ECB iškasė karo kirvį

Vakar Europos centrinis bankas bazines palūkanas Europai pakėlė net 75 baziniais punktais – ECB iškasė kovos prieš infliaciją kirvį. Kaip žinome, euro zonos infliacija siekia 9.1% (Lietuvos 22.4%). Bankas komunikuoja taip pat, kaip FED: palūkanos keliamos paklausai slopinti, o ateityje taip pat planuoja jas dar kelti. EZ bazinės palūkanos dabar siekia 1.25%.

Tačiau vietoj to, kad rinkas nuraminti, ECB paėmė ir pasakė, kad infliacija augs ir toliau. Banko valdyba, matyt, neklausė J.Powell kalbos Jackson Hole, kur jis sakė pasimokęs iš praeities FED patirčių ir aiškiai supranta, kad aukšta infliacija kelia dar didesnės infliacijos lūkesčius.

Iš vienos pusės, gerai, kad centriniai bankai nesilaiko raminančios komunikacijos. Iš kitos, čia pat ECB pateikia šių iš kitų metų infliacijos prognozes. Jos mažesnės už dabartinę. Tos prognozės labiau primena „tranzitinės infliacijos” istoriją…

source: tradingeconomics.com

Čia susiduriam su labai įdomiu reiškiniu. Tiek FED, tiek ECB skelbia, kad infliacija sukelta ne augančios ekonomikos (tiek JAV, tiek EZ BVP augimo tempas lėtėja), o dėl „butelio kaklelio” ir geopolitinės situacijos ne tik Rytų Europoje, bet ir visame pasaulyje. Vadinasi, infliacijos priežastys ne paklausoje.

O būtent ją ir planuoja centriniai bankai mažinti. Kaip ir viskas tvarkoje, CB naudoja jiems prieinamus įrankius pilnu mastu. Tačiau negalime tikėtis, kad tų įrankių poveikis mažiausiam infliacijos faktoriui bus bent kiek efektyvus šiais metais – kažin, ar infliacija EZ nukris iki 5.5%, kaip ECB prognozuoja.

Taip pat reikia nepamiršti, kad ECB vykdo pagalbos programas APP ir PEPP, t.y. vis dar lieja pinigus į rinką. Bet šie pinigai skirti ekonomikai palaikyti.

Žodžiu, mūsų laukia labai įdomūs laikai… Tiksliau, jau sulaukėme. Pasižiūrėsime, kas iš to gausis.