Centrinių bankų savaitė. Pagavome bankus meluojant

Pagavome bankus meluojant. Va taip būna, kad FED prezidentas ima ir apsimeluoja. Tikriausiai, nenoromis ar netyčia. Nes išlaikyti rinkas raminančią komunikaciją yra sudėtinga. Esme ta, kad J.Powell mums daug kartų sakė (ECB prezidentė jam antrino), kad padidėjusi infliacija metų galia yra tik „laikino pobūdžio“.

OK, laikino… Tačiau kokio velnio pažadėti kelti bazines palūkanas 2022 metais ir net tris kartus??? Juk nereikia, kelti palūkanų, jei infliacija „laikina“, ar ne? Bet gal Filipso kreivė gali reabilituoti FED prezidentą?

Bet gi ne. Nedarbo lygis JAV nemažėja taip sparčiai, kaip norėtųsi, o statistiškai netgi prognozuojamas jo kilimas vėl. Tai jei Filipsas teisus, tai infliacijos augimo grėsmė yra minimali.

Centrinių bankų savaitė. Pagavome bankus meluojant

Euro zonoje taip pat nenusimato nedarbo mažėjimo:

Centrinių bankų savaitė. Pagavome bankus meluojant

Tik kiek geresnė situacija atrodo Jungtinėje Karalystėje. Bet čia bazines palūkanas jau ėmė ir pakėlė:

Centrinių bankų savaitė.

Taigi, pasižiūrime, ką dabar mums centriniai bankai pasakė ir kokias įžvalgas atskleidė…

FED FOMC 2021 gruodžio 15 d.

Praėjusios savaitės pranešimas skiriasi nuo lapkričio 3 d. „nereikšmingomis“ detalėmis. Jei prieš 6-ias savaites pandemijos paveiktų sektorių atsigavimas vasarą sulėtėjo, tai dabar šie sektoriai vėl yra paveikti pandemijos („.. but continue to be affected by COVID-19…“).

Tačiau nesikeičia komunikacija, kad situacija dėl naujų štamų proveržio yra labai neapibrėžta ir nieko aiškaus negalima planuoti į priekį. Tuo labiau, bazinių palūkanų normų. FOMC nariai tik atsargiai išsakė idėją, kad bazinės palūkanos 2022 metų gale gali siekti apie 1%. O tai ir reikštų tris kartus palaipsniui pakelti palūkanas.

Na ir toliau FED mažina „pinigų spausdinimo“ tempus. Tai normalus ir lauktas procesas. Nes tolimesnis kiekybinis palengvinimas gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Tiksliau, niekas nežino, kuo gali baigtis likvidumo palaikymas tokiu mastu.

JAV bazinės palūkanos:


source: tradingeconomics.com

Nors JAV Iždo obligacijų pajamingumas ir pakilo po pranešimo, pajamingumų kreivė turi plokštėjimo tendenciją. Situacija per 6 ateinančias savaites pasikeis. Ir reikia tikėtis, kad ne į plokštėjimo pusę. Tačiau itin atsargi FED komunikacija kelia nerimą.

Anglijos bankas. 2021 gruodžio 16 d.

Tuo tarpu Anglijos bankas (Bank of England) bazines palūkanas ėmė ir pakėlė, siekdami užtikrinti 2% infliacijos targetą ateityje (5.1% dabar). Tiesa, labai neženkliai. Vos 0.15% iki 0.25%. Kiekybinis palengvinimas, siekiantis £895 mlrd. liko nepakeistas.

Susidaro įspūdis, kad bankas minimaliai pakėlė palūkanas, nes tikisi, kad atsigaunant ekonomikoms (visi centriniai bankai mato pasaulinės ekonomikos atsigavimą) sumažės ir infliacinis spaudimas, ypač tas, kuris kilo iš tiekimo grandinės sutrikimų. Bet, dėl visa ko, reikia ir apsidrausti. Maža kas gali dar atsitikti iki 2022 metų antros pusės, kada tikimasi infliacijos mažėjimo.

Šiaip, Anglijos bankas savo sprendimo nevynioja į aptakių žodžių vatą ir pateikia 60 priežasčių ir įžvalgų, kodėl priimtas būtent toks, o ne kitoks sprendimas. Čia galite su tais punktais susipažinti. Labai gera informacija vienoje vietoje.


source: tradingeconomics.com

Europos centrinis bankas. 2021 gruodžio 16 d.

ECB Valdančioji taryba yra įsitikinusi, kad beveik 5% metinė infliacija euro zonoje dar nėra tokia didelė, kad reiktų imtis priemonių jai stabdyti. Priešingai, taryba teigia, kad „…vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties siekiamu dviejų procentų lygiu, vis dar būtina skatinamoji pinigų politika…“

Žodžiu, SPPP paliekama iki 2022 m. kovo pabaigos; TPP paliekam tokio pat lygio, bet nuo 2022 m. spalio sumažės dvigubai iki 20 mlrd. eurų per mėnesį; TITRO III programos refinansavimo operacijos bus nutrauktos 2022 m. birželį, jei tam leis sąlygos; bazinės palūkanos nesikeičia: pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 0,00 %, 0,25 % ir –0,50 %.

ECB Valdančiajai tarybai reikia įsitikinti, kad infliacija gana anksti prognozuojamu laikotarpiu pasiekė dviejų procentų lygį ir užtikrintai yra ties juo kitą prognozuojamo laikotarpio dalį.

Kitais žodžiais tariant, ECB mato neapibrėžtumą rinkose, todėl mano esant tikslinga laikyti „lengvą“ monetarinę politiką tokia, kokia ji yra dabar. Banko manymu, tokia politika yra labai lanksti ir savu laiku sureaguos į pokyčius. ECB nemano, kad aukšta infliacija dabar staiga sumažės, bet kažkokius veiksmus atideda iki kitų metų kovo.

ECB ekspertų prognozėse numatoma, kad 2021 m. metinė infliacija bus 2.6%, 2022 m. – 3.2%, 2023 m. – 1.8% ir 2024 m. – 1.8%, gerokai didesnė, nei numatyta rugsėjo mėn. prognozėse. Numatoma, kad infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, 2021 m. vidutiniškai bus 1.4%, 2022 m. – 1.9%, 2023 m. – 1.7%, o 2024 m. – 1.8% proc., t. y. taip pat didesnė, nei numatyta rugsėjo mėn. prognozėse.


source: tradingeconomics.com

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: