Ketvirtadienis, 28 kovo, 2024
Kriptovaliutos ir P2P

Bitcoin kainos: Nuo ko priklauso ir ko galima tikėtis

Visai neseniai kotraversiškasis John Macfee uždavė gerą temą apie bitcoin kainos dinamiką ateityje. Tiesa, jo analizėje klaidingos prielaidos, bet idėja gera. Ir mes bandysim čia ją išrutulioti ir pamodeliuoti bitcoin kainos dinamiką. Kiekvienoje rinkoje egzistuoja pasiūla ir paklausa. Kai pasiūla kertasi su paklausa, įvyksta sandoris. O sandoris įvyksta tada, kai nesutariama dėl vertės, bet sutariama dėl kainos. Iš principo, taip formuojasi bet kokia rinka.

Bitcoin ne išimtis. Turime Pasiūlos-Paklausos grafiką. Jame P yra bitcoin kaina, Q – kiekis rinkoje. D yra paklausos kreivė. Kur D susikerta su pasiūlos kreive S1, turime bitcoin kainą esamu laikotarpiu (straipsnio rašymo metu apie $6 400).

Bitcoin kaina: Nuo ko priklauso ir ko galima tikėtis

Žinome, kad iki 2140 metų (jei technologijos leis, ir greičiau) bitcoin bus iškasta 21 000 000 vienetų. Tai reiškia, kad iki to laiko bitcoin pasiūla augs nuo S1 iki S2. Tarpiniuose variantuose Sn pasiūlos kreivė vis labiau tiesinsis, kol pavirs visiška tiese. Tada pasiūla nesikeis.

Ir, darant prielaidą, kad bitcoin paklausa nesikeičia, kaina P1 sumažėja iki P2 kainos. P2 kainos diapazonas teoriškai svyruoja nuo 1-o JAV cento iki <$6 400.

Tačiau paklausa kinta

Taigi, galime daryti drąsią prielaidą, kad bitcoin kainos kitimas didžiąja dalimi priklauso nuo paklausos, kiek mažiau arba visiškai nepriklauso nuo pasiūlos. Sužinokime, kokie faktoriai įtakoja pasiūlą. Daug negalvojam – atsiverčiam ekonomikos vadovėlį.

Paklausos kreivė mums parodo, kokį produktų ar paslaugų kiekį pirks vartotojas, esant tam tikram kainų pasirinkimui. Kuo brangiau, tuo mažiau perkama ir atvirkščiai, pigių prekių nuperkama daugiau. Todėl ir turime tokią paklausos kreivę. Taip paklausos dėsnis ir apibrėžiamas, kad tarp kainos ir paklausos kiekio egzistuoja atvirkštinis ryšys.

Mums įdomu, kokie egzistuoja determinantai, galintys padidinti paklausą, t.y. paklausos kreivę D pastumti į dešinę D2 ir taip pakelti bitcoin kainą iki P3.

Bitcoin kaina: Nuo ko priklauso ir ko galima tikėtis

Ir būtina priminti analizės sąlygą, kad kiti rinkos faktoriai lieka nepakitę. Šita papildoma sąlyga ekonomikoje visada mane glumino, nes taip realiai nebūna. Todėl nagrinėjami modeliai yra labai paviršutiniški ir sunku patikrinti jų teisingumą.

Paklausą keičiantys determinantai yra šie:

1. Vartotojų skonis. Arba kitaip tariant, mada. Tokį mados protrūkį stebėjome 2017 metais, kai paklausa tikrai buvo didelė ir bitcoin kaina kilo iki $20 000.

Ar vėl galime tikėtis tokio susidomėjimo bitcoin? Tiksliau, kas vėl galėtų sukelti tokį susidomėjimą? Pernai kainą kėlė paprasčiausias žmonių gobšumas ir noras užsidirbti daug ir greitai. Tai stipri jėga rinkoje. Lygiai tokia pati situacija rinkoje artimiausiu metu tikrai nepasikartos. Bitcoin, kaip store of value, praranda savo pozicijas. Yra tik žmonių noras, kad bitcoin daug kainuotų, tačiau nėra ekonominio pagrindo aukštai bitcoin kainai.

Gal būt vertę gali kelti jo visuotinas pripažinimas ir platus naudojimas atsiskaitymams. Dar madą kriptovaliutoms gali sukelti fiat valiutų infliacija. Bet tokios ar kitokios lokalios krizės, kaip Venesueloje, kaip matome, bitcoin kainos nepakėlė. Reikia stipresnio impulso.

