Penktadienis, 29 kovo, 2024
Mokomieji Straipsniai

Ellioto bangų teorija

Ellioto bangų teorija yra R.N.Elliott palikimas, teigiantis kad minios (visuomenės) elgesys pastoviai keičiasi formuojant atpažįstamus grafinius modelius. Naudojant istorinius biržos duomenis R.N.Elliott atrado, kad pastoviai kintanti rinkos kainų trajektorija nupiešia tam tikrą struktūrinį modelį, kuris atvaizduoja visatos (gamtos) harmoniją.

Ralph Nelson Elliott išskyrė trylika judėjimo modelių (bangų), kurie vėl ir vėl kartojasi rinkos kainų sūkuryje ir yra panašūs savo forma. Skiriasi tik jų amplitudė ir laiko intervalas. R.N.Elliott genialumas buvo jo gebėjime sistematizuoti rinkų teikiamą informaciją ir palikti mums žmogaus ir visatos tapatumo įrodymą.

Kviečiu jus susipažinti su pagrindiniais šios teorijos aspektais ir tikiuosi tai paskatins jus plačiau pažvelgti į žmonijos ir rinkų (kaip žmonijos veiklos) progresą globaliame visatos kontekste.

Labiausiai išplitę spekuliantų tarpe posakiai apie rinką:

  1. Make trend your friend
  2. Buy low – sell high

Na yra dar vienas populiarus – buy on rumors – sell on facts, bet norėčiau sustoti ties pirmais dviem, nes būtent jie atspindi kasdieninį prekybos gyvenimą (gandai atsiranda ne taip dažnai ir ne apie kiekvieną emitentą).

Taigi, šie du teiginiai akivaizdžiai prieštarauja vienas kitam, nes jei planuoji pirkti žemai – reiškia teks eiti prieš rinkos daugumą, t.y. prieš pagrindinį trendą. O jei seksi paskui trendą – tikrai nesugebėsi iššokti ekstremume.

Tačiau šie teiginiai įgauna prasmę jei naudoti juos Ellioto bangų principo kontekste. Nes tai yra vienintelė TA dalis, kuri gali (pabrėžiu gali) nustatyti vykstančio kainos judėjimo tipą, t.y. ar vyksta impulsyvus ar korekcinis judėjimas ir nuspėti jo pabaigą.

Kodėl tai yra taip svarbu? O gi todėl kad realioje prekyboje, jau įvaldžius įvairius TA instrumentus (pvz. MACD, MA, stochastics ir t.t.), ateina laikas, kai supranti, kad jie visi yra uždelsto veikimo indikatoriai, t.y. jie rodo tai, kas jau įvyko tam tikrame periode, bet sunkiai nuspėja ateitį.

Aišku galima paklausti: “O ką, Ellioto bangos visuomet nuspėja ateitį?”

Mano atsakymas būtų – taip. visuomet! Tačiau jei viskas būtų taip paprasta, dauguma spekuliantų jau seniai taptų milijonieriais. Problema, kuri iškyla naudojant Ellioto bangas, artima tikimybių teorijos pritaikymui, sprendžiant bet kurį klausimą. T.y. visuomet yra tikimybių dauguma – ir vieną iš jų realizuojasi praktikoje.

Menas yra rasti tą tikimybę (arba bent jau tikimybių grupę), kuri bus arčiausiai realizuojamo banginio varianto. Dažniausiai to padaryti nepavyksta – ir spekuliantas, taip ir neįvaldęs šio metodo meta jį į šalį, kaip beviltišką. O tai yra klaida. Sėkmingos spekuliacijos, kaip ir kiekvienas kitas darbas reikalauja laiko ir pastangų.

Naivų būtų tikėtis kad staiga nusprendus praturtėti bet kas įžengtu į sritį, apie kurią nieko (arba beveik nieko nesupranta) ir taptų nugalėtoju. Ellioto bangų teorijos unikalumas yra tame, kad jis geriausiai atspindi žmonijos vystymosi modelį – t.y. socionominį veiklos modelį.

Yra senas, geras posakis: “Non progredi est regredi”. Tai ir yra Ellioto bangų principo esmė arba plačiau žiūrint – žmonijos vystymosi esmė. Tačiau progresas negali visuomet vykti stačiai į viršų. Jis eina žingsniais. Trys pirmyn – du atgal. Ir taip iki begalybės, paišant fraktalus nuo sekundinio intervalo iki tūkstantmetinio.

Ir visuomet tai bus fraktalinis judėjimas, nežiūrint į tai ar kalbėsim apie rinką, ar apie upelio sūkuriavimą, ar apie jūros kranto linijos matavimą. Tai yra mūsų chaosinio pasaulio esmė. O rinkų kintantis judėjimas ir Ellioto atrastas bangų principas tik priartina mus prie Kūrinijos supratimo.

Žiūrint dar plačiau – mes ateiname į šį pasaulį ne tam kad uždirbti krūvas pinigų (tai yra tik viena iš įdomių veiklos sričių, kuriai galima skirti tam tikrą laiką), o tam kad gyventi laimingai, artėjant prie egzistencijos supratimo.

Ellioto bangų teorija – pagrindiniai aspektai

Pagrindinė Ellioto bangų teorijos esmė – nustatyti kokio tipo banga formuojasi: impulsas ar korekcija.

Pagrindinis bruožas, padedantis atskirti impulsą nuo korekcijos yra bangos struktūra. Judesio kryptis yra nesvarbi, nes ir vienas, ir kitas gali vystytis abiem kryptim ir būti aukštesnės banginės pakopos sudedamąja dalimi.

  • Impulsas – penkios bangos, iš kurių antroji ir ketvirtoji koreguoja pagrindinės krypties judesį. Žymėjimas: 1-2-3-4-5.
  • Korekcija – tris bangos, iš kurių antroji koreguoja pagrindinės krypties judesį. Žymėjimas: A-B-C.
Ellioto bangų teorija
Impulsinės ir korekcinės bangos

Aksiomos:

  1. Banga 2 niekada nenukeliauja daugiau nei 100% bangos 1 ilgio.
  2. Banga 3 niekada nebūna trumpiausia.
  3. Banga 4 negali nusileisti į bangos 1 teritoriją (negalioja dualinėse ir marginalinėse rinkose kaip Forex). Išimtis – diagonalinis trikampis.

Principai:

  1. Kaitaliojimosi principas – korekcinės bangos 2 ir 4 turi tendenciją kaitaliotis, t.y. jei viena iš jų yra aštri korekcija – kita paprastai būna plokščioji.
  2. Lygybės principas – jei viena iš impulsinių bangų yra prailginta, kitos dvi turi tendencija susilyginti.

Fibonacci “auksinio standarto” naudojimas nustatant numatomos korekcijos gylį:

Aštri korekcija ~ 0,62%, plokščioji korekcija ~ 0,38% prieš tai buvusio augimo. Kiti variantai: 0,24%, 0,5% ir 0,76%. Tačiau bangos forma visuomet yra svarbesnė, nei procentinė reikšmė.

Pakopos:

Aukštesnės banginės pakopos judesys paprastai yra stipresnis nei priešingos krypties žemesnės banginės pakopos judesys, kas sąlygoja santykinai mažesnį žemesnės banginės pakopos priešingos krypties judesį, bei santykinai greitesnį atstatomąjį pagrindinės krypties judesį.

Socionominės charakteristikos

Banga 1 – nedrąsus augimas, kuris įvyksta po prieš tai buvusio ženklaus kritimo. Minia dar nežino kaip traktuoti šį judesį – ar tai tiesiog atšokimas prieš tai buvusiam kritimui, po kurio seks tolimesnis kritimas ar augimo pradžia.

Banga 2 – kadangi dauguma nežino kaip traktuoti bangos 1 kylimą, po jos paprastai seka ženklus kritimas sąlygotas baimės, kitaip sakant dugno testavimas: “Ar tikrai tai jau dugnas ar nuleisim dar žemiau?”

Banga 3 – įsitikinus kad „žemiau nuleisti nepavyko” prasideda sekantis impulsas aukštyn. Tai dažniausiai yra stipriausias ir ilgiausias kainos judėjimas, nes minia pradeda suprasti kad korekcija pasibaigė ir prasidėjo tikrasis augimas, ko pasėkoje vis daugiau ir daugiau pirkėjų plusta į rinką.

Banga 4 – pakilus kainai į neregėtas (lyginant su 1 banga) aukštumas prasideda pelno fiksavimas, kas dažniausiai sąlygoja santykinai mažesnį kritimą nei per 2 bangą.

