykimas; ekonominis, nes Nobelio premijos už neveikiančius ekonominius modelius jau išdalintos.

Išvada

Išvadas pasidarykite patys. Šiandien niekas nieko aiškaus apie bitcoin dar nepasakė. Mes tik įvertinom tai, kad niekuo neparemta valiuta negali būti investavimo instrumentu.

Visų pirma, neaišku kaip valdyti riziką, nes rinkoje dar neegzistuoja tokie instrumentai. Antra, o antro net ir nereikia. Sumaniam investuotojui jau užtenka ir pirmo punkto.

Facebook Komentarai

One thought on “Bitcoin era, arba kodėl bitcoin negali būti pinigų rinkos instrumentu

Leave a Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

%d bloggers like this: