Ekonominė krizė. Per bankų griuvėsius…
Ekonominė krizė JAV buvo nuolatos linksniuojama praėjusį mėnesį. Bus linksniuojama ir šį. Situacija tikrai nepaprasta ir JAV finansų bei valdžios institucijos dirba išsijuosusios. Ne juokai, išlaikyti ekonomikos augimą ir suvaldyti infliaciją – Sizifas mano, kad jam dar labai pasisekė,
Bankų griūtis atvėrė 15 metų senumo investuotojų žaizdas ir privertė juos vėl pasijusti kaip per Lehman Brothes bankrotą ir po to sekusią akcijų rinkų griūtį. Ar šiandien situacija panaši? Tikrai, panašumo esama. Abi bankų griūtys vyko dėl likvidumo problemos. Pirmu atveju – visi turėjo prisipirkę orinių toksinių subrime obligacijų; antru atveju – nukentėjo su kriptorinka susiję bankai.
Šį kartą pliusas toks, kad neįvyko „pandemija”, nes „užkratas” nebuvo paplitęs, kaip tai buvo 2007-8 metais. Tiesa, Credit Suisse atveju ten kiek kita istorija. Bet tai ne tiek svarbu, nes bendrame kontekste, kai gali prasidėti panika, bankų griuvimo priežastys nėra svarbios.
Obettačiau, bankinė sistema JAV ir Europoje išlieka stipri. Nuo pasaulinės finansų krizės išaugę kapitalo ir sverto reikalavimai bankams galioja lig šiol. Tai sustiprino bankus, o ekonomikos nėra tokios trapios, nors ir augimas lėtėja. Todėl panikuoti dar gerokai per anksti.
Ta prakeikta infliacija…
Kaip sumažinti vartojimo kainų augimo tempą, tiksliau, pasiekti targetą, nepakenkiant pačiai ekonomikai ir įveikiant visokius finansinius iššūkius pakeliui? Tegu dėl to galvą skauda centriniams bankams. Valdžia geriau nesikištų. Ekonomikos teorija sako, kad bet koks vyriausybių „gelbėjimas” apmokamas mokesčių mokėtojų, tiesiogiai ir netiesiogiai. T.y. per augančius mokesčius ir didėjančią infliaciją.
Tiesą pasakius, infliacinis spaudimas Vakarų ekonomikose sumažėjo. Bet tai nebūtinai priežiūros institucijų nuopelnas. Kur kas greičiau ir paprasčiau su tuo susitvarko nematoma rinkos ranka. Pasižiūrime, kai kas vartotojų krepšelyje pagerėjo, o kas nelabai.
1 Energija. Šį komponentą daugiausia lemia benzino kainos, kurios savo ruožtu yra labai jautrios žalios naftos kainos pokyčiams: pastarajai mažėjant, energijos indėlis į bendrą VKI infliaciją taip pat greitai sumažėjo. Europoje praėjo sankcijinis šokas dėl maskolijos naftos ir dujų atsisakymo.
Palankūs baziniai efektai taip pat reiškia, kad galimas tolesnis energijos VKI augimo metinis mažėjimas, net jei naftos kainų lygis kils. Kaip tik kovo pradžios OPEC+ sprendimas sumažinti naftos gavybą, vėl privers kilti naftos kainas…
2 Maistas. Jo indėlis į bendrą VKI infliaciją sumažėjo tik šiek tiek. Čia mes remiamės JT FAO maisto kainų indeksu. Vasarį jis sumažėjo labai neženkliai, todėl mes čia dar nematome ryškaus kainų pokyčio žemyn.
3 Prekės. Remiantis Niujorko FED pasauliniu tiekimo grandinės indeksu (pav. žemiau), tiekimo grandinės normalizuojasi, kai Kinija vėl atsidarė po pandemijos, ir su prekėmis susijusi infliacija mažėjo. JAV gamintojų kainų infliacijos lygis sumažėjo daugiau nei perpus, o tai rodo, kad geros naujienos sklinda per tiekimo grandinę: kaštų perdavimas iš įmonių į vartotojus ateityje gali būti mažesnis.
O pasaulinis konteinerių kainų lygis per metus nukrito ženkliai:
Viskas rodo, kad situacija juda „viskas tvarkoj” link. Tik va, ekonomikos teoretikai turi tokį terminą vienam nemaloniam reiškiniui apibrėžti. Nors visi faktoriai rodo, kad kainos turi mažėti, parduotuvėse mes matome visai kitokį vaizdą. Šis reiškinys vadinamas Reketo efektu. Ir dabar reikalinga kita nematoma rinkos ranka, kad tą reketą išjungtų…
Tai ką, išsiskirstome ir einam namo? Na taip, bet ne visai…
… ir ekonomika
JAV ekonomika gal ir sveika, bet investuotojų lūkesčiai toli gražu nėra optimistiniai. Užtenka vien pasižiūrėti į Iždo obligacijų pajamingumų kreivę. Nieko gero ji mums nežada. Teorijoje tokia kreivė, kai trumpesnio periodo obligacijų pajamingumas aukštesnis už ilgesnio periodo obligacijų pajamingumą, laikoma krizės pranašu.
Panaši kreivė buvo vos prieš keletą metų, tačiau krizės pavyko išvengti. Prisiminkime, kad tada pinigai buvo pigūs, centriniai bankai skatino ekonomiką. Šiandien, siekiant suvaldyti infliaciją, centriniai bankai atlieka savo tiesioginę funkciją – vėsina ekonomiką. Todėl mes tiksliai nežinome, prie ko prives tokia palūkanų kreivė, nes teorija buvo rašoma „normaliais laikais”.
Antras blogas dalykas JAV ekonomikai yra išaugusi nemokumo rizika. 5 metų trukmės obligacijų CDS pastaraisiais mėnesiais stipriai augo ir pradėjo kiek mažėti, krentant VKI.
O bene geriausiai investuotojų lūkesčius atspindi akcijų indeksai. Ir S&P 500 akcijų indeksas mums rodo, kad jau atšokta nuo lokalaus dugno ir bandoma kilti. Taip sakant, „krizė praėjo, pacientas stabilus”. O kaip bus toliau, niekas nežino. Stebim rinkas.