Bitcoin – kaip seksas

Geras seksas prasideda nuo foreplay, nuo susijaudinimo ir ekstazės. Po penetracijos susijaudinimas tik didėja, aktas intensyvėja, įsijautimas toks, kad smegenys, atrodo, atsijungia. Jeigu meilė atliekama nesaugiai, nuo to tik maloniau. BTC kaina primena gerą seksą. Seksas, kaip ir kiekvienas reiškinys, turi ir pabaigą – orgazmą, kuris gali būt įvairiopas.

Kiekvienu atveju, tiek su tulpėm, tiek su South Sea Company, tiek 1929-aisiais metais – visur orgazmas toks pat intensyvus ir geras kainoms pasiekus viršūnę, bet pasekmės didžiajai daliai žmonių baisios. Jeigu dirva tinkama spekuliacijai – spekuliacija bus. Castle in the air theory – žmonės stato pilis be pamatų, ore. Plytos – viltis, kad atsiras vis durnesnis, kuris tikės kainos kilimu labiau, nei pirkęs prieš tai. Žaidžia didelis godumas ir ego.

Genijų orgazmas

Ir 1929-ais, kai the Dow siekė didžiausias aukštumas, net Yale ekonomikos profesorius Irving’as Fisher’is sakė: stocks had reached what looked like a „permanently high plateau„.

Ir South Sea Company spekuliacijoj dalyvavęs sir Isaac Newton prarado savo gyvenimo santaupas (20000 svarų, kas šiais laikais atstotų kažkiek milijonų).

Ką noriu pasakyti – kad ir kokie žmogaus kredencialai, kad ir kiek jis rodytųsi uždirbęs ar akademiškai pasiekęs, jis – žmogus. Jo nuomonė ne visada teisinga, net jei jis ir dėsto ekonomiką Yale’yje ar pirmasis susimąsto apie gravitaciją.

Oro pilių cementas

During Black Tuesday, milijonai žmonių nuskurdo. Daugiau nei 80 proc. share’ų buvo pirkti skolintais pinigais, nes masės (bankai included) tikėjo, kad kaina kils amžinai, o jei nekils, tai bent nekris.

Didžiausia problema – general public sužinojo apie stock market ir prasidėjo pilies danguje statybos – visi tikėjosi vieni kitus išdurti, sklido magiškų naktinių praturtėjimų istorijos, hype’as buvo didžiulis, o juk tais laikais net nebuvo tokių informacijos sklaidos priemonių, kokios yra dabar.

Kai susidaro galimybės spekuliacijai, spekuliacija ir įvyksta. Pagrindinis spekuliacijos principas – pirk pigiai, parduok brangiai. Raktinis žodis – parduok. Laikas, kada prasidės masinis pardavimas tikintis realizuoti pajamas, artėja.

Kriptoseksas

Dabar pagalvokim apie crypto exchange’us. Kaip kiekvienas turbūt jau patyrėte, exchange’ai stringa, paslaugų greitis ne visada patikimas, atsiranda visokiausių techninių kliūčių kai vartotojų skaičiai auga. Taip, su tomis kliūtimis aktyviai tvarkomasi. Taip, problemos dabar sprendžiamos. Bet ar pagalvojot apie technines kliūtis masinio pardavimo metu?

Kai atsiras kokia bloga naujiena, kai kaina pradės keistai kristi, ar tikrai galim užtikrintai pasakyti, kad parduoti tokioje situacijoje pavyks, ar bent pavyks parduoti laiku? Kokios garantijos? Koks apsidraudimas?

Iki Kazanovų dar toli

Kodėl tiek žmonių matau klausančių: „Tai kils ar kris čia tas bitkoinas šiąnakt?”, o kol kas nei vieno nemačiau klausiančio, kieno pinigai naudojami bitcoin pirkimui (skolinti ar savi)?

Koks psichologinis tipas paprasto BTC spekulianto (patyręs investuotojas ar paprastas žmogus, mėgstantis nu taip kartais į kazinkę paeit)? Ir pagrindinis, pro akis kažkaip prasprūdęs, svarbiausias klausimas – kokia REALI bitcoin vertė?

Kokia vertė valiutos, kuria atsiskaityti užtrunka jau dabar virš kelių valandų, kuria atsiskaityti mažomis sumomis net neapsimoka, nes per dideli fees?

Kokia reali vertė valiutos, kuria atsiskaitinėti nepatogu, skaičiuoti reikia satošiais ar rašyti daug nuliukų po kablelio? Kokia reali vertė valiutos, kuri paremta privatumo principu, principu, kuris šiais Orveliškais laikais vis svarbesnis, bet vis labiau visų Pirmojo pasaulio valdžių apribojamas?

Kokia reali vertė valiutos, kuri guli kietuosiuose diskuose, kuriuos sunaikinti gali stipresnis magnetas (arba ekstraordinari Saulės audra)?

Ir vėl vertės klausimas

Ar tikrai BTC vertas 20K dolerių? O gal, vis gi, didžiausi rinkos pirkėjai yra ne investuotojai, kurie tikisi po 20-ies metų atsiskaitinėti šia valiuta, o spekuliantai, kurie tikisi per du mėnesius pasidaryti gražų baksą?

O gal rimtai šitą žaidimą vertėtų vadinti ne investavimu, o pirkėjus ne investuotojais, o spekuliantais? Ar verta pasitikėt ateities price chart’ais, kurie prognozuoja 100K+ BTC vertę ateityje nežiūrint į tai, koks turtingas ar apsiskaitęs yra žmogus, tokią informaciją skelbiantis?

Ne be reikalo šitoj terpėj egzistuoja terminas DYOR, tą šituo postu ir skatinu daryti. Stebėjau bitcoiną jau nuo 2017 metų pavasario, pirmą kartą nusipirkau, kai kainavo 1609 eurus, nuo tos dienos kasdien mačiau btc kainą.

Mano orgijos…

Mažai kas žinojo, mažai kas domėjosi, kaina po truputį kilo, o kitose kripto valiutose chart’ų šokinėjimai išarė dirvą spekuliacijai. Plaukė pinigai, market cap’as didėjo, vos ne kasdien rasdavai kokį šūdkoinį šokantį 1000% ir po to krentantį žemyn.

Visa tai – paprasta spekuliacija.

Pirkau ir pats, vis dar kažkiek turiu ir pats, interesas mano toks pat, kaip ir jūsų. Tiesiog noriu pasakyti tai, kad jei finansai neleidžia mokėti alimentų, geriau anksčiau ištraukti ir džiaugtis mažesniu, bet užtikrintu ir laimės suteikiančiu orgazmu, po kurio cigaretę prisidegi ne iš sielvarto, o apimtas euforijos.

Tai tiek. Tikiuosi civilizuotų, kritiškų ir savikritiškų atsakymų. Nieko nenoriu nei įžeisti, nei perkalbinėti, tiesiog pasidalinu savo požiūriu į visą tai, kas vyksta.

Straipsnio autorius Simonas Tumšys ir straipsnio originalas čia.