Bitcoin virtuali valiuta
Bitcoin virtuali valiuta? Kipro finansinė krizė davė akstiną pastaraisiais metais vis populiarėjančios virtualios valiutos Bitcoin paklausos šuoliui. Bet kas iš tikro yra Bitcoin? Valiuta, virtualus „auksas” ar tiesiog 2000-ųjų interneto burbulą primenanti akcija?
Šiame straipsnyje apžvelgsime kas tai yra, kodėl pastaruoju metu vis daugiau apie tai kalbama ir kokios Bitcoin perspektyvos?
Bitcoin istorija
Tai virtuali valiuta pagrįsta matematiniais algoritmais t.y. jog paklausa yra ribota dėl fiksuoto skaičiaus įmanomo kiekio Bitcoin’ų (trumpinys – BTC). Bandymų sukurti virtualią valiutą buvo dar 1990-aisiais, tačiau šie nepasiteisino. Nes buvo priklausomi ir negalėjo užtikrinti esminės paskirties – visiško nepriklausomumo, nuo vyriausybių, centrinių bankų ar kitų finansinių organizacijų. 2008 m.
Lapkričio 1d. anonimas pseudonimu Satoshi Nakamoto paskelbė rašto darbą, kuriame išdėstė kaip P2P protokolo pagrindu gali funkcionuoti virtuali valiuta, iš vienos pusės apsaugota nuo infliacijos, bei iš kitos – apsaugota nuo padirbinėjimo.
Įprastinės valiutos yra tikėjimo į tos šalies vyriausybės atributas, valiuta tiek stipri, kiek vyriausybė geba tesėti savo pažadus (arba susieta Valiutų valdybos modeliu prie kitos didesnės valiutos – Lietuvos atveju), o aukso šalininkai vertiną šį taurųjį metalą dėl ribotos pasiūlos aspekto vertindami tai kaip apsidraudimą prieš infliaciją.
Bitcoin sukūrimo prielaidos buvo – sujungti gerąsias valiutos ir aukso savybes, suteikiant internetinės valiutos arba „internetinių grynųjų pinigų” vaidmenį, atsisakant trečiosios šalies – tarpininko.
Bitcoin Technologija
Bitcoin vienetų augimo tempas iš anksto žinomas ir yra žinoma, jog 2140 m. bus pasiekta pasiūlos riba: 21 milijonas Bitcoin’ų. Bitcoin valiuta ir su ja susiją pavedimai grindžiami kriptografiniu atviro kodo protokolu.
Kiekviena Bitcoin „moneta” turi savo istoriją – pavedimai vykdomi „lipdant” į kodo grandinę kiekvieno savininko skaitmeninį parašą. Visi apsikeitimai, ir naujai atsiradusios monetos – yra fiksuojami serveriuose, kurie saugo šią informaciją P2P pavidalu. Šiuo metu kas 10min. sukuriama po 25 naujus Bitcoin’us.
Kas 4 metus Bitcoin „gamyba” sumažėja dvigubai – tokiu būdu tolygiai mažinant pasiūlą iki kol bus išgautas paskutinis Bitcoin’as. 2013 Kovo mėnesio duomenimis pasiūloje buvo 10.5 mln. iš 21 mln. galimų BTC.
Bitcoin esama padėtis
Bitcoin vertė iš pradžių buvo niekinė, 2009m. ir 2010m. jie buvo neverti nieko, 2010m. balandžio mėnėsį laikėsi žemiau $0.14. Vėliau atsiradus susidomėjimui ir dėka tuo metu nedidelės pasiūlos – BTC vertė pradėjo kilti ir 2011m. vasarį trumpam šoktelėjo iki $1.06 ir netrukus nusistovėjo ties $0.87.
Tačiau informacijai plintant – „kriptografinė-valiuta” vis pritraukdavo daugiau susidomėjimo ir paklausos. Forbes paskelbus straipsnį apie naująją virtualiają valiutą 2011m. gegužės mėn kaina šoktelėjo iki $8.89, vėliau Gawker paskelbus straipsnį apie tai, kad naujoji valiuta sulaukia vis didesnio susidomėjimo tarp narkotikų prekeivių internetu – BTC kaina patrigubėjo, pasiekdama $27.
Tačiau po kurio laiko atsiradus techninių nesklandumų – įsilaužimo vienoje didžiausių Bitcoin apsikeitimo biržų Mt.Gox kaina krito iki $17, o vėliau 2011m. liepos pabaigoje viena didžiausių elektroninių „piniginių” MyBitcoin.com tapo nepasiekiama 6 dienas, o atnaujinus veiklą, buvo dingę 51% laikytų Bitcoin’ų, ši žinia nusmugdė BTC kainą iki ~$13. Su nedideliais pasvyravimais Bitcoin laikėsi $13-15 ribose.
2013m. prasidėjo BTC kainų šuolis – vis daugiau firmų skelbė priimančios apmokėjimus Bitcoin’ais. BTC kaina netruko paketurgubėti – 2013 pradžioje siekė $65.
Netikėta žinia apie Kipro finansų krizę sukūrė dar vieną paklausos bangą, kuri Bitcoin vertė per kelias dienas pakėlė iki $266. Tiesa ši kaina ilgai nenusistovėjo, neilgai trukus kaina nukrito iki ~$105. išskyrus trumpalaikius kainų šuolius – BTC kaina dabar laikosi pačiam lygmenyje ~$113′.
Bitcoin grėsmės
Daug kas kelia klausimą – ar tai vis dar valiuta ar savotišką burbulą išgyvenanti ‘akcija’. Bitcoin užtarėjai teigia, jog šis mokėjimo būdas suteikia anonimiškumo bei yra pigus būdas atlikti tarptautinius mokėjimus.
Tačiau kritikai akcentuoja techninius bei reguliavimo barjerus dėl kurių Bitcoin gali taip ir neišsivystyti į plačiai naudojamą valiutą.
2013m. balandžio mėnesį didžiausios BTC biržos – MT.Gox 4 val. veikla buvo sustojus dėl interneto spekuliantų atakų. Atakuotojai palaukia tam tikro BTC kainos pakilimo, ir tada pradeda pardavinėti, taip sukeldami rinkoje sumaištį bei ko pasekoje panikos vedami kiti vartotojai taip pat pradeda pardavinėti, o kai kaina nukrenta iki tam tikro lygio – ataka sustabdoma, ir tada pradedama pirkti kiek įmanoma, toks Bitcoin internetinių spekuliantų modelis.
Taigi vienas iš pagrindinių minusų – didelis kainos svyravimas, virtualiai valiutai, kuri turėtų atkartoti aukso stabilumą, kol kas to padaryti nepavyksta, dėl didėjančio žinomumo atsiranda ir tam tikrų spekuliavimo grėsmių.
Infrastruktūra šiai kripto-valiutai vis gerėja – daugėja startup’ų investuojančių į šią naują sferą, tai „internetinės piniginės”, Bitcoin / tikros valiutos internetinės keityklos bei žinoma internetiniai verslai, kurie sutinka priimti apmokėjimus BTC būdu.
Bitcoin perspektyvos
Esamu laiku Bitcoin labiau panaši į virtualią auksinę monetą, negu virtualų dolerį. Piniginių banknotų platus vartojimas egzistuoja dėl to, kad tai yra lengvas atsiskaitymo būdas už mainus. Bitcoin šiuo metu iš dalies naudojamas atskaitymams, tačiau kita dalis yra laikoma kaip kolekcinė aukso moneta, tikintis, jog ateityje kaina išaugs.
Kritikai taip pat teigia, jog nebuvimas tikros vertės leidžia daryti prielaidą, jog tai tėra burbulas, kadangi BTC vertė priklauso nuo to ar kiti vartotojai pripažįsta tai kaip atsiskaitymo būdą. Jeigu nusistovėtų kaina – vartotojams neliktų akstino laikyti, tokiu būdu atsirastų normalus cirkuliavimas kaip kad piniginių banknotų ir tada tai būtų internetinis-banknotas. Tačiau kol kas šis atsiskaitymo būdas dar ankstyvoje stadijoje, kai didelę įtaką kainos svyravimams daro spekuliantai.
Turint omenyje, jog Bitcoin kol kas nėra sulaukusi pinigų priežiūros institucijų reglamentavimo, bei gan dažnai pasitaikantys techniniai nesklandumai dėl įsilaužimo į virtualias Bitcoin pinigines bei BTC biržų dažnas veiklos trikdymas – tai kol kas išlieka rizikingas būdas ir kaip atsiskaitymo, o juo labiau investavimo.
Tačiau aišku tai, jog platėjanti infrastruktūra bei interneto vartotojų nuo seno egzistavęs poreikis „virtualiems gryniesiems pinigams”, kurie suteiktų anonimiškumo bei leistų apsieiti be finansų tarpininko rodo, jog ši sritis toliau sparčiai plėsis. Tačiau ar tai taps virtualios erdvės valiuta ar liks kvazi-taurusis metalas paaiškės tik vėliau.
Skaitykite toliau.