Šeštadienis, 7 gruodžio, 2024
Mokomieji Straipsniai

Ekonominės sąvokos 2 dalis

Ekonominės sąvokos 2. Pateikiame trumpą teminį pagrindinių ekonominių sąvokų rinkinį, kuris padės Forex rinkos pradedantiesiems ne tik labiau suprasti šiame tinklalapyje ir kituose FX šaltiniuose naudojamą terminologiją, bet ir įvertinti konkrečių ekonominių rodiklių įtaką valiutų kursų kitimams (prie kai kurių sąvokų žemiau taip pat pateikiama informacija apie valiutų rinkos reakciją į kai kuriuos rodiklius).

Pradžia yra čia.

M

Machinery orders – mašinų gamybos produkcijos užsakymai. Šis rodiklis atspindi investicinių įmonių bei verslo aktyvumo lygį. Sudaromas remiantis daugiau nei 300 pramonės gamintojų vertinimais. Pasirodo kas mėnesį. Turi didelį poveikį rinkai.

Manufacturing orders – gamybos užsakymai. Indikatorius rodo Vokietijos įmonių produkcijos užsakymų kiekio pokyčius. Atspindi šalies ekonominės plėtros perspektyvas. Pasirodo kas mėnesį. Rinka atsižvelgia į indikatorių.

Manufacturing output – apdirbimo pramonės pagamintos produkcijos apimtis, išreikšta kainomis. Tai ekonominio augimo indikatorius. Indikatoriaus reikšmė rinkai nėra didelė, kadangi apdirbimo pramonės įnašas bendrajam vidaus produktui pastaruoju metu sudaro mažiau 20%. Pasirodo kas mėnesį.

Manufacturing production – perdirbimo pramonės produkcija. Parodo perdirbimo pramonės produkcijos pagamintos apimties pokyčius. Pasirodo kas mėnesį. Rinka atsižvelgia į indikatorių.

Michigan Consumer Sentiment Index (MCSI) – Mičigano Universiteto vartotojų nusiteikimo indeksas. Šis indeksas yra vartotojų apklausos rezultatas, siekiant tikrumo einamojoje ekonominėje situacijoje. Apklausą atlieka JAV Mičigano Universiteto darbuotojai. Ataskaita pasirodo du kartus per mėnesį: antrąją savaitę (paprastai penktadienį) apie 15 ataskaitinio mėnesio dieną (išankstinė), ir po dviejų savaičių (galutinė). Spausdinama 10.00 val. EST (Rytų Standartinis Laikas) (Niujorkas). Šis indikatorius – tai vartotojų pageidavimo leisti savo pinigus atspindys. Ribotai įtakoja rinką. Indekso reikšmės augimas sukelia dolerio kurso augimą.
Tai vartotojų pasitikėjimo ir jų ekonominio elgesio indeksas, rengiamas Michigano Universiteto.

Money supply – pinigų pasiūla. Visas kiekis sąskaitų, monetų, paskolų, kredito ir kitų instrumentų šalies ekonomikoje. Pinigų pasiūla yra padalyta į daugialypes kategorijas – M0, M1, M2 ir M3 – pagal tipą ir dydį. Pinigų pasiūla yra svarbi ekonomistams, bandantiems suprasti, kaip politika paveiks palūkanų normas ir vystymąsi. Reakcija – rodiklio augimas, valiutos kurso kritimas.

*** Ekonominės sąvokos 2

Monetary Policy Meeting Minutes –ataskaitų bei pranešimų viešas pateikimas apie vykusias centrinio banko susitikimo detales, svarstytus klausimus, priimtus sprendimus. Šie pranešimai dažnai turi nemažos įtakos valiutų kursų pokyčiams.

Mortgage Applications – paraiškų skaičius būsto paskolai gauti. Šis indikatorius atspindi JAV bū9sto rinkos finansavimą. JAV ekonomikai, kaip ir kitų šalių ūkiams, būsto sektoriaus gyvybingumas yra labai svarbus. Didėjantis būsto paskolų skaičius yra palankus faktorius šalies valiutai.

Motor Vehicle Sales – motorinių transporto priemonių pardavimai. Tai gali būti vienas iš vartotojų pasitikėjimo indikatorių. Skaičiuojant mažmeninius pardavimus transporto priemonės dažnai būna išeliminuojamos.

M3 money supply – pinigų agregatas M3 (pinigų masės apimties rodiklis). Jį sudaro valiutos apimtis grynaisiais apyvartoje, čekių indėlių lėšos, depozitai, kurių padengimo terminas trumpesnis nei 4 metai. Bundesbank ir Europos Centrinis Bankas mano jį esant vienu svarbiausių infliacijos rodiklių. Paprastai nustatoma didžiausia leistina indikatoriaus reikšmė (nustatomas priimtinas infliacijos lygis), o jei indikatorius viršija šią reikšmę, tai paprastai sukelia palūkanų normų kilimą. Pasirodo kas mėnesį. Rinka atsižvelgia į šį indikatorių.

N

National Association of Purchasing Managers’ services index (NAPM) – Nacionalinės Pirkimų Vadybininkų Asociacijos Paslaugų Sferoje verslo aktyvumo indeksas.Tai vadybininkų, dirbančių paslaugų sferoje apklausos rezultatai, siekiant įvertinti pokyčius, vykstančius šioje šakoje. Skaičiai, esantys žemiau „45-50″, yra ekonomikos vystymosi tempų lėtėjimo indikatorius. Dažnai šio indekso dydžiui įtaką daro ne tiek faktinė reikalų padėtis, kiek psichologiniai veiksniai.

Vartojimo paslaugų procesas turi tendenciją keistis santykinai nuolatiniu greičiu, todėl ryškius šio rodiklio reikšmės pokyčius įtakoja būtent psichologiniai veiksniai. Todėl analizuojant indeksą, į tai atkreipiamas ypatingas dėmesys. Jo reikšmė spausdinama pirmomis kiekvieno mėnesio dienomis 10.00 val. EST (Rytų Standartinis Laikas) (Niujorkas) diena vėliau nei Nacionalinės Vadybininkų Asociacijos pramonės sferoje indekso (NAPM index) publikacijos. Ribotai įtakoja rinką. Šio indekso reikšmės augimas yra palankus veiksnys dolerio kurso augimui.

National Purchasing Managers Survey (NPMS) – Nacionalinių Pirkimų Valdytojų apžvalga skelbiama kas mėnesį. Atspindi dabartinius jų užsakymų, gamybos, įdarbinimo bei pristatymo iš tiekėjų greičio pokyčius ir tendencijas. Šis indeksas yra vienas iš aplenkiančių indikatorių, nes rodo pramonės įtemptumo laipsnio pokyčius, kurie paprastai lenkia ekonomikos ciklą. Apžvalga pasirodo pirmą naujo mėnesio darbo dieną.

Nationwide Housing Prices – namų kainų indeksas. Indeksas atspindi namų kainų pokyčius D. Britanijoje. Būsto kainos – reikšmingas faktorius šalies ekonomikai. Didėjanti šio indekso reikšmė rodo namų kainų augimą, o mažėjanti reikšmė – kainų smukimą. Augančios būsto kainos palankios svarui.

Net consumer credit – fiziniams asmenims išduotų kreditų suma per pastarąjį mėnesį. Didelė indikatoriaus reikšmė liudija ekonomikos „perkaitimą“, kuomet vartotojai skolinasi daugiau, nei tai reikalinga normaliam gyvenimo lygiui palaikyti. Pasirodo kas mėnesį. Ribotai įtakoja rinką.

*** Ekonominės sąvokos 2

New home sales – skaičius parodo parduotų arba pardavimui pateiktų namų, skirtų vienai šeimai, kiekį per metus. Šis skaičius turi augimo tendenciją, kai auga paskolų už nekilnojamojo turto užstatą norma, kuri yra susijusi su pagrindinėmis palūkanų normomis šalyje. Šie duomenys dėl nekilnojamojo turto rinkos ypatumų yra sąlygojami sezoninių svyravimų. Todėl analizuojant „New home sales” rodiklį, naudojami „slenkantys vidutiniai“ (moving average). Ribotai įtakoja rinką. Jo reikšmės augimas teigiamai veikia nacionalinės valiutos kursą. Jo reikšmė skelbiama pirmomis kiekvieno mėnesio dienomis 10.00 val. EST (Rytų Standartinis Laikas) (Niujorkas).