2. Vartotojų skaičius. Elementaru, Votsonai! Paklausą didina didesnis pirkėjų skaičius. Čia dar yra erdvės bitcoinui. Daug jau kas girdėjęs, bet mažuma perka. Todėl, jei pradės pirkti daugiau žmonių, didės Q ir paklausa išaugs. Tačiau pagal paklausos dėsnį, daugiau pirkėjų (arba nuperkamas didesnis kiekis) tada, kai kaina yra mažiausia. O bitcoin kainai dar yra kur kristi. Tad pirkėjų bangos dar gali tekti ir palaukti.

***

3. Pajamos. Vartotojų pajamų padidėjimas didina pirkimus. Bitcoin atveju pajamų padidėjimas padidintų paklausą. Jo pirkimui skiriama nuo būtiniausių išlaidų likusi dalis. Tai pajamų padidėjimas leidžia daugiau lėšų skirti kriptovaliutoms. Euro zonoje mažėja nedarbo lygis, tačiau atlyginimai auga ne taip sparčiai. Todėl vien euro zonoje tikėtis šio determinanto padidėjimo dar neverta.


source: tradingeconomics.com

4. Substitutų kainos. Čia kalba eina apie tai, kad jei produkto ar paslaugos pakaitalo kaina yra mažesnė, tai paklausa pasuks į tą pusę. Kalbant apie bitcoin tų substitutų beveik ir neturime. Taip kaip bitcoin, masiškiau atsiskaitymams naudojamas Ethereum. Kaip matome iš grafiko, būtent Ethereum valiuta atliekama daugiausia transakcijų.

Bitcoin kaina: Nuo ko priklauso ir ko galima tikėtis
Šaltinis: Bitinfocharts.com

Todėl kyla paprastas, kol kas tik retorinis, klausimas, o kodėl pirkti bitcoin atsiskaitymams, kai pigesniu eteriu turėsiu tą patį arba beveik tą patį? Šitoje vietoje paklaus (kaip ir priklauso) atsiremia į kainą. Ir mes jau žinome, kad brangesnio produkto nuperkama sąlyginai mažiau. Ir čia matome prielaidas bitcoin kainos mažėjimui.

***

5. Lūkesčiai. Rinkos dalyvių lūkesčiai yra bene pats stipriausias rinkos variklis. Iki 2017 metų bitcoin ir kitų kriptovaliutų kainas kėlė lūkesčiai greitai praturtėti, kiek mažiau tikėjimas, kad bitcoin greitai taps masine atsiskaitymo priemone. Šiandien tie lūkesčiai jau gerokai išblėsę ir tik karts nuo karto išlenda bitcoin apologetai ir skelbia naujos eros pradžią ir bitcoin kainą, lygią milijonui JAV dolerių.

Viskas OK, pas mus demokratija ir gali kalbėti ką nori. Tik labai dažnai pasigendu argumentų, kokia, pavyzdžiui, ekonominė nauda iš to, kad bitcoin kainuos limoną? Geros naujienos kriptorinkoje gali padidinti naudotojų ir investuotojų lūkesčius. Naujienos gali būti bet kokios, svarbu, kad jos būtų itin teigiamos ir jų poveikis ilgalaikis.

Taip pat lūkesčius gali pakelti krizė, panaši į praėjusią 2007-2009 metų pasaulinę finansinę krizę, kurios padariniai dar ir dabar jaučiami. Mat krizė fiat-kapitalo rinkose padidintų lūkesčius, kad kriptovaliutos būtų išsigelbėjimas. Bent jau dabar apie daug kalbama ir to ignoruoti negalima. Bet ar reikia kažkam kitam sugriūti, kad bitcoin kaina pakiltų?

Išvados

Konkrečias ir ypač toli siekiančias išvadas padaryti labai sunku. Pakankamai paviršutiniškas modeliavimas to neleidžia. Nes kol kas apie bitcoin kalbam kaip apie kažkokią prekę ir spekuliacijų objektą. Bet kol bitcoin pats yra prekė, tai tik tokia analizė ir galima. Dar nėra tokios ekonomikos, kurioje kriptovaliutos atliktų visas pinigų funkcijas.

Ar tokia bus, didžiulis klausimas? Bet kai bus, tada galėsim labiau paanalizuoti apie pinigų pasiūlą ir paklausą konkrečioje ekonomikoje. Bet dabar, remiantis paklausos dėsniu, labiau atrodo, kad bitcoin kaina turėtų kristi. Bet ką gali žinoti, gal jau rytoj koks nors paklausą nusakantis determinantas „suveiks” ir kaina pradės kilti iki išsvajoto milijono…