Banga 5 – po pelno fiksavimo kaina vėl atrodo gana patraukliai, kas sąlygoja naujus pirkimus. Tačiau šį kartą pirkimai nėra tokie aktyvūs kaip 3 bangoje ir kopimas į naujas aukštumas vyksta vis sunkiau ir sunkiau (dažnai su mažėjančiom apyvartom).

Banga A – pasiekus naujas aukštumas įvyksta natūrali korekcija. Tačiau dauguma dar nežino kaip ją traktuoti: ar tai tiesiog eilinė korekcija po kurios seks naujų viršūnių šturmavimas ar tai yra kitos krypties judesio pradžia.

Banga B – prasideda atsargus augimas, kuris dažniausiai nesugeba atnaujinti viršūnės. Augime dalyvauja nedaug pirkėjų, daugumai liekant stebėtojų pusėje.

Banga C – įsitikinus kad impulsyvus judėjimas yra pasibaigęs prasideda trečioji ir paskutinioji banga žemyn. Ji turi visus bangos 3 bruožus (penkių žingsnių impulsas), tik nukreiptus priešinga linkme, t.y. minia pagaliau suprato kad vyksta korekcija ir pradeda masinius pardavimus, ko pasėkoje kaina nukeliauja į naujas žemumas.

Ciklas baigėsi ir tapo aukštesnės banginės pakopos (fraktalo) dalimi, o sekantis ciklas prasideda iš naujo.

Bangų teorija – impulsas

Impulsas – tai penkių pakopų judesys: pirmoji, trečioji ir penktoji bangos juda pagrindine kryptimi, antroji ir ketvirtoji – koreguoja pagrindinės krypties judesį. Yra du impulsyvaus judėjimo variantai: paprastas impulsas ir diagonalinis trikampis.

1.Paprastas impulsas – penkių pakopų judesys, kuriam galioja visos impulsyvaus augimo aksiomos.

Struktūra: 5-3-5-3-5.

Pirmoji, trečioji ir penktoji impulso bangos pačios yra impulsai sudaryti iš žemesnės banginės pakopos, analogiškos struktūros penketuko.

Antroji ir ketvirtoji – yra žemesnės banginės pakopos, trejetuko pavidalo, korekciniai judesiai.

2.Diagonalinis trikampis – penkių bangų judesys, kurio metu ketvirtoji banga gali nusileisti į pirmosios bangos teritoriją (gali ir nenusileisti, tačiau visas judesys turės trikampio struktūra). Kitas pavadinimas – baigiamoji diagonalė (ending diagonal).

Ellioto bangų teorija

Struktūra: 3-3-3-3-3.

Diagonalinis trikampis yra terminalinė impulsyvaus judesio stadija, kai kaina nukeliavo per greitai ir per toli, t.y. diagonalinis trikampis paprastai signalizuoja kad esame arba penktoje impulsyvaus augimo bangoje, arba korekcinėje bangoje C – kraštutinumas ir vienu ir kitu atveju. Po diagonalinio trikampio visuomet seka priešingos krypties judesys, kuris paprastai eliminuoja visus diagonalinio trikampio pasiekimus.

Diagonalinis trikampis vadinasi trikampiu, nes visos penkios jo bangos sudarytos iš žemesnės banginės pakopos a-b-c trikampių, skirtingai nuo tikrojo impulso, kuriam būdinga 5-3-5-3-5 struktūra.

Egzistuoja dar viena (retai pasitaikanti) diagonalinio trikampio rūšys – pradedančioji diagonalė (starting diagonal). Ji pasitaiko išskirtinai pirmoje bangoje ir turi 5-3-5-3-5 struktūrą, tačiau išlieka išskirtinis diagonalinių trikampių bruožas – ketvirtoji banga nusileidžia į pirmosios bangos teritoriją.

Ellioto bangų teorija

Ypatingi impulsyvių bangų bruožai:

1.Bangos prailgėjimas (extension).

Viena iš impulsyvaus judesio žemesnės banginės pakopos bangų gali būti prailginta. Kartais pasitaiko pačio prailgėjimo prailginimas – pvz. trečiosios sub-bangos prailgėjimas trečioje pagrindinio impulso žemesnės banginės pakopos bangoje.

Dažniausiai yra sutinkamas trečiosios sub-bangos prailgėjimas trečioje bangoje. Rečiau penktosios sub-bangos prailgėjimas penktoje bangoje. Ir dar rečiau – pirmosios sub-bangos prailgėjimas pirmoje bangoje.

Kartais yra neįmanoma išskirti kuri iš žemesnės banginės struktūros impulsyvių bangų yra prailginta. Tačiau yra taisyklė – prailginta gali būti tik viena iš pagrindinės krypties judesio bangų. Todėl, nepavykus identifikuoti prailgintą bangą – reikia skaičiuoti visas panašios amplitudės bangas – jų maksimumas bus 9. Po to – neišvengiamas krypties pasikeitimas.

teorija

2.Bangos sutrumpėjimas (truncation).

Tai yra išskirtinis pagrindinės krypties impulso terminalinės dalies bruožas, t.y. jis būna tik penktoje impulso bangoje arba korekcijos bangoje C.

Bangos sutrumpėjimas įvyksta kai prieš tai buvęs žemesnės banginės pakopos impulsas – trečioji banga – nueina “per toli”. Paprastai po tokio “nerealaus” kainų augimo per sąlyginai trumpą laikotarpį pirkėjai jau nesugeba pakelti kainos į naujas aukštumas ir penktoji žemesnės banginės pakopos banga (kurios struktūra lieka impulsyvi, t.y. 5-3-5-3-5) net nepasiekia prieš tai buvusios viršūnės (arba pasiekia – bet nepakyla aukščiau jos).

Taip formuojasi dvigubos viršūnės ir dvigubi dugnai – krypties apsivertimo indikatoriai.

Ellioto bangų teorija – korekcija

Korekcija – trijų pakopų judesys: bangos A ir C juda pagrindine kryptimi, banga B – koreguoja pagrindinės krypties judesį.

Struktūra: 3-3-3.

Korekcijos struktūra niekuomet neformuoja penketo. Todėl jei korekcijoje mes matome impulsą (penketą 5-3-5-3-5) – tai yra tik sudedamoji korekcijos dalis – bet jokių būdų ne pabaiga.

Yra trys korekcinio judesio formos: zigzagas, plokštuma ir trikampis.

Korekcijos skirstamos į paprastas – kai korekcija priima vieno iš korekcinių judesių formą ir sudėtingas – kai korekcija susideda iš dvejų arba trijų korekcinių judesių kombinacijos.

Klasifikacija:

1. Zigzagas – struktūra 5-3-5
Variantai: viengubas, dvigubas, trigubas.

2. Plokštuma – struktūra 3-3-5
Variantai: įprastinė (regular), išplėstinė (expanded), judanti (running).

3. Trikampis (horizontalus) – struktūra 3-3-3-3-3

Variantai: kylantis (ascending), nusileidžiantis (descending), simetriškas (symmetrical) ir atvirkščiai simetriškas (reverse symmetrical).

4. Dvigubos ir trigubos korekcinės kombinacijos.

Zigzagas (5-3-5)

Banga A – impulsas. Ją koreguoja trejetas – banga B, po kurios seka baigiamasis impulsas – banga C.

Jeigu pirmas zigzagas nepasiekė standartinio korekcijos lygio, gali formuotis dvigubas arba trigubas zigzagas. Tuomet tarp kiekvieno iš zigzagų įsiterpia korekcinė jam priešingos krypties banga – žymima X. O visą korekcinė kombinacija iš maksimum trijų zigzagų žymima lotyniško alfabeto raidėmis W-X-Y-X-Z, kur W – yra pirmasis zigzagas ABC, Y – antrasis ir Z – trečiasis ir paskutinysis.

Trys komponentai – yra maksimalus korekcinės kombinacijos skaičius. Daugiau nebūna.

teorija

Plokštuma (3-3-5)

Banga A – trejetas, koreguojantis pagrindinės krypties judesį. Banga B – trejetas, tęsiantis pagrindinės krypties judesį. Banga C – baigiamasis impulsas prieš pagrindinės krypties judesį.
Plokščiosios korekcijos atveju pagrindinės krypties judesys yra ant tiek stiprus, kad korekcija nesugeba išsivystyti į pilnavertį zigzago tipo judesį (penketą) ir apsiriboja trejetų.
1.Įprastinėje plokštumoje banga B baigiasi maždaug bangos A pradžios aukštyje, o banga C nusileidžia šiek tiek žemiau bangos A pabaigos.
2.Išplėstinėje plokštumoje banga B baigiasi aukščiau bangos A pradžios (ir prieš tai vykusio impulsyvaus augimo viršūnės), o banga C nusileidžia daug žemiau bangos A pabaigos.
3.Judančioje plokštumoje banga B baigiasi aukščiau bangos A pradžios, o banga C nesugeba nusileisti net iki bangos A pabaigos. Šis korekcijos variantas yra kazuistika ir visais atvejais jį reikia stengtis ekskliuduoti, nes daug dažniau iš šios pozicijos formuojasi judantis trikampis arba sekantis pagrindinės krypties impulsas. Ir tik atmetus visus įmanomus žymėjimo variantus – lieka šis.