Nonfarm payrolls – naujų darbo vietų, sukurtų ne agrarinėse ekonomikos šakose per mėnesį, skaičius. Payroll – tai algalapis, pagal kurį darbuotojams išduodamas darbo užmokestis. Tai labai stiprus indikatorius, parodantis užimtumo lygio šalyje pokyčius. Šio rodiklio prieaugis apibūdina užimtumo padidėjimą ir sukelia dolerio kurso augimą. Jis vadinamas „indikatoriumi, kuris varo rinkas“. Egzistuoja empirinė taisyklė, kad jo reikšmės padidėjimas 200 000 per mėnesį prilyginamas BVP padidėjimui 3.0%. Paprastai, spausdinamas pirmąjį kiekvieno mėnesio penktadienį 08.30 val. EST (Rytų Standartinis Laikas) (Niujorkas).

P

Payment deficit – mokėjimų balanso deficitas. Reakcija – rodiklio augimas, valiutos kurso kritimas.

Personal Income – asmeninės pajamos. Indeksą sudaro darbininkų ir tarnautojų darbo užmokestis, rentos pajamos, dividendai, banko palūkanų pajamos, socialinio draudimo išmokos ir kt. Jis nagrinėjamas kartu su „Personal spending” indikatoriumi. Ribotai daro įtaką rinkai. Šio rodiklio pokyčiai apibūdina gyventojų perkamosios galios būseną. Jo reikšmės augimas, esant normaliam išlaidų lygiui, gali sukelti mažmeninių pardavimų apimties augimą, o tai teigiamas veiksnys nacionalinės ekonomikos vystymuisi ir jis sukelia dolerio kurso augimą. Jo reikšmė skelbiama po 20-os kiekvieno mėnesio dienos 08.30 val. EST (Rytų Standartinis Laikas) (Niujorkas). Asmeninės pajamos ir būtinos vartojimo išlaidos. Indeksas skelbiamas kas mėnesį.

Personal spending (consumption) – asmeninės išlaidos. Indeksas atspindi lėšų asmeninimas poreikiams tenkinti naudojimo pokytį. Ribotai įtakoja rinką. Jo reikšmė spausdinama po 20-os kiekvieno mėnesio dienos 08.30 val. EST (Rytų Standartinis Laikas) (Niujorkas) kartu su „Personal income” (Asmeninės pajamos) rodikliu. Indeksą sudaro trys sudedamosios dalys: išlaidos, skirtos ilgalaikio vartojimo, trumpalaikio vartojimo prekėms ir paslaugoms įsigyti. Apie ilgalaikio ir trumpalaikio naudojimo prekių vartojimą informuoja „Retail sales” (Mažmeniniai pardavimai) rodiklis. Paslaugų vartojimo procesas, savo ruožtu, kinta santykinai pastoviu greičiu, todėl šio rodiklio dydis dažnai nuspėjamas. Tokiu būdu tik reikšmingas šio rodiklio nukrypimas nuo prognozuojamų reikšmių gali turėti įtakos nacionalinės valiutos kursui. Jo reikšmės augimas yra teigiamas veiksnys nacionalinės ekonomikos vystymuisi ir jis sukelia dolerio kurso augimą.

Philadelphia Fed index – Filadelfijos Federalinio rezervų banko verslo aktyvumo indeksas. Tai gamintojų Filadelfijoje apklausos rezultatai, siekiant išsiaiškinti jų santykį su einamąja ekonomine situacija. Skaičiai, esantys žemiau „0“, yra ekonomikos vystymosi tempų lėtėjimo indikatorius. Jo reikšmė spausdinama trečią kiekvieno mėnesio ketvirtadienį 10.00 val. EST (Rytų Standartinis Laikas) (Niujorkas). Ribotai daro įtaką rinkai. Jis yra įdėmiai stebimas, kadangi šis indeksas spausdinamas prieš „NAPM“ indeksą, ir gali suteikti informaciją apie tai, koks bus nacionalinio lygio verslo aktyvumo indikatorius. Šio indekso reikšmės augimas sukelia dolerio kurso augimą.

*** Ekonominės sąvokos 2

Producer input prices (PPI input) – pramoninės kainos pradedant gamybą. Nustatomas kaip komplektuojančių dalių ir pusfabrikačių kainų lygio pokytis pramonėje (kainų augimas gamybos pradžioje gali neįtakoti infliacijos indekso, kadangi galimas išlaidų gamybos procese sumažėjimas). Stiprus infliacijos indikatorius. Iš bendros indikatoriaus reikšmės paprastai išskiria dalį, neatsižvelgiančią į produktų, alkoholio, tabako gaminių ir kuro kainas (šių prekių kainos laikomos itin nepastoviu dydžiu). Pasirodo kiekvieną mėnesį. Rinka atsižvelgia į indikatorių.

Ekonominės sąvokos 2 dalis

Producer output prices (PPI output) – pramoninės kainos pabaigus gamybą. Nustatomas kaip prekių gamybos baigimo kainų lygio pokytis pramonėje. Stiprus infliacijos indikatorius. Parodo infliacijos spaudimą ekonomikai iš gamintojų pusės (kainų augimas baigus gamybą gali neturėti įtakos infliacijos indeksui, kadangi galimas išlaidų prekybos sferoje mažėjimas). Iš bendros indikatoriaus reikšmės paprastai išskiria dalį, neatsižvelgiančią į produktų, alkoholio, tabako gaminių ir kuro kainas (šių prekių kainos laikomos itin nepastoviu dydžiu). Pasirodo kiekvieną mėnesį. Ženkliai įtakoja rinką.

Producer Price Index (PPI) – nustato pramonėje pagamintų prekių „krepšelio“ kainų lygio pokytį. Iki 1978 metų jis buvo vadinamas „Wholesale price index” (Didmeninių kainų indeksas). Šis indeksas sudarytas iš dviejų dalių: kainos prieš pradedant gaminti (pusfabrikačiai, komplektuojančios dalys ir t.t.) ir kainos pagaminus (baigtoji produkcija). Pagamintos produkcijos kainą sudaro darbo jėgos vertė ir ji suteikia informaciją apie infliaciją, susijusią su darbo jėgos vertės pokyčiu.

Pramoninių kainų indeksas laikomas labiau patikimu, jei jame neatsižvelgiama į pramonės maisto ir energetikos šakas. Apskaičiuojant indeksą, neatsižvelgiama į importo prekių ir paslaugų kainas. Itin ženkliai įtakoja rinką. Pagrindinių palūkanų normų padidėjimo laukimo sąlygomis jo reikšmės augimas sukelia dolerio kurso augimą. Skelbiamas kiekvieną mėnesį, kitą savaitę po „Nonfarm payrolls” pasirodymo, 08.30 val. EST (Rytų Standartinis Laikas) (Niujorkas).

Producer price index (PPI) – pramonės kainų indeksas. Nustato gamybos paskirtį turinčių prekių pardavimo kainų lygio pokyčius. Tai infliacijos rodiklis. Pasirodo kas mėnesį. Rinka atsižvelgia į indikatorių.

*** Ekonominės sąvokos 2

Productivity – darbo našumas. Indeksas parodo pagamintos produkcijos apimties pokytį, tenkančios vienam darbuotojui. Darbo našumas yra labai svarbus indikatorius ekonomikos padėčiai analizuoti. Itin ženkliai turi įtaką rinkai. Vis dėlto jį būtina įdėmiai stebėti, kadangi jis kartas nuo karto gali klaidinti. Pavyzdžiui, užimtų asmenų skaičiaus sumažėjimas gamyboje ekonominio sąstingio laikotarpiu sukelia našumo augimą. Tai gali vykti ir dėl streikų. Indekso reikšmės augimas yra teigiamas faktorius nacionalinės ekonomikos vystymuisi ir jis sukelia dolerio kurso augimą. Jo reikšmė spausdinama kiekvieną ketvirtį, iki 10-os mėnesio dienos 08.30 val. EST (Rytų Standartinis Laikas) (Niujorkas).

Public sector borrowing requirement (PSBR) – biudžeto deficitas. Skirtumas tarp šalies biudžeto pajamų ir išlaidų, indikatorius neturi ypatingos įtakos rinkai. Pasirodo kas mėnesį.

Purchasing managers index (PMI) – paklausos ir pasiūlos tyrimų instituto indikatorius (Chartered Institute of Purchasing and Supply). Atspindi pramoninės gamybos tempų pokytį. Pasirodo kas mėnesį. Indikatoriaus reikšmė virš 50% atspindi pramoninės gamybos tempų augimą, žemiau 50% – lėtėjimą. Rinka atsižvelgia į indikatorių.

R

Real earnings (Real average weekly earnings) – vidutinis darbo užmokestis per savaitę. Indeksas apskaičiuojamas atsižvelgiant į infliaciją. Siekiant išskirti infliacijos įtaką, jis apskaičiuojama bazinių metų atžvilgiu. Išreiškiamas kaip absoliuti reikšmė ir kaip indeksas ankstesnio nagrinėjimo periodo atžvilgiu. Jis gali funkcionuoti kaip infliacinių procesų, susijusių su darbo jėgos vertės augimu, indikatorius. Ribotai įtakoja rinką. Pagrindinių palūkanų normų padidėjimo laukimo sąlygomis jo reikšmės augimas sukelia dolerio kurso augimą. Spausdinamas kiekvieno mėnesio viduryje 08.30 val. EST (Rytų Standartinis Laikas) (Niujorkas) kartu su „CPI” (Vartotojų kainų indeksas).

Redbook – kas savaitinė mažmeninių pardavimų apžvalga „Redbook“. Tai stambių prekybos centrų mažmeninių pardavimų apimčių tyrimų rezultatai. Spausdinama kiekvieną savaitę antradieniais 10.30 val. EST (Rytų Standartinis Laikas) (Niujorkas). Pirmoji mėnesio apžvalga (pirmąjį mėnesio antradienį) lygina pirmąją einamojo mėnesio savaitę su pirmąją prieš tai buvusio mėnesio savaite, antroji apžvalga lygina pirmąsias dvi einamojo mėnesio savaites su pirmosiomis dvejomis prieš tai buvusio mėnesio savaitėmis ir t.t.

Tokiu būdu visas apžvalgos vaizdas formuojamas tik paskutinės mėnesio apžvalgos publikacijos metu (paskutinįjį antradienį). Praktiškai neturi jokios įtakos rinkai. Tai paaiškinama tuo, kad skaičiai skiriasi svarbia reikšmių sklaida (nepastovumu) ir tuo, kad apžvalgoje minimas ribotas parduotuvių kiekis.

Retail Price Index (RPI) – mažmenos kainų indeksas, apima tam tikrų, realizuojamų JAV teritorijoje, mažmenos prekių grupių kainas.

Retail Price Index (RPI) – mažmeninių kainų indeksas. Nustato vartojimo produktų „krepšelio“ kainų lygio pokytį. Infliacijos lygio rodikliu tarnauja mažmeninių kainų indeksas, neatsižvelgiant į procentinių kreditų mokėjimų nekilnojamajam turtui įsigyti (RPI-X). Mažmeninių kainų indeksas, apskaičiuotas pagal vieną ir tą pačią formulę, kad būtų galima palyginti su analogiškais kitų šalių indeksais, vadinamas harmonizuotu (HICP). Jei indekso augimo tempai viršija suplanuotą dydį, tuomet paprastai Anglijos Bankas kelia palūkanų normas. Pasirodo kiekvieną mėnesį. Ženkliai įtakoja rinką.

*** Ekonominės sąvokos 2

Retail sales – mažmeniniai pardavimai. Indeksas parodo pardavimų mažmeninės prekybos sferoje apimties pokytį. Apibūdina vartotojų išlaidų ir paklausos lygį. Šis indikatorius skirstomas į: „automobilių pardavimus“ ir „visa kito pardavimus“. Kadangi parduotų automobilių skaičius yra itin kintantis dydis, labiausiai patikima informacija yra toje indikatoriaus dalyje, kuri neatsižvelgia į „automobilių pardavimus“. Mažmeninių pardavimų apimties augimas yra teigiamas veiksnys nacionalinės valiutos vystymuisi ir jis sukelia nacionalinės valiutos kurso augimą. Spausdinamas kiekvieno mėnesio viduryje 08.30 val. EST (Rytų Standartinis Laikas) (Niujorkas). Ribotai daro įtaką rinkai (daugiausiai vidutinės ir ilgalaikės trukmės atvejais).

Rightmove House Price Index – JK būsto kainų indeksas. Šis indeksas atspindi nekilnojamojo turto rinkos padėtį šalyje. Indeksas rodo gyvenamojo nekilnojamojo turto kainų pokytį.

Q

Quantitative easing (QE) – tai procesas, kuris reiškia skubų pinigų masės didinimą rinkoje. Pinigai spausdinami, kai centrinis bankas leidžia, o kartais ir inicijuoja greitą pinigų masės augimą.

Mechanizmas. Monetarinė bazė – tai cirkuliuojančios valiutos ir komercinių bankų rezervų balansų suma (komercinių bankų lėšos, saugomos centriniame banke). Tarkime, kad centrinis bankas (FRS) suteikia komerciniam bankui elektroninių pinigų kreditą (t.y. tiesiog prideda sumą prie komercinio banko kredito balanso Federalinio Rezervo Sistemoje) mainais į finansinį vertybinį popierių (obligaciją), naudojamą kaip užstatą. Užstato garantas įtraukiamas į centrinio banko balanso aktyvą, kuris elektroninių pinigų pagalba papildo komercinio banko rezervo balansą, esantį pasyve.

Normaliomis sąlygomis rezervų balanso (o tai reiškia ir monetarinės bazės) didinimas nėra sveikintinas. Centrinis bankas tiesiog parduoda dalį vertybinių popierių atviroje rinkoje, kad sumažintų komercinių bankų piniginių lėšų likutį, – ši operacija žinoma kaip „sterilizacija“. Faktiškai, centrinis bankas pakeičia komerciniams bankams anksčiau priklausiusį vertyvinį popierių grynaisiais arba saugia, likvidžia valstybės obligacija, jei pirmasis sandoris buvo sterilizuotas. Pinigų spausdinimo metu (QE) centrinis bankas sudaro pirmą sandorį be vėlesnės sterilizacijos, leisdamas komercinio banko rezervo balansui ir monetarinei bazei didėti.

Pasyvusis ir aktyvusis pinigų spausdinimas.

Pinigų spausdinimas dalijamas į du tipus: pasyvųjį ir aktyvųjį, priklausomai nuo kontrolės, kurią vykdo centrinis bankas pinigų masės plėtimo procesui, lygio.

Pasyvusis pinigų spausdinimas. Kovai su kreditų rinkos problemomis centriniai bankai įveda daugybę finansų sistemos likvidumo didinimo programų. Pagal šias programas tam tikri finansiniai institutai gal kreiptis į centrinį banką, prašydami įmokėti (elektronines) lėšas į savo sąskaitą centriniame banke mainais į valstybės arba kitokius vertybinius popierius, naudojamus kaip užstatas. Nors programas inicijuoja centrinis bankas, jose dalyvauja tik privačios organizacijos, todėl bankui sudėtinga kontroliuoti monetarinės bazės dydį. Visas panašias programas priskiriame pasyviojo pinigų spausdinimo kategorijai.

Aktyvusis pinigų spausdinimas

Visas aktyvusis pinigų spausdinimas susideda iš pirkimų, nedelsiant apmokant rizikingus arba valstybės vertybinius popierius, finansuojamus paprasčiausiai įmokant elektroninius pinigus į pardavėjo sąskaitą (tiesiogiai, jei aktyvas įsigytas iš šalies, turinčios teisę jį parduoti, arba netiesiogiai, jei tokios teisės šalis neturi)*. Tokie pirkimai taip pat skatina centrinio banko balanso dydžio didėjimą bei rezervų ir pinigų masės augimą. Svarbiausia, kad pirkimas apmokant nedelsiant suteikia centriniam bankui teisę aiškiai kontroliuoti monetarinės bazės didinimo procesą. Vienintelis balanso augimo apribojimas yra vyriausybės noras ir gebėjimas išvengti potencialių aktyvų nuostolių centrinio banko balanse.

Pinigų spausdinimas M1.

Kad spausdinimas būtų efektyvus, būtina pervesti dalį Centrinio banko sąskaitose patalpintų elektroninių lėšų į depozitus iki nebankinių organizacijų pareikalavimo (kurios yra svarbios M1 dalys). Tai galima padaryti, (i) kai nebankinė organizacija įsigyja aktyvą, ir aktyvo pardavėjas patalpina fondus einamojoje sąskaitoje, arba (ii) kai komerciniai bankai suteikia paskolas arba perka aktyvus, deponuodami lėšas iki paskolos davėjo/pardavėjo pareikalavimo. Bet kuriuo atveju, tai išjudina eilę depozitų iki pareikalavimo, todėl, kad centriniuose bankuose rezervais laikyti reikalaujama tik jų dalį (tarkim, 10%). Likusius 90% jie gali naudoti aktyvų pirkimui arba paskolų išdavimui, tuo pačiu sukurdami daug depozitų iki pareikalavimo, remiantis vienu sandoriu. Tokiu būdu, M1 didinimas – tai pagrindinė sąlyga, atkuriant ekonomiką. Problema yra ta, kad dabartinėmis sąlygomis bankai nenoriai imasi aktyvių veiksmų, susijusių su savo rezervų balansais. Pirmenybę jie teikia savo rezervų talpinimui centriniuose bankuose ir nedidelio pelno gavimui.

T

Tankan report – ketvirčio ekonomikos apžvalga, spausdinama Japonijos Banko tyrimų ir statistikos departamento. Apklausa grindžiama remiantis daugiau nei 8000 bendrovių, įmonių ir įstaigų vertinimais pagal šiuos ekonomikos parametrus: 1) verslo aplinkos sąlygos; 2) gamyba ir realizacija; 3) pasiūla ir paklausa, kainų lygis; 4) pajamos; 5) tiesioginės investicijos; 6) užimtumas; 7) mokesčių sąlygos. Tankan yra svarbiausias Japonijos indikatorius.

TIC Long-Term Purchases – užsienio investicijos į JAV akcijas ir obligacijas. Šis rodiklis parodo kiek užsienio investuotojus masina JAV kapitalo rinka. Jei investicijos auga, tai gali būti palanku JAV doleriui.

Trade deficite – neigiamas prekybos balansas, t.y. importas viršija eksportą. Reakcija – rodiklio augimas, valiutos kurso kritimas.

U

UBS Consumption indicator – vartojimo indikatorius, kuris atspindi namų ūkių ir asmenų vartojimo tendencijas. Jei vartojimas didėja, tai geras ženklas ekonomikai, reiškiantis galimą ūkio augimą. Augantis vartojimas palankiai veikia tos šalies valiutą.

Unemployment – nedarbas. Socialinis reiškinys, kai darbingas asmuo neturi darbo. Nedarbu nelaikomi atvejai, kai darbo neturi nepilnamečiai, pensininkai, dirbti negalintys invalidai ir kai nedirba žmonės, turintys pakankamai turto ar nedarbinių pajamų, iš kurių gali pragyventi.

Unemployment rate – nedarbingumo lygis. Parodo bedarbių ir darbingų gyventojų skaičiaus procentinį santykį. Pasirodo kartu su „Nonfarm payrolls” indikatoriumi. Itin ženklią turi įtaką rinkai. Paprastai nedarbingumo lygio analizė atliekama skaičių, atspindinčių „Nonfarm payrolls” rodiklio dydį, kontekste. Pavyzdžiui, „Nonfarm payrolls” rodiklio reikšmės augimas, augant nedarbingumo lygiui, liudija apie nedarbingumo lygio pakilimą ekonomikos agrarinėse šakose ir pan. Pagrindinių palūkanų normų padidėjimo laukimo sąlygomis jo reikšmės augimas sukelia dolerio kurso augimą. Spausdinamas pirmąjį kiekvieno mėnesio penktadienį 08.30 val. EST (Rytų Standartinis Laikas) (Niujorkas) kartu su „Nonfarm payrolls” rodikliu.

Unit labour cost (ULC) – pagamintos produkcijos vieneto vertė. Indeksas apibūdina kaštus, susijusius su produkcijos vieneto gamyba. Jis yra svarbus rodiklis, apibūdinantis šalies ekonomikos vystymosi efektyvumą. Itin ženklią daro įtaką rinkai. Jis funkcionuoja kaip geras infliacinių procesų, susijusių su darbo užmokesčio augimu, indikatorius. Paprastai šio indekso analizė atliekama skaičių, atspindinčių „Productivity” (Darbo našumas) rodiklio dydį, kontekste. Pagamintos produkcijos vieneto vertės augimas greta darbo našumo augimo gali sukelti būtinybę padidinti pagrindines palūkanų normas, o tai yra palankus veiksnys nacionalinės valiutos augimui. Jo reikšmė skelbiama kiekvieną ketvirtį, iki 10-os publikacijos mėnesio dienos 08.30 val. EST (Rytų Standartinis Laikas) (Niujorkas) kartu su „Productivity” (Darbo našumas) rodikliu.

Unit wage costs – darbo jėgos vertė. Jei darbo jėgos vertės augimo tempai viršija darbo našumo augimo tempus, tuomet tai daro infliacinį spaudimą ekonomikai. Pasirodo kas mėnesį. Ribotai įtakoja rinką.

W

Wholesale inventories – prekių atsargos didmeninės prekybos sandėliuose. Indeksas apibūdina didmenininkų ir mažmeninės prekybos santykius. Ribotai įtakoja rinką, tačiau suteikia informaciją apie tendencijas tuose ekonomikos sektoriuose, kurie gali turėti projekcijas ekonomikoje apskritai. Sandėlių „užvertimas prekėmis“ gali liudyti apie esamus „užsistovėjusius“ reiškinius ekonomikoje. Stabili tendencija jo dinamikoje itin ženkliai įtakoja rinką. Indekso reikšmės augimas neigiamai įtakoja dolerio kursą. Jo reikšmė skelbiama apie 10-ą kiekvieno mėnesio dieną 10.00 val. EST (Rytų Standartinis Laikas) (Niujorkas).

Wholesale price index (WPI) – didmeninių kainų indeksas. Atspindi didelių prekių siuntų kainų lygio pokyčius. Apskaičiuotas kaip trijų sudedamųjų dalių – vidaus didmeninių kainų, eksporto didmeninių kainų ir importo didmeninių kainų – vidutiniškai įvertinta dalis. WPI (didmeninių kainų indeksas) laikomas geresniu infliacijos indikatoriumi, nei CPI (vartotojų kainų indeksas), kadangi tiesiogiai atspindi padėtį verslo sektoriuje. Rinka atsižvelgia į indikatorių.

Z

ZEW survey – indeksas, parodantis Vokietijos ir euro zonos institucinių investuotojų pasitikėjimą ekonomika bei lūkesčius. Skaičiuojama, kiek investuotojų ir analitikų nusiteikę optimistiškai, ir kiek pesimistiškai. Didėjantis indeksas atspindi augantį pasitikėjimą ekonomika ir yra naudingas nacionalinei valiutai (eurui).

Pirmą kartą paskelbta Spekuliantai.lt

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.