Ekonominis šokas koreguos akcijų portfelius

Prieš dvejus metus mes jau lietėme šią temą, bet štai ir vėl: pasaulį ištiko ekonominis šokas, jei taip galima pasakyti. Gal ekonomistus ir investuotojus ištiko šokas ar dar ištiks? Pasižiūrėkime, kas čia vyksta, ir ko galima tikėtis artimiausiu metu.

Karas supainiojo centrinių bankų strategiją 2022 metams. Jie jau planavo švelninti monetarinę politiką, tačiau viskas gavosi atvirkščiai. Nors paskutiniame pernai FED FOMC susirinkime gruodžio 14 d. palūkanas pakėlė vos 50 bazinių punktų, tai dar nereiškia, kad šiais metais bazinės palūkanos bus mažinamos, arba keliamos tuo pačiu tempu.

Infliacija – toks žvėris, kad net FED turi traukti sunkiąją artileriją jai nugalėti. T.y. FED gali būti priverstas stabdyti ekonomiką, kad suefektyvinti savo atviros rinkos priemones. O tai reiškia, kad FED nusitaikė į darbo rinką. Deja, bet aukštomis ir staigiomis palūkanomis bus siekiama padidinti nedarbo lygį.

Taip taip, būtent siekiant didinti bedarbių skaičių. Nes infliacijos ir nedarbo lygiai yra susiję tarpusavyje Filipso kreive. Kaip matome iš grafiko žemiau, tarp Darbo (=Nedarbo) lygio ir Infliacijos egzistuoja netiesinis tiesioginis ryšys. Raudona linija kaip tik atitinka teorinę Filipso kreivę.

Tačiau nepamirškime, kad reikšmingas infliacijos faktorius yra vyriausybių asignavimai. Žinant, kad JAV vyriausybė Ukrainai skyrė milijardus dolerių karinės ir ekonominės pagalbos, dalis tų pinigų (ir nemaža dalis) eis tiesiogiai į JAV ekonomiką per užsakymus karinės pramonės kompleksui. Čia nedarbas negresia, priešingai, čia darbo jėgos trūksta. Todėl… žiūrim į Filipso kreivę.

FED gali ne viską

Centriniai bankai turi siauras (sąlyginai) kovos su infliacija funkcijas. Jie reguliuoja pinigų pasiūlą, skatindami arba stabdydami ekonomiką. Tačiau dabar infliacijos šuolis nesusijęs su ekonomine padėtimi konkrečioje ekonomikoje. Į akis krenta faktas, kad infliacija staiga kilo beveik visame pasaulyje.

Dėl to visiškai akivaizdu, kad centriniai bankai atviros rinkos operacijomis nieko negali padaryti prieš dabartinės infliacijos priežastis. nes jos geopolitinės. Mes jau anksčiau aptarėm „butelio kaklelio” ir karo Ukrainoje sukeltą infliaciją. Centriniai bankai niekaip nenutrauks karo ir nepakraus laivų Šanchajuje…

Tačiau yra dar daugiau infliaciją įtakojančių faktorių. Paimkime šiuolaikinį trendą: aplinkos tausojimas ir CO2 emisijų ribojimas (taip vadinamas tvarumas) pasidarė svarbiau nei greitas kitoje pasaulio pusėje pagamintų prekių prieinamumas. Be to, didėjanti NATO šalių ir likusio pasaulio atskirtis veda į lenktynes gynybos, ginklų, sveikatos, pramonės ir technologijų srityse.

Šitie faktoriai savo struktūroje turi infliacinį spaudimą. Retas ‘žaliasis’ tai supranta, deja…

Globalizacijos deglobalizavimas

Tai ne tautologija. Tai reiškinys, sąlygotas „kovos už klimatą”. Esmė ta, kad pasaulyje, o ypač Europoje vyksta reindustrializacija (tipo perėjimas prie tvarios industrijos (kas žino, kas tai yra?)). Tai reiškia, kad ilgalaikio proceso metu korporacijų pelnai mažės, t.y. atlyginimai augs greičiau nei korporatyviniai pelnai. Neigiamų palūkanų – nei bazinių, nei obligacijose greitai tikrai nebepamatysime.

Nors technologinės kompanijos, kurios judino JAV (ir ne tik) akcijų rinkas vis dar ekonomikoje vaidins svarbų vaidmenį, tačiau jų rinkos kapitalizacija jau neaugs taip sparčiai. Scenoje gali pasirodyti kiti rinkos lyderiai ir move’riai.

Istoriniai duomenys rodo, kad prasidėjus IT kompanijų erai, JAV infliacijos tempas mažėjo, bazinės palūkanos mažėjo, obligacijų pajamingumas mažėjo, atlyginimai augo labai lėtai, palyginus su korporacijų pelnais. Dabar jei viskas keičiasi, infliacijos spaudimas išliks labai aukštas. O tai, savo ruožtu centrinių bankų veiksmai ekonomikas įsuks į recesijos spiralę.

O kas keičiasi? O gi tai, kad atlyginimai gali pradėti augti greičiau nei korporacijų pelnai. Tai reiškia, kad padidės prekių ir paslaugų paklausa. O tai labai stiprus infliacinis spaudimas.

Tas saldus žodis – Recesija

Šiandien FED duoda net 38% tikimybę, kad JAV ekonomiką ištiks recesija. Tai niekada nematyti skaičiai. Obligacijų pajamingumo kreivė mums rodo tą patį.

Va tas trumpo periodo obligacijų pajamingumų pakilimas aukščiau ilgalaikių obligacijų pajamingumo ir yra recesijos juodosios gulbės sparno mostas. Vokietijos ir Prancūzijos kreivės atrodo ne ką geriau.

Tarsi to būtų maža, JAV 5Y CDS iš 2-3 vietos nusirito iki 9-tos ir dabar siekia apie 30. O tai labai liūdnas signalas. Tiesa, dar ne tragiškas. Turkijos, kuriai sunkiai sekasi ekonomikoje, tačiau vis dar laikosi, CDS lygus 510+. O ruzzijos iki skaičiavimos CDS pavarė To-The-Moon – 13 775.

Taigi, trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu visų akys vis dar bus nukreiptos į infliacijos rodiklius. Taip pat bus nekantriai laukiama metinių BVP rodiklių, na ir ketvirtinių, žinoma.

Rinkos laukia recesijos, nežiūrint infliacijos mažėjimo. Kaip jau matėme, recesija didele dalimi sukelta centrinių bankų, todėl jis bus techninio pobūdžio.

Investicinis portfelis ir ekonominis šokas

Tai kaip su tomis akcijomis? Na, čia viskas paprasta: kainos kils arba kris, fity-fifty. O jei rimtai, infliacinis spaudimas kels akcijų kainas, defliacinis spaudimas (infliacijos mažėjimas) kels obligacijų kainas. Kas įdomiausia, 2023 metams Rothschild analitikai prognozuoja 10% investicijų grąžą ilgalaikėms JAV obligacijoms.

Jei kalbam apie galimą recesiją, tai tikimės, kad įmonių pelnai mažės. Tačiau 2022 metai (ir ne tik) mums parodė, kad augantys pelnai visiškai nesutrukdė akcijų rinkoms koreguotis 20%, t.y. nebūtinai indeksų dinamika koreliuoja su pelnų dinamika.

2022 m. mažos ir vidutinės kapitalizacijos JAV akcijų kainos krito labiau už didelės kapitalizacijos. Todėl tikimasi, kad jų kainų augimas šiemet gali būti spartesnis.

Na ir akivaizdus dalykas, kad daug skolų turinčios kompanijos recesijas išgyvena sunkiau. Todėl mes nuolat rekomenduojame investuoti į kompanijas, turinčias labai mažai skolų, generuojančias didelius pinigų srautus. Nes dėl laukiamos recesijos padidės pinigų kaina, ypač B ir žemesnį klasės reitingą turinčioms turto klasėms.

Recesija ir infliacija skirtingai veikia skirtingus sektorius. Mažiausiai čia nukentės finansų, telekomunikacijų, infrastruktūros ir sveikatos apsaugos sektoriai. Atsargiau reikia vertinti investicijas į nekilnojamojo turto bei mažmeninės prekybos sektorius. Dėl aukštų skolos palūkanų ir mažėjančios vartotojų perkamosios galios.

Išvada

Mes čia nesiūlome investuoti į konkrečius sektorius ar turto klases. Mes tik apžvelgėm galimą scenarijų, kuris galėtų padidinti jūsų investicijų pelningumą. Nors jei esate spekuliantas, tai jums rinkų svyravimai bus tik į naudą.

O net ir nusistovėjus geopolitinei situacijai (karo Ukrainoje pabaiga, trintis dėl Taivano ir situacija su covid Kinijoje ir Azijoje apskritai), mūsų laukia labai įdomūs metai ir tolimesnė ateitis. Mes jau čia įvardijome, kad ta ateitis vadinasi Reindustrializacija.