teorija

Trikampis (horizontalus) (3-3-3-3-3)

Trikampį formuoja penkios, vieną kitą dengiančios bangos (trejetukai) ir yra žymimas a-b-c-d-e. Trikampio kontūras yra formuojamas jungiant a-c ir b-d poras. Banga e gali kirsti arba nepasiekti a-c liniją (dažniau kerta).
1.Kylantis trikampis – viršutinė linija yra horizontali, o apatinė kyla į viršų – bulių trikampis, kuris paprastai byloja apie pirkėjų stiprumą ir pasibaigia kainos prasiveržimų į viršų.
2.Nusileidžiantis trikampis – apatinė linija yra horizontali, o apatinę leidžiasi žemyn – meškų trikampis, kuris paprastai byloja apie pardavėjų stiprumą ir pasibaigia kainos prasiveržimų žemyn.
3.Simetriškas trikampis – abi linijos koncentriškai juda link vidurio, kur ir yra sprendžiama kas laimės – buliai ar meškos.
4.Atvirkščiai simetriškas trikampis – abi linijos ekscentriškai juda nuo vidurio.
Kartais banga B kyla aukščiau bangos A pradžios (ir prieš tai vykusio impulsyvaus augimo viršūnės). Tuomet formuojasi judantis trikampis, kuris turi visas horizontalaus trikampio savybes (ir gali būti kylantis, nusileidžiantis arba simetriškas), tačiau lokalizuojasi santykinai aukščiau nei įprasta.
Pasibaigus trikampiui, paprastai vystosi banga kurios ilgis prilygsta plačiausios trikampio dalies (pamato) aukščiui.

Korekcinės kombinacijos

Korekcinės kombinacijos formuojasi iš zigzago, plokštumos ir trikampio variacijų ir užtikriną ilgalaikę šoninę rinkos judėjimo kryptį.
Korekcinės kombinacijos būna dvigubos (du elementai) ir trigubos (tris elementai) ir žymimos W-X-Y-X-Z.
Trys komponentai – yra maksimalus korekcinės kombinacijos skaičius. Daugiau nebūna.
Taisyklės:
1.Kombinacijoje negali būti daugiau nei vienas zigzagas ir daugiau nei vienas trikampis.
2.Trikampis visada vystosi kaip paskutinis korekcinės kombinacijos komponentas, t.y. jeigu jus matote trikampį – korekcija eina į pabaigą.
Visos įmanomos korekcinės kombinacijos:
Dvigubos: zigzagas/plokštuma; plokštuma/zigzagas; zigzagas/trikampis; plokštuma/trikampis, plokštuma/plokštuma.
Trigubos: zigzagas/plokštuma/trikampis; zigzagas/plokštuma/plokštuma; plokštuma/zigzagas/trikampis; plokštuma/zigzagas/plokštuma; plokštuma/plokštuma/zigzagas; plokštuma/plokštuma/trikampis; plokštuma/plokštuma/plokštuma.

Kaitaliojimosi principas

Korekcinių bangų forma turi tendenciją kaitaliotis, t.y. jeigu antroji banga buvo smaili korekcija, tai ketvirtoji dažniausiai bus šoninė korekcija ir atvirkščiai.

Praktiniai patarimai

Socionominės antros bangos charakteristikos (baimė ir nežinomybė) dažniausiai sąlygoja tai kad ji būna smaili ir koreguoja nuo 50% iki 61,8% iki 76.4% , bet ne daugiau nei 100% pirmosios bangos kylimo. Tokį smailumą geriausiai užtikrina zigzagas. Rečiau antroje bangoje formuojasi plokštuma (užtikrinant smailumą – dažniausiai ji būna išplėstinė). Ir praktiškai niekada antroje bangoje nebūna trikampio.

Ketvirtoji banga priešingai antrai yra sąlygojama pelno fiksavimu, todėl jai būdingas šoninis korekcinis judesys, kuris gali apsiriboti koreguojant 23,6% iki 38,2% iki 50% pirmosios-trečiosios bangų kylimo, tačiau privalo neįžengti į pirmos bangos teritoriją. Tai dažniausiai bus plokštuma arba trikampis.

Išvada: jeigu jus matote besiformuojantį trikampį – tai greičiausiai bus arba 4-oji impulso banga, arba banga B korekcinėje trijulėje.

Todėl, jei jus matote trikampį antroje bangoje – greičiausiai tai bus ABC korekcijos banga B (nes tikrasis trikampis antroje bangoje nesiformuoja), arba jus neteisingai sužymėjote banginę struktūrą ir pradėjo formuotis sekantis impulsas.

Kartais formuojasi kažkas tai – kas visiškai netelpa į jokius banginės struktūros rėmus (bent jau taip atrodo kol banga formuojasi) – dažniausiai tai bus ketvirtoji banga.

Ellioto bangų teorija ir Forex

Forex – yra ypatinga rinka.

Jos pagrindinis skirtumas nuo vertybinių popierių, prekių, bei derivatyvų rinkų yra duališkumas. T.y. tuo metu kai visus kitus emitentus galima pavadinti singuliariniais (vienas), forexe visuomet yra susiduriama su valiutų pora (du). Ir tam kad nupirkti vieną valiutą visuomet reikės parduoti kitą valiutą. Kodėl gi tai yra taip svarbu?

Vertinant bet kurį singuliarinį emitentą iš Ellioto bangų teorijos perspektyvos jo augimo galimybės teoriškai yra neribotos. T.y. taikant bazinį bangų vystymosi modelį (impulsas + korekcija) augimas gali vykti neribotai per amžius iki begalybės, nes augimo amplitudė visuomet bus didesnė nei korekcijos amplitudė (trys žingsniai į priekį – du atgal).

Valiutų poroje vienos dalies augimas iki teorinės begalybės reikštu kitos dalies visišką nuvertėjimą, kas yra įmanoma tik tuo atveju jei pastarosios valiutos savininkas bankrutuoja. Be abejo, teoriškai, bet kuri valstybė, dėl vienų ar kitų priežasčių gali bankrutuoti. Tačiau dabartinė pasaulio finansų sistema yra suformuota taip, kad praktiškai visos šalys vienaip ar kitaip pririša savo nacionalines valiutas prie ~ 8 pagrindinių pasaulio valiutų, kurių poros ir sudaro 99% visos Forexo apyvartos.

Todėl bankrutavus vienai iš pagrindinių valiutų šaliai-savininkei, tai neišvengiamai palies visą “fiat currency” sistemą ir galės sukelti jos pilną krachą.
Rezultate – yra siekiama balanso, ko pasėkoje pagrindinės poros neauga iki begalybės ir nekrenta “žemiau plintuso”. Jos formuoja didelės amplitudės bangas metiniame timeframe (priklausant nuo šalių-leidėjų ekonominių realijų) ir ankščiau ar vėliau kompensuoja amplitudės ekstremumus, sugrįždamos prie balanso linijos.

Dar vienas svarbus aspektas lyginant Forexą ir kitas rinkas – yra veiklos spekuliatyvumas. Forexe kotiruojamos valiutų poros yra naudojamos realiuose atsiskaitymuose kaip mainų vienetai, todėl didžioji dalis prekybinės apimties atitenka realiems tarpvalstybiniams atsiskaitymams užtikrinant pasaulio ekonomikos funkcionavimą ir tik likusioji apimties dalis naudojama spekuliatyviems tikslams.

Pagrindinis bruožas padedantis vertinti Ellioto bangas valiutų porose yra ilgalaikis trendas. Paprastai trendinės krypties judesys atitinka impulsui, o kontrtrendinis – korekcijai.

Carry-tradiniuose porose impulsą sąlygoja palūkanų skirtumo diferencialas, ko pasėkoje daugiau palūkanų mokanti valiuta formuoja ilgametį impulsyvų judesį, o mažiau palūkanų mokanti valiuta – korekcinį.

Tačiau bangų formavimas Forexe nėra toks paprastas ir aiškiai skