Chaosas biržoje, ar jis gali padėti investuotojams?
Dažnai galim susidurti su teiginiu, kad rinkoje viešpatauja chaosas, o akcijų kainų kursas visiškai nenuspėjamas. Tačiau ar gali taip būti, kad chaosas mums padėtų uždirbti? Akcijų kainas būtų galima labiau nuspėti, jei būtų galima su gana dideliu užtikrinimu išmatuoti faktorius, įtakojančius investuotojų elgesį.
Tačiau tikslus prognozavimas neįmanomas. Pagal Chaoso teoriją, net mažiausias, nereikšmingiausias pradinių sąlygų pokytis gali sukelti pasekmių, galinčių iš esmės pakeisti prognozes. Tai skamba kaip anekdotas, bet teoriškai drugelio sparnų mosto gūsis gali sukelti cunamį Tailande. Bet kad iš pradžių nereikšminga žinia gali sukelti paniką biržoje, arčiau realybės…
Todėl iš pažiūros nereikšmingas įvykis gali sukelti nenusakomo diapazono efektą, ir teisingas chaotinių reiškinių prognozavimas toliau nei kelios dienos neįmanomas. Pati teorija sako, kad žinant visus veiksnius, įtakojančius chaotinę būseną, galima tiksliai nusakyti būsenos ateitį. Tam yra tinkamas matematinis aparatas, tinkami resursai. Tik yra viena bėda: niekaip neįmanoma tiksliai nusakyti pradinių sąlygų.
Chaoso teorija gali būti Techninės analizės pagrindu. Gyvenime kasdien susiduriame su paprastais, tiesiškai aprašomais reiškiniais. Daug dažniau susiduriame su chaotinėmis sistemomis arba su jų geometriniais atstovais, t.y. fraktalais. Galaktikų forma, pasikartojantys, be nenuspėjami uraganai, medžių lapų ir snaigių formos yra chaoso rankų darbas.
Chaosas ir akcijos kaina
Anot daugelio analitikų, akcijų kainos grafikas, ypač ilgo laikotarpio, irgi primena chaotinės sistemos rezultatą. Problema tik ta, kad sudaryti lygtis, generuojančias chaosą yra daug lengviau nei išvesti lygtis iš turimų rezultatų.
TA dažniausiai naudojama tokia Chaoso teorijos dalis, kuri vadinama fraktaline geometrija. Tai procesas, kuriame toks pats, paprastas veiksmų algoritmas, daug kartų pasikartojantis naudojant duomenis iš buvusių pasikartojimų, dažniausiai ir sudaro fraktalą.
T.y. tokios proceso pagrindą sudaro savęs atkartojimo fenomenas – struktūra atrodo taip pat arba labai panašiai, kaip ir jų visuma. Tačiau norint pripažinti Chaoso teoriją, turi įvykti šiokie tokie intelektualiniai pokyčiai. Naudojant fraktalinę geometriją, viskas pradeda atrodyti kitaip.
Elioto bangų teorijos naudojimas yra chrestomatinis fraktalinės geometrijos pavyzdys. Teorija sako, kad kiekvienas pagrindinis kainos trendas susideda iš bangų, kurių struktūra ir elgesys toks pats, kaip ir pagrindinio trendo. Kiekviena žemesnė banga sudaryta pagal tas pačias taisykles, kaip ir pagrindinė banga. Ir taip teoriškai iki begalybės.
Tačiau analizuojant biržų indeksų grafikus, galima pastebėti, kad eilinis indekso padidėjimas nėra lygiai toks pats, kaip aukštesnio rango banga. Tai vyksta dėl to, kad biržos kotiruočių eiga nėra nusakantysis fraktalas, kuris bet kuriame susidarymo lygyje bus toksai pats.
Nenusakantysis fraktalas yra veiksmų, kurie sąlygoti nedidelių pokyčių kiekviename susidarymo lygmenyje, rezultatas. Akcijų kainų ir indeksų pokyčius galima pavadinti fraktalais, net jei ir mažesnioji banga nėra identiška aukštesnio lygio bangai. Bangos vis tiek susidaro pagal tas pačias taisykles.
Suvokdami rinką kaip chaotinę sistemą, mokame aukštą kainą, nes geriau suvokdami sudėtingą sistemą sumokame prastesniais prognozavimo rezultatais. Kuo labiau chaotiškas nagrinėjamas reiškinys, tuo prognozės rezultatai bus labiau išsibarstę, net jei pradinių duomenų pokyčiai bus nereikšmingai maži. Todėl galima tikėtis, kad remiantis Technine analize, akcijos kainą tiksliausiai galima nuprognozuoti 3-5 periodus į priekį, nes chaoso teorija neatmeta galimybės uždirbti trumpame periode, ypač jei spekuliantas greitai reaguoja į rinkos pokyčius.
***
Fraktalinis rinkos modelis teigia, kad egzistuoja daugybė investuotojų klasių, kurios skiriasi tarpusavyje tik investavimo horizonto trukme. Tačiau kiekviena atskira klasė elgiasi taip pat, pagal tas pačias taisykles, kaip ir kitos klasės. Kiekvienas investuotojas yra tokios priklausomybės grandinėje, kurioje visada yra investuotojas su ilgesniu investavimo horizontu bei investuotojas su trumpesniu investavimo horizontu tuo pačiu metu. Todėl kiekvienam rinkos žaidėjui visada egzistuoja potencialus transakcijos partneris, nes dėl skirtingų investavimo horizontų skirtingai vertinama ta pati situacija rinkoje
Investicinis laiko horizontas reikšmingai įtakoja situacijos rinkoje vertinimą. Kuo ilgesnis laiko horizontas, tuo netinkamesnis rinkos analizės metodas, paremtas dabartiniu kainos kitimu, t.y. techninės analizės metodas. Ir labiau efektingas tampa metodas, naudojantis užbiržinę informaciją, t.y. fundamentalioji analizė.
Investicinio kapitalo dydžio kitimas; skirtingas investuotojų, priklausančių skirtingiems investiciniams horizontams; skirtingi senos informacijos galios kainos įtakai netekimo faktoriai gali padėti atrasti nusakančią priklausomybę akcijų kainų judėjimams. Tačiau kuo ilgesnis laiko horizontas, tuo labiau niveliuojasi pradinių duomenų faktoriai. Ilgėjant investiciniam horizontui.
***
Darant prielaidą, kad fraktalinis rinkos modeli yra teisingas ir patvirtintas akcijų kainos dinamika, ilgalaikiai investuotojai, remdamiesi išoriniais akcijos kainos vertinimo šaltiniais, turi daug galimybių turėti teigiamą investavimo rezultatą. Tai reiškia, kad Fundamentalioji analizė savo esme yra efektinga analizė.
Problema ta, kad nuspręsti ar procesas yra chaotiškas, gana sudėtinga. Tokiais galime klaidingai pavadinti kiek labiau komplikuotą procesą, bet jis nebus chaotiškas. Kai kuriuos procesus, apskritai, sudėtinga įvardinti. Taip pat ne kiekvieno fraktalo pasirodymas liudija esant chaotišką sistemą.
Apie chaosu buvimą praneša ypatingai jautri sistemos reakcija į pradines sąlygas. Finansų rinkų atveju vienareikšmiškai neįmanoma nusakyti, ar priežastys yra determinuojančiosios, ar ne. Tačiau egzistuoja daug įrodymų, kad chaoso teorijos rinkoje šalininkai yra teisūs. Va toks yra chaosas…
Gamta dažnai mus apgauna ir nenoriai atskleidžia savo paslaptis, tad lemiamą vaidmenį čia vaidina mūsų pačių fantazija. Chaoso teorija mums suteikia įrankius eksperimentuoti, tačiau tuo pačiu mes turime bent iš dalies atsisakyti mūsų ribotumo, tiesinio mąstymo būdo. Tai sąlyga, leidžianti geriau suprasti mus supantį pasaulį.
Parengta pagal užsienio žiniasklaidą.
Pirmą kartą paskelbta spekuliantai.lt