Bitcoin pagrindai. Kasimas ir piniginė. II dalis

Bitcoin pagrindai – nesužinosime jų be supratimo apie tai, kaip gaunamas bitcoin. Tai yra mums reikia suprasti, kas yra bitcoin kasimas ir kaip palaikoma tinklo veikla. Tarp kitko, įdomus faktas: bitcoin galima siųsti ne tik internetu. Juos galima siųsti ir radio bangomis savadarbiu trumpųjų radio bangų siųstuvu. Tai irgi daug pasako apie technologiją.

Kasimas

Tai kaip tas kasimas veikia ir kam jis reikalingas? Bitcoin yra paskirstyta P2P, o pačios sistemos monetos sukuriamos per procesą, populiariai vadinamą kasimu (mining). Bet kuris tinklo dalyvis, išgaunantis bitcoin, gali būti vadinamas kasėju, maineriu. Šitas terminas taip prigijo, kad išstūmė originalų „prižiūrėtojas” (maintainer) pavadinimą.

Nesunku suprasti kasybą, nes iš esmės tai paprasčiausiai procesas, kai kompiuteriai bando išspręsti matematikos uždavinius. Dabar kasybos procese reikia atkreipti dėmesį į du svarbius principus: pirmasis yra tai, kad matematinę problemą sunku išspręsti, o antrasis – maineriai konkuruoja, kas pirmas išspręs problemą.

Iš esmės, maineriai konkuruodami tarpusavyje palaiko tinklo gyvybiškumą, užtikrina, kad operacijos vyktų sklandžiai ir be pažeidimų. Už sprendimo apskaičiavimą – naujo bloko patvirtinimą – maineris gauna atlygį. Šiuo metu jis siekia 6.25 BTC. Ir kas keturis metus šis apdovanojimas mažėja dvigubai. Šis procesas vadinamas halvingu.

Taip kasėjai kas 10 min. bitcoin tinkle patvirtina po naują bloką. Todėl tinklas ir vadinamas blokų grandine arba blockchain. Šita grandinė „buhalteriškai” yra atviras paskirstytasis registras. Kaip buhalterijoje Didžioji knyga – užrašytos visos operacijos ir visi jas gali matyti. Tačiau niekas negali pakeisti įrašų. Bitcoin kasimo sudėtingumas ir decentralizacija neleidžia to padaryti. Per visą istoriją nebuvo nė vieno įsilaužimo.

Saugumas

Bitcoin kasimas yra populiarus verslas. Verslininkai investuoja į „fermas” (taip vadinami kasimo plokščių klasteriai), naudoja resursus, t.y. atlieka darbą ir gauna atlygį. Tos fermos dar yra ir tinklo nodai. Kuo daugiau nodų, tuo saugesnis ir našesnis tinklas. Tai kol kasėjai gauna pelną, tol tinklas gyvuos ir gyvuos.

O kuo daugiau mainerių, tuo mažesnė tikimybė, kad kas nors turės 51% visų tinklo nodų (per dideli įėjimo kaštai). Esmė ta, kad teoriškai yra paskaičiuota, kad su 51% nodų galima daryti atakas tinkle, t.y. pakeisti įrašus esamuose blokuose. Tokių atakų yra buvę kitų kriptovaliutų tinkluose.

Bitcoin pasiūla

Pats kasimas nėra amžinas. Satoshi Nakamoto taip parašė protokolą, kad bus iškasta tik 21 000 000 bitcoin monetų. Apskaičiuota, kad paskutinis BTC bus iškastas apie 2140 metais. Tačiau nodų vis tiek reikės, nes tinklas be jų neveikia. Todėl numatyta, kad po kasimo pabaigos maineriai gaus apdovanojimus nuo operacijų. Panašiai, kaip dabar ethereum tinkle.

Kažkada bitcoin buvo galima su paprastu asmeniniu kompiuteriu. Bet palaipsniui kasimo sudėtingumas augo ir dabar reikia didžiulių fermų, norint pelningai dirbti. Sudėtingumas yra apytikslis hash skaičius, kurio reikia norint išgauti vieną bloką. Rašymo metu sudėtingumas siekia 32 044 007 634 367. O kažkada buvo vos 1.00.

Piniginė

Bitcoin ne tik kasami, bet ir perkami bei parduodami, naudojami atsiskaitymams ir net mokesčių mokėjimams. Todėl kitas svarbiausias dalykas, naudojant kriptovaliutas yra atitinkamos piniginės turėjimas. Ir čia jums nereikia išmanyti technologijos subtilybių. Užtenka pervesti fiat, nusipirkti bitcoin ir galite daryti su jais ką norite.

Čia galima rinktis iš daugybės bitcoin piniginių. Techniškai „piniginė” suprantama kaip vartotojo sąsaja su visa bitcoin ekosistema. Panašiai, kaip browseris sujungia jus su visu internetu. Ir dabar tik nuo jūsų priklauso, kokią piniginę jūs norėsite pasirinkti.

Yra kelių lygių piniginės: Darbalaukio programinės įrangos piniginės (Desktop Software Wallet), kurias galima naudoti su MacOS, Windows arba Linux operacinėmis sistemomis. Tokios piniginės laikomos pačiomis nesaugiausiomis, nebent esat specialistas ir galite pasirūpinti saugumu.

Toliau eina mobiliosios piniginės (Mobile Wallet). Pagrinde tai iOS (iPhone) ir Android operacinėse sistemose veikiančios piniginės. Jos populiariausios dėl didžiausio panašumo į fiat pininiginę, nes šiais laikais telefonu tvarko banko sąskaitas ir vykdo atsiskaitymus ir pervedimus. Operacijos su bitcoin čia yra tokios pačios.

Žiniatinklio piniginės (Web Wallet) yra taip pat labai populiarios. Jos pasiekiamos ir per kompiuterį, ir per telefoną. Tai yra interneto naršyklių Google Chrome, Apple Safari, Mozilla Firefox arba Opera su Edge įskiepiai. Šios piniginės priklauso trečiosios šalies teikėjui priklausančiame serveryje ir yra jo valdomos. Su jomis patogu vykdyti įvairius veiksmus kriptoindustrijoje (įskaitant NFT, Web3) ir patartina čia laikyti tiek lėšų, kiek reikia operacijos atlikti, pvz, sukurti nuosavą NFT produktą.

Šaltosios arba aparatinės įrangos piniginės (Hardware Wallet) yra fiziniai skaitmeniniai įrenginiai, paprastai valdomi per USB (galimi įvairūs variantai). Jos laikomos pačiu saugiausiu būdu laikyti bitcoin ir kitas kriptovaliutas (na jei nepamesite ar nesugadinsite įrenginio).

Ir dar yra popierinės piniginės (Paper Wallet). Čia tiems, kurie nori pinigą palaikyti rankoje, pačiupinėti. Realiai tai yra tik fizinis bitkoino (arba raktų, nurodančių ir atstovą, vertę) atspaudas. Jį galima atspausdinti ant popieriaus, išgraviruoti ant medžio, akmens, metalo. Tokios piniginės laikomos pačiomis saugiausiomis.

Dauguma žmonių laiko kriptovaliutas keliose piniginėse ir kelių tipų. Tai pats geriausias būdas apsisaugoti nuo visų gyvenimo atvejų.

Bus daugiau…