Antradienis, 19 kovo, 2024
Straipsniai

Dar kartą apie pieną: jau darosi įdomu

Dar kartą apie pieną. Dalius Trumpa, Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ valdybos narys, AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Lietuvoje pienas iki šiol superkamas pagal pasenusius, dar iš sovietmečio paveldėtus, bazinius pieno rodiklius, kurie tolimi nuo europinių standartų.

Bazinius pieno rodiklius priartinus prie natūralaus pieno rodiklių, statistinė „popierinė“ kaina išsyk pakiltų maždaug penktadaliu.

Tačiau tam nuo pat Lietuvos narystės ES priešinasi įtakingi pieno ūkiai, vengdami parodyti. Kad iš tiesų už natūralų pieną gauna didesnę kainą, negu viešai kalba, nurodydami bazinę kainą.

Oficialiais Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šių metų kovo mėnesį vidutinė natūralaus (4,30 proc. riebumo ir 3,28 proc. baltymingumo) pieno supirkimo kaina buvo 207,0 Eur už t.

Tą patį natūralų pieną perskaičiavus į bazinį (3,4 proc. riebalų ir 3,0 proc. baltymų.) vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina jau tampa 167,4 Eur už t. Skirtumas ne toks menkas – 19 proc.

Popieriuje pakinta ir supirkto pieno kiekis. Pavyzdžiui, superkama 1 tona natūralaus pieno. Kai  jis perskaičiuojamas į bazinį, tuomet tas kiekis išauga iki 1,2 t, Supirkimo kaina pagal bazinius rodiklius popieriuje sumažėja, tačiau realaus pieno lieka tiek pat – 1 tona.

Kam reikalingi tokie biurokratiniai galvosūkiai – nežinia. Tačiau jie puikiai tarnauja spekuliacijoms dėl žemų pieno supirkimo kainų ir tampa patogiu įrankiu nuolatos spausti valdžią dėl išmokų mokėjimo už patiriamus nuostolius.

Lietuvos pieno perdirbimo įmonės kone dešimtmetį siūlo pieno bazinius rodiklius suvienodinti su ES šalimis. Trumpuoju laikotarpiu bazinių rodiklių pakeitimas ar panaikinimas savaime nepakels vidutinės  kainos už natūralų pieną Lietuvoje.

Tačiau ilguoju laikotarpiu tai  paskatintų  pieno ūkius gaminti didesnio baltymingumo ir maistingumo pieną už kurį mokama didesnė kaina.

Be to, didesnio baltymingumo pieno žaliava taptų konkurencinga ir pelninga eksporto rinkose. Visų pirma, Lenkijoje, kurios pieno pramonė yra viena didžiausių Europoje.

Spekuliuojama kainų tema

Lyginant pieno supirkimo kainas Lietuvoje ir ES neretai baksnojama į statistiką ir garsiai šaukiama. Esą pieno supirkimo kainos visoje Lietuvoje kone dukart mažesnės nei Bendrijoje.

Tačiau kažkodėl labai dažnai nutylima, kad neretai lyginami visiškai skirtingi dalykai – lietuviška žemesnių rodiklių bazinė pieno kaina ir europinė natūralaus pieno kaina, kurio rodikliai aukštesni.

Lietuvos pieno ūkiams, kurie parduoda daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, didžiausios pieno perdirbimo įmonės šių metų kovą už natūralų pieną (4,24 proc. riebumo ir 3,41 proc. baltymingumo) mokėjo vidutiniškai 251 eurą už toną.

Ši kaina, beveik atitinkanti europinį vidurkį, buvo mokama už daugiau kaip pusę šalyje supirkto pieno kiekio.

Preliminariais duomenimis, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina trylikoje Europos Sąjungos šalių naujokių, kurioms priklauso ir Lietuva, kovo mėnesį siekė 255,7 eurų už toną, tuo tarpu visos Bendrijos vidurkis sudarė 285,8 eurų už toną.

Pienas superkamas pagal pasenusius standartus Tokio dalyko kaip „bazinis“ pienas gamtoje nėra. Kaip žinia, karvės duoda tik natūralų pieną.

Vadinasi, „bazinis pienas“ – tai popieriuje išvestas rodiklis, dėl kurio ir kyla įvairūs išvedžiojimai bei spekuliacijos pieno supirkimo kainų tema.

Bazinių pieno riebumo ir baltymingumo rodiklių suvienodinimas su natūralaus pieno rodikliais leistų parodyti realią mokamą kainą už natūralų pieną.

Lietuvoje pienas superkamas pagal 1998 m. valstybės nustatytus bazinius pieno rodiklius – 3,4 proc. riebalų ir 3,0 proc. baltymų. Beje, šiuos bazinius standartus nuo sovietmečio tebenaudoja ir Rusijos Federacija.

Sveikos karvės minėtos sudėties pieno apskritai negamina. Lietuvoje melžiamas natūralus pienas, kurio metinis faktinis riebumas gerokai didesnis nei „popierinis“ ir siekia 4,16 proc., o baltymingumas – 3,25 proc.

Kitaip tariant, daugiau riebalų ir baltymų turintis natūralus pienas iš ūkininkų superkamas perskaičiuojant į žemesnius bazinius rodiklius, ir taip dirbtinai sumažinant „popierinę“ pieno supirkimo kainą 20-25 proc., nors ūkininkas gauna faktinę nesumažintą kainą už natūralų pieną.

Galimybė gaminti vertingesnį pieną

Esami žemi baziniai rodikliai neskatina pieno ūkių gaminti daugiau baltymų turintį pieną, kurio vertė tiek vartotojams, tiek perdirbėjams yra didesnė.

Apie tai liudija statistika – pagal faktinį metinį natūralaus pieno baltymingumą tarp visų ES šalių Lietuva tėra 25 pozicijoje. Pagal natūralaus pieno riebumo rodiklius užimame aukštą šeštąją vietą Bendrijoje.

Tačiau būtent baltymų kiekis natūraliame piene duoda didžiausią vertę tiek ekonominiu, tiek vartojimo požiūriu. Visų pirma, didėjant pieno baltymingumui didėja jo maistinė vertė bei mineralinių medžiagų (kalcio ir fosforo) kiekis.

Besikeičiantys vartotojų įpročiai liudija, kad sveikoje mityboje vietoj kaloringų ir daugiau riebalų turinčių maisto produktų vartotojai dažniau linkę rinktis produktus, turtingus baltymais ir mineralais.

Daugiau kaip 80 proc. viso superkamo pieno perdirbama į sūrius, varškę, sviestą ir kitus gaminius, o likusi dalis – į geriamąjį pieną. Todėl baltymų kiekis yra svarbus, nes kuo baltymingesnis pienas, tuo daugiau galima pagaminti aukštos pridėtinės vertės produktų.

Tai padėtų sutaupyti perdirbimo kaštus, vadinasi, sumažinti ir galutinę pieno produktų kainą vartotojams.

Dėl šių priežasčių daug baltymų turintis pienas yra vertingesnis ir už jį ūkininkams visame pasaulyje, taigi ir Lietuvoje, mokama didesnė supirkimo kaina ir atvirkščiai.

Pasiūlymą atmetė

Lietuvos pieno sektoriuje smulkiųjų pieno ūkių ir žaliavos supirkimo kainų klausimas – įsisenėjusi valstybės problema. Apie ją nuolat buvo diskutuojama nuo pat Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą. Tačiau niekas jos nesiėmė spręsti iš esmė iki šiol.

Praėjusį mėnesį vykusiame Pieno tarybos posėdyje šalies pieno perdirbimo įmonės eilinį kartą pasiūlė keisti atgyvenusius bazinius pieno sudėties rodiklius priartinant juos prie natūralių ir taip pereiti prie atsikaitymo už natūralų pieną, kaip yra visoje ES.

Perdirbėjai siūlė, kad prieš priimat konkrečius sprendimus dėl rodiklių keitimo, pusę metų atsiskaitymo lapeliuose už superkamą žaliavą šalia perskaičiuotos bazinės kainos, kaip yra dabar, taip pat būtų nurodyta ir kaina perskaičiuota pagal natūralaus pieno rodiklius.

Balsuojant dėl pasiūlymo „Rokiškio sūris“, „Pieno žvaigždės“, „Žemaitijos pienas“, „Vilkyškių pieninė“ ir „Marijampolės pieno konservai“ vieningai pasisakė už, tačiau pasipriešinus ūkininkams, pasiūlymas vėl buvo atmestas.

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.