Bitcoin tarp auksinio priekalo ir fiat kūjo. Ateities klausimas

Visos valiutos turi dvi savybes, prieštaraujančias viena kitai. Yra valiutos, kurios suvokiamos kaip puikios vertės saugotojos (stores of value).

Tokioms priskiriamos auksas, bitcoin’as. Bet tai labai prastos atsiskaitymo priemonės (mediums of exchange).  Beveik visos pasaulio fiat valiutos yra geros atsiskaitymo priemonės, bet visiškai prastos vertės saugotojos.

Išimtį čia sudaro nebent Šveicarijos frankas, kuris ir puiki atsiskaitymo priemonė yra, ir pokriziniu laikotarpiu tapo ‘safe haven’ finansų rinkose.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad egzistuoja pinigai, vadinami pinigais be palūkanų arba bendruomeniniais pinigais, kur nėra šios prieštaravimo. Tačiau tai jau kita istorija.

Pasiūlos deficitas ir vertės laikotojai

Istoriškai susiklostė, kad auksas investuotojų pripažintas kaip vertės saugotojas. Ypač tai aktualu pasidarė po 1971 m., žlugus Breton Woods sistemai.

Tada aukso kaina rinkoje buvo apie $35 už Trojos unciją. Šiandien kaina siekia apie $1300 už Trojos unciją, vadinasi, kaina išaugo 3 500%.

Bitcoin nuo $0.08 pakilo iki $15 000. Grąža siekia apie 18 749 900%.  Auksas kampe rūko…

Reikia pripažinti, kad nei auksas, nei bitcoin nėra visuotinai pripažinti vertės saugotojai. Bet žiūrint iš fiat pozicijų, jie tokiais yra.

Bet su rizikos elementais. Per praėjusius metus aukso kainos standartinis nuokrypis siekė 12%. O tai jau didelės rizikos indikatorius.

Bet bitcoin šis rodiklis siekia net 60%. O per pastaruosius 12 mėn. investuotojai ir spekuliantai ramiai priėmė 175% bitcoin metinę riziką.

Be to Bloomberg paskaičiavo, kad per savo trumpą bitcoin kainos kritimai siekė 93% ir 84%. Aukso kaina 1980-1998 m. krito 70%.

Bitcoin tarp auksinio priekalo ir fiat kūjo. Ateities klausimas

Todėl labai keista, kad tokie dideli svyravimai ir kritimai taip traukia investuotojus. Juk beprotiška investuoti ir laikyti pinigus instrumente su tokiais kritimais.

Tuo tarpu JAV akcijų kainos 1929 -1933 metais krito 89%, atsigauti reikėjo laiko iki 1954 m. 1973-74 metais kainos krito 47%;  2000-2002 – 50%; o per paskutinę krizę kainos krito 60%.

Atkreipkite dėmesį, skirtumas nors ir labai nedidelis akcijų ir naftos naudai, bet labai mažai investuotojų akcijas ir naftą laiko vertės saugotojais.

Jums dažniau sakys, kad akcijos ir naftos rinka yra rizikingos investicijos.

Priežasties šiame paradokse reiktų ieškoti ribotoje pasiūloje. Ir visų pirma, pasiūla auga labai lėtai, palaipsniui išgavimas sunkėja, o ilgainiui bitcoin pasiūla visiškai nebeaugs. Bus fiksuota 21 000 000 bitcoinų dydžio.

Naujo aukso iškasama apie 1.1%-2.4% kasmet, palyginus su jau iškastu auksu. Tokia jo metinė pasiūla dabar. JAV dolerio pasiūla per 14 metų iki krizės 2008 m. metais buvo apie 5.6%. Po 2008 m. ji pasiekė net 20% per metus.

Tuo tarpu bitcoin pasiūla, dėl egzistuojančio algoritmo, kasmet vis mažėja. Pačioje pradžioje pasiūla tolo į begalybę. Šiais metais ji sieks vidutiniškai apie 4.0% ir ateinančiais metais tolygiai mažės.

Primenam, kad 2018 metų pradžioje buvo iškasta apie virš 80% bitcoinų. Pagal protokolą, likusius 20% teks kasti dar virš 100-to metų.

Bitcoin tarp auksinio priekalo ir fiat kūjo. Ateities klausimas

Ir mes jau žinome, kad ribota ir mažėjanti pasiūla augina kainą, nes proporcingai auga paklausa. Tiesa, šia šiuolaikinės ekonomikos aksioma jau gerokai seniau suabejojo George Soros.

Ir jei mes tikime, kad kriptovaliutos gali pakeisti ekonomines paradigmas, tai ir pasiūlos-paklausos balanso idėja gali būti apversta aukštyn kojom.

Todėl aš pats asmeniškai visiškai ‘nestatyčiau ant’ to, kad bitcoin kaina augs dėl mažėjančios pasiūlos. Ne faktas.

Bet šiandien būtent tuo bandoma paaiškinti bitkoin kainos kilimą iki $20 000.

Bitcoin “vertė”

Iki 2017 metų pabaigos bitcoin savo laikytojams davė didžiulę grąžą, nežiūrint didelių svyravimų. Straipsnio rašymo metu metinė bitcoin grąža (y-o-y) siekia 1,137.88%. Tokia grąža gali pasigirti nebent tik tulpių svogūnai.

Todėl natūralu klausti, kad jei investicinis ar spekuliacinis instrumentas duoda tokią grąžą, tai kodėl jo kaina TIK $11 000 (rašymo metu)?

Logiška manyti, kad esant tokiam pelningumui, investuotojai turėtų pirkti ir kelti bitcoin kainą iki tokio lygio, kur pelningumas pasidaro jau nebepatrauklus.

Ką mes nuolat stebime kapitalo ir finansų rinkose. Bet ir čia ne be paradoksų. 2016 m. liepą Šveicarijos 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas buvo nukritęs iki -0.63% (dabar 0.04%).

Ir jei 2014 m. bitcoinų bus iškasta tiek, kiek priklauso, t.y. 21 mln., tai šių dienų kainomis jų visų vertė bus apie 231 mlrd. Rašymo metu kapitalizacija siekia apie $186 mlrd.

2017 m. aukso buvo išgauta apie 94 000 uncijų. Dabartinėmis kainomis tai sudaro apie $126 mlrd. Bet viso iškasto ir rinkoje esančio aukso priskaičiuojama iki 6 mlrd. uncijų arba apie $8 trilijonai.

Ir jei daug kas mėgsta bitcoin prilyginti auksui, visaip šiuos du instrumentus gretina, tai visų iškastų bitcoin (ir ateityje) vertė turėtų būti apie $384 000.

O tai net 3 388% daugiau nei dabartinė kaina. Gaunasi, kad po 6 000 000% prieaugio bitcoin vis dar neįvertintas.
Bet čia tik tuo atveju, jei mūsų prielaida, jog bitcoin galima prilyginti auksui yra korektiška.

Paklausa ir reguliavimas

Su aukso paklausa viskas kaip ir aišku. Jis naudojamas papuošalams gaminti, pramonėje, perka centriniai bankai ir investuotojai, nežiūrint to, kad aukso laikymas neduoda jokių palūkanų.

Bet aukso kaina priklauso nuo palūkanų lygio rinkose. Kuo žemesnės palūkanos, tuo brangesnis auksas. Ir atvirkščiai. Tai ilguoju laikotarpiu.

Bitcoin paklausa apipinta mitais ir FUD’u apie mafiją, mokesčių vengimą, anonimiškumą, your name it… Bet šiandien, kai žinome, dėl lėtų ir brangių transakcijų, bei institucijų stebėjimo, nusikalstamos strupktūros renkasi kitas kriptovaliutas.

Bet tyrimai rodo, kad dar apie 25% bitcoin naudotojų yra su nusikalstamu pasauliu siejami asmenys. Tai nedidina bitcoin paklausos.

O vyriausybės labai reguliuoja bitcoin paklausą. SEC neleidžia kurti ETF’ų, Kinija nusiteikusi kriptorinką visiškai išgyvendinti iš šalies, net kasėjams čia vietos jau nebeliko, Pietų Korėja toleruoja, bet visais įmanomais būdais siekia priežiūros ir jai sekasi.

Reguliavimas nereiškia, kad sudarytos kažkokios kliūtys kriptorinkai. Bet atbaido norinčius bitcoin panaudoti “ne pagal paskirtį”.

Tad, tikriausiai, galima būtų teigti, kad reguliavimas jei ir daro įtaką paklausai, tai tik netiesioginę. Čia nebent tik interneto kabelius nukirtus galima kažką įtakoti…

Atsiskaitymo priemonė ir infliacija

Auksas jau seniai nenaudojamas kaip atsiskaitymo priemonė, nors tokia ir galėtų būti. Bet problema yra ta, kad aukso vertė, kaip matėme, labai svyruoja.

Šiandien mes negalime pasakyti, kokia aukso vertė bus rytoj ar po metų. Dėl tokių svyravimų apskaita pasidaro sudėtinga, jei jūs, esant fiat sistemai dar imsite mokėjimus ir auksu.

Su bitcoin yra ta pati situacija. Ar vertėjo 2017 m. birželį už automobilį mokėti 20 BTC, jei buvo kalbos, kad iki metų pabaigos bitcoin gali pasiekti $100 000?

Net ir nepasiekus tos kainos, 2017 m. lapkritį tą patį automobilį buvo galima nusipirkti jau tik už 2 BTC. Kai tokie svyravimai, atsiskaitymai darosi labai komplikuoti. Microsoft visai pasimetė ir kelis kartus per metus skelbė tai nepriimanti, tai vėl priimanti atsiskaitymus bitcoinais.

Ir todėl didžioji dauguma atsiskaitymų pasaulyje vis dar vyksta centrinių bankų išleistomis fiat valiutomis. Bet šios valiutos turi tendenciją prarasti savo vertę laikui bėgant.

Jos praranda vertę ne tik aukso ir bitcoin atžvilgiu tačiau ir vartotojų prekių krepšelio, kurio kainos sudaro vartotojiškų prekių kainų indeksą, atžvilgiu. Tą indeksą mes ir vadiname infliacija.


source: tradingeconomics.com

Ir štai kas čia įdomiausia. Beveik visi bitcoin šalininkai ir apologetai kriptovaliutą iškelia virš fiat vien tik dėl įprastų pinigų vertės mažėjimo dėl infliacijos. Bet čia yra niuansas.

Infliacija ekonomikai reikalingai kaip oras. Ji paprasčiausiai įtakoja žmogišką psichologiją, visų pirma gobšumą ir norą kaupti.

Ekonomikoje pinigai turi suktis, turi būti apyvartoje. Jų nereikia turėti daug, reikia, kad jie apsisuktų kiek galima daugiau kartų per pasirinktą laiko periodą.

Dėl nuvertėjimo mes linkę pinigus leisti ir keisti į daiktus ir paslaugas. Jei pinigai neturėtų infliacijos, jų niekas neleistų, nes turėti pinigų reiškia būti turtingam. Bet tai netiesa.

Turtingi žmonės pinigus investuoja į ekonomiką, kurioje tie pinigai juda ir ekonomika klesti. Kai ekonomika klesti, visi darosi turtingesni.

Bet kaip yra su bitcoin? Jei norime, kad jis taptų visuotinai priimta atsiskaitymo priemone, jis turi būti visais 21 000 000 apyvartoje.

Bet taip nėra. 40% iškastų BTC yra kelių mainerių rankose, kiti – jūsų ir mūsų piniginėse bei biržų sąskaitose. Praktiškai bitcoin neatlieka ‘prigimtinės’ funkcijos – būti efektyvia atsiskaitymo priemone.

Dėl šios susidariusios situacijos šiandien naivu manyti, kad bitcoin, kaip valiuta, padarys kokį poveikį pasaulinei ekonomikai (nepainiokim su blockchain technologija).

Nes toks laikymas būtų grėsmė ekonomikos augimui ir sukeltų finansinį nestabilumą. Dėl ko bitcoin fanai labai kritikuoja fiat.

Bet, ačiū Dievui, bitcoin nėra kažkokios konkrečios ekonomikos atsiskaitymų priemonė ir todėl jokios grėsmės kelti negali.

Tuo pačiu aukso standarto istorija rodo, kad jis visiškai neskatino ekonomikos augimo. JAV 1877-1933 m. prireikė konfiskuoti šalies gyventojų auksą, bet BVP per capita pakilo vos 1%. Šalis pateko į Didžiąją Depresiją.

Naujasis kursas (The New Deal), kurio viena iš priemonių buvo vyriausybės išlaidų padidinimas atgaivino rinką, išvedė šalį ir krizės.

Bet po karo įvykęs Breton Woods susitarimas vėl pririšo dolerį prie aukso. Kuris baigėsi tuo, kad skubiai teko susitarimą nutraukti, nes vedė pasaulinę ekonomiką į depresiją.

Bitcoin tarp auksinio priekalo ir fiat kūjo. Ateities klausimas

Bitcoin tarp auksinio priekalo ir fiat kūjo. Ateities klausimas

Paskolos

Be abejo, laisvai konvertuojamos valiutos ir atsiradusi 1971 m. Forex rinka problemų neišsprendžia. Svyravimai niekur nedingo.

Tačiau jei šioje sistemoje pasižiūrėsime į infliaciją per aukso ir bitcoin prizmę, tai pamatysi dar didesnius svyravimus. Todėl doleris (kitos fiat) yra labiau tai ko mums reikia dabar.

Bitcoin tarp auksinio priekalo ir fiat kūjo. Ateities klausimas

Akivaizdu, kad auksas ir bitcoin šiandien visiškai netinkami kaip valiuta. Taip pat jie visiškai netinkami atidėtiesiems mokėjimas naudoti.

Nuo 1999 m. gruodžio JAV vartotojų kainos pakilo 44%, skaičiuojant doleriais, ir krito 64%, skaičiuojant aukso kainomis. Žiūrint bitcoin atžvilgiu, JAV vartotojų kainos nuo 2010 m. pabaigos sumažėjo 99.98%.

Dėl šios priežasties paskolos auksu ir bitcoin (ir atidėtieji mokėjimai) tampa neįmanomos. Nes esant itin mažai ir ribotai pinigų pasiūlai ir ilgalaikės defliacijos tęstinumui išsimokėti paskolą tampa nerealu.

Šiuo atžvilgiu fiat valiutų sistemoje esama savotiško grožio. Centriniai bankai gali sukurti tiek pinigų, kiek jie mano esant reikalinga.

Be to, už fiat valiutas galima gauti procentus, o ilgalaikės palūkanų normos leidžia apskaičiuoti būsimus pinigų srautus diskontuoti į dabartinius; sukuriamas likvidumas, palengvinama prekyba ir skatinama ekonomika.

Tačiau niekas nesiginčija, kad dabartinė bankinė sistema ir palūkanomis paremta ekonomikos teorija turi trūkumų. Taip, turi. Ir begalę. To įrodymas yra nuolat nuo 1971 m. pasikartojančios finansinės krizės.

Vartotojai dėl infliacijos nepraranda

Teiginys, kad vartotojai praranda dėl infliacijos, nėra visiškai teisingas. Čia nekalbam apie hiperinfliacijas, o apie daugiau mažiau kontroliuojamą infliacijos lygį 1-3% arba 2-8%, priklausomai nuo rinkos.

Todėl pinigų laikymas ‘kojinėse’, kiaulėse taupyklėse yra žalingas ir pačiam laikytojui, ir ekonomikai.

Normaliu atveju, per trumpą laiką, koks yra laiko tarpas tarp pajamų gavimo gaunat darbo užmokestį, infliacijos poveikis yra ne toks reikšmingas.

Per tą laiką pinigus mes išleidžiam, nespėjus jiems nuvertėti. O dalį pinigų galima investuoti į instrumentus, duodančius didesnę grąžą nei infliacija (akcijos, obligacijos ir pan.)

Praktiškai fiat sistema suteikia galimybę turimų lėšų perkamąją galią ne tik išsaugoti, bet net ir padidinti. tai šiame kontekste labai keistai skamba kritika dėl fiat pinigų nuvertėjimo.

Tai arba kritikai absoliučiai nieko nesupranta, arba nenori ir/ar nesugeba pasinaudoti jiems suteiktomis galimybėmis. Iš čia: kalta ne fiat sistema, o žmogaus psichologija arba neišmanymas.

Todėl pinigų laikymas ‘kojinėse’, kiaulėse taupyklėse yra žalingas ir pačiam laikytojui, ir ekonomikai.

Ir net kai atsiskaitymams (ir atidėtiesiems) naudojami taurieji metalai, infliacijos išvengti negalima. Kad ekonomika galėtų normaliai funkcionuoti, vietinė valiuta turi būti pastoviai devalvuojama.

Bitcoin tarp auksinio priekalo ir fiat kūjo. Ateities klausimas

Tą suprato jau senovės Romoje be jokių šiuolaikinių teorijų. Julijaus ir Augusto Cezarių laikais Romos dinare buvo keturios uncijos sidabro.

Po 250 metų tame pačiame dinare jau buvo vos 2% sidabro nuo tų 4 uncijų. Vadinasi, monetos vertė sumažėjo 50 kartų.

Tai atrodo kaip labai dramatiškas nuvertėjimas. Tačiau per metus tai sudaro vidutiniškai tik 1.6% infliacijos. Skaičius labai artimas FED ir ECB siekiamam infliacijos tikslui.

Kaip matome, Romoje piniginė-finansinė sistema veikė tik nuvertinant valiutą. Ir po šiai dienai naudojama devalvacijai. Bet šiandien dažniausiai siekiant išspręsti krizę, valstybei tapus nemokia.

Bitcoin vertas tiek, kiek kažkas yra pasiryžęs už jį mokėti. Ir mes negalime žinoti, kiek tokių žmonių bus ateityje ir ar bus apskritai.

Kol kas tai efektyviausia priemonė padaryti pinigus mažiau vertingus, nei jie buvo tuo metu, kai buvo imamas kreditas.

Ir šia iliustracija išryškėja tiek aukso, tiek bitcoin silpna vieta. Dėl to, kad jie yra vertės laikytojai, jie yra defliaciniai. O defliacija, kaip žinome, destabilizuoja ekonomiką.

Bitcoin ateitis

Tai kils bitcoin dar kokius 5 000%, kad pasiektų aukso rinkos kapitalizaciją, ar nusiris iki savikainos lygio, kas šiandien apie $1 000?

Atsakymas labai paprastas: mes nežinome.

Bitcoin vertas tiek, kiek kažkas yra pasiryžęs už jį mokėti. Ir mes negalime žinoti, kiek tokių žmonių bus ateityje ir ar bus apskritai.

Mes žinome, kad auksas nėra vienintelis taurusis metalas, žinome, kad jo kainą neigiamai veikia iškastos žaliavos kiekis, net ir sidabro pasiūla įtakoja aukso kainą.

Panašiai gali būti ir su bitcoin. Tai ne vienintelė kriptovaliuta. Be jo yra dar Ethereum, Zcash, Dash, Ripple, Monero etc.

Jos konkuruoja su bitcoin kaip sidabras ar platina su auksu. Ir kiekvieną kartą bitcoin kainai kylant ar leidžiantis, investuotojai viena akim žiūrės į kitų kriptovaliutų elgesį.

Iš kriptorinkos kapitalizacijos matome, kad bitcoin dalis joje nukrito maždaug nuo 66% iki 33%. Iš dalies dėl pačio bitcoin pigimo proceso, iš dalies dėl kitų valiutų ir žetonų atėjimo į rinką.

O ir pats bitcoin patyrė keliolika atsiskyrimų ir dar tiek pat patirs šiais metais. Ekonomine prasme – tai minusas paties BTC kainai.

Bet laidoti bitcoin negalima. Decentralizuotas tinklas leis jam išsilaikyti labai ilgai, o gal ilgainiui ir dominuoti pasauliniuose atsiskaitymuose. Šiandien bitcoin vertę daro tinklo dydis ir bendruomenės vienalytiškumas.

Deja jis dar ne toks tvarus.

Ir jei valstybės išleis savo kriptovaliutas, kad suvaldyti/sureguliuoti kriptorinkas, bitcoin vis vien išliks kaip skaitmeninis auksas, tinkamas investavimui.

Išvados

Straipsnyje panaudota medžiaga bitcoin fenomeną tiria per JAV dolerio prizmę, t.y. vadovaujamasi senomis ekomomikos paradigmomis.

Mano manymu, jos bitcoin reiškinį atskleidžia tik iš dalies ir tai nebūtinai teisingai.

O juk kriptorinka, jei nesustos pusiaukelėje, perrašys ekonomikos vadovėlius. Tik žinoma, egzistuojantys dėsniai išliks visada, tačiau pinigų samprata gali ir pasikeisti.

Bet viskas dar mūsų laukia ateityje, kur bitcoin turės pasirinkti: ar būti vertės saugotoju, ar idealia mainų priemone.

O gal ir visai niekuo?


Straipsnyje panaudota http://dawtradingdiv.com ir CME Group medžiaga.

Facebook Komentarai
%d bloggers like this: