COVID-19 pandemija ir nekilnojamasis turtas (I dalis)

Šiandien gyvename kiek kitokį gyvenimą nei prieš mėnesį. Pirmieji nerimo dėl COVID-19 ženklai iš Kinijos neturėjo didelio poveikio likusiai pasaulio daliai. Fizinė atskirtis tarp žmonių nebuvo suvokiama nei kaip privalumas, nei kaip būtinybė.

Žmonės kovoja su ligomis visą savo istoriją, tačiau pasauliui „susitraukus“, esant galimybei pusryčius valgyti Tokijuje, o vakarinę – Paryžiuje, pandemijai kilti tapo kaip niekad lengva.

Prieš porą savaičių paskelbus karantiną gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Vidurdienio eilės kavinėse bei restoranuose išnyko, viešbučius užplūdo šimtai laiškų apie atšauktas rezervacijas, lėktuvus užpildė ne norintys atvykti, o siekiantys kuo skubiau grįžti į gimtinę, kol ji aklinai neuždarė savo sienų.

Verslo centrų biurai persikėlė į darbuotojų namus. Apie tai, kokį poveikį nekilnojamojo turto sektorius gali patirti dėl COVID-19 pandemijos ir kontrpriemonių prieš ją, įžvalgomis dalinasi INREAL grupės investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.

Prognostiniai NT rinkos pokyčiai

Galimi nekilnojamojo turto (NT) rinkos pokyčiai dėl COVID-19 pandemijos apima ypač platų spektrą, tačiau visus juos iš esmės nulems dvi pagrindinės priežastys – ekonominė situacija bei žmonių elgesio kaita.

Dėl žemesnio likvidumo (ilgesnis pardavimo terminas lyginant su pinigais, jų ekvivalentais, akcijomis ir kitais finansiniais instrumentais) NT rinka yra inertiška ir atspari trumpalaikiams sukrėtimams.

Kita vertus, jeigu ekonominės problemos tampa ilgalaikėmis, NT sektorius nukenčia labiausiai. Dabartinis iššūkis NT rinkai iš analitinės pusės yra sudėtingesnis nei „tipinė“ ekonominė krizė.

Galima teigti, kad kol kas CODIV-19 pandemija ir kontrpriemonės dar neatvedė NT sektoriaus į „point of no return“, po kurio lauktų 2008-ųjų iššūkiai.

Jeigu gyvenimas į savas vėžes sugrįš pakankamai greitai, tokių iššūkių bus, palyginus, nedaug. Šalies ekonomika galėtų „išsisukti“  sumažėjusiu įmonių pelnu dėl kelių savaičių prastovos.

Kažkas gaus mažesnes pardavimo pajamas, kažkas – mažesnes pajamas iš turto nuomos, nutrūks keli ar keliasdešimt sandorių, o analitikai rašydami apie kovą–balandžį apsiribos pastaba apie trumpalaikį aktyvumo sumažėjimą.

Jeigu karantinas užsitęs, vis daugiau įmonių bankrutuos, daugiau žmonių neteks darbo, ekonomika įžengs į recesiją. Šiandien vis dar nėra aišku, kiek laiko prireiks įveikti pandemijai, todėl bet kokią prognozę dėl tiesioginio poveikio ekonomikai kas savaitę tektų taisyti.

Ne mažiau svarbūs yra tie pokyčiai, kuriuos nulems pasikeitęs žmonių elgesys. Nepriklausomai nuo to, kaip mes įveiksime virusą, fizinės socializacijos gali sumažėti drastiškai, o informacinės technologijos atvers naujus horizontus.

Būstas

Būsto pasirinkimas priklauso ne tik nuo  finansinių galimybių, bet  ir nuo pirkėjo požiūrio į savo namus. Vieniems – tai jų tvirtovė, kitiems – vieta pernakvoti.

Gyvenamojo būsto sektorius yra labai įvairialypis:  butai, kotedžai, loftai, individualūs gyvenamieji namai bei dar daug kitų netipinių objektų.

Kiekvienam jų būdingi savi privalumai bei trūkumai, ir karantino laikotarpis vienus jų padidino, o kitus – sumenkino.

Gyvenantieji individualiuose namuose pastarąjį karantino laikotarpį, tikėtina, jautėsi geriau, nei tie, kas laiką leido pusantro kambario butuose.

Nuosavas kiemas sustiprino gyvenimo name privalumus, o didesnis atstumas nuo miesto centro netapo kliūtimi.

Tuo tarpu miesto centre esantys butai ir jų privalumai per kelias minutes pasiekti kavinę, sporto ar naktinį klubą laikinai prarado savo pranašumą.

Naujos galimybės kotedžų plėtrai

Žinoma,  COVID-19 sukeltos problemos yra laikinos, tačiau sprendimus mes priimame remdamiesi ne tik ateities prognozėmis bet ir asmenine patirtimi.

Pabuvus uždarytam kelias savaites bei žinant, kad karantinas nesibaigs artimiausiomis dienomis galima nesunkiai priimti sprendimą keltis į erdvesnį būstą.

Aišku norai yra viena, galimybės – kita. Abejotina, kad pinigų, gautų pardavus dviejų kambarių butą, pakaktų individualiam namui, tačiau suminis kainos skirtumas tarp butų bei kotedžų šiuo metu yra ypač mažas, tad didesnis aktyvumas kotedžų pardavimuose nenustebintų.

Pokyčiai individualių namų segmente

Mažesniųjų vystytojų bei savo reikmėms statomų namų skaičius kol kas dar negali konkuruoti su daugiamilijoniniais stambiųjų įmonių projektais.

Todėl esminių pokyčių tikimybė individualių namų rinkoje tiesiogiai priklauso nuo didžiųjų vystytojų požiūrio į šį segmentą.

Standartizuoti individualių gyvenamųjų namų kvartalai iki šiol nesudarė „liūto dalies“, tačiau jie yra gana populiarūs užsienyje, o ir vietos jų statybai mūsų šalyje tikrai netrūksta.

Lietuvos miestai, tame tarpe ir Vilnius, nepasižymi dideliu gyventojų tankumu ar laisvų plotų trūkumu.

Nors potencialo augti individualių namų rinkai kaip niekad daug, vystytojai, veikiausiai, koncentruosis į blokuotų gyvenamųjų namų, kotedžų statybą.

Butams konkurencinga kaina, papildoma vidaus erdvė bei bent minimalus privatus kiemas, tikėtina, taps artimiausios ateities pardavimo „burtažodžiais“.

Tie, kas pirmenybę toliau teiks butams, dėl susiklosčiusių aplinkybių taip pat gali tikėtis teigiamų pokyčių. Padidėjus spaudimui iš kotedžų segmento, butų statytojai turėtų konkuruoti ne tik kaina, bet ir kokybiniai rodikliais.

Tokiais kaip priverstinis patalpų vėdinimas, didesnis balkonas ar terasa. Butų ploto mažėjimo tendencija taip pat gali pristabdyti savo apsukas.

Gyvenamojo būsto rinkai įtakos tikrai turės ir turizmo įstaigų veiklos rezultatai.

Jeigu turizmo srautų atsigavimas užtruks per ilgai, antrinę rinką (tiek pardavimus, tiek ilgalaikę nuomą), neabejotinai, papildys šiuo metu Airbnb nuomojami būstai.

Jeigu viešbučiai bus priversti užsidaryti, dalyje jų, tikėtina, bus įrengti gyvenamieji kompleksai.

Viešbučiai ir poilsio apartamentai

Be jokios abejonės turizmas nuo COVID-19 pandemijos nukentėjo labiausiai, ir šio sektoriaus atsigavimas truks bene ilgiausiai.

Priklausomai nuo pandemijos trukmės bei sprendimo jai įveikti, vien atidarytų valstybių sienų bei pradėjusių dirbti viešbučių gali nepakakti.

Jeigu kova su virusu bus metus trunkančios „slėpynės“ iki vakcinos sukūrimo, dalis turizmo bendrovių bei viešbučių operatorių pergalės gali ir nesulaukti.

COVID-19 pandemija ir nekilnojamasis turtas (I dalis)
Asociatyvus pav.

Kitas svarbus aspektas turizmo sektoriui – būtinybė, kad virusą įveiktų  visas pasaulis, ne viena šalis ar kontinentas.

Valstybių taikomi apribojimai bei žmonių noras keliauti yra dvi pagrindinės priežastys, nuo kurių priklausys turizmo sektoriaus atsigavimo tempas ir galimybės.

Tiesa, jei žmonių norą keliauti užkirs valstybių apribojimai gali padidėti vietinis turizmas. Kita vertus, tai suveiktų tik šalyse su ypač žemu atvykstamojo turizmo rodikliu, tikrai ne Italijoje ar Ispanijoje, o gal net ir ne Lietuvoje.

Jeigu karantinas ir jo pasekmių šalinimas užtruktų per ilgai, labai tikėtina, kad atsiras nemažai gyvenamojo būsto projektų pastatuose, kuriuos šiuo metu puošia žvaigždutės.

Antrojo būsto rinka

Ne vienerius metus juokaujama, kad prasčiausi metai kasmet yra ūkininkams ir Palangos verslininkams.

Jeigu pajūryje neliks užsienio turistų, remiantis įprasta praktika, kainos prie Baltijos jūros gali pasiekti anksčiau nematytas aukštumas ir atbaidyti net vietinius poilsiautojus.

Galbūt padidėtų kaimo turizmo nakvynių skaičius, tačiau šios turės užtikrinti, kad žodis „kaimas“ reiškia artumą gamtai, o ne požiūrį į švarą bei higieną.

Globalaus turizmo industrijos susitraukimas ir tikėtinas kainų vietinėse poilsiavietėse ūgtelėjimas gali turėti įtakos antrinio būsto rinkai.

Nepriklausomybės pradžioje turėti nuosavą sodybą užmiestyje buvo ne vieno žmogaus svajonė. Todėl nenustebintų ir suaktyvėjusi prekyba sodybomis kaime ar butais pajūryje.

Šaltinis: Inreal

Patinka turinys? Palaikykite turinio kokybę Apie Investavimą Paprastai Patreon!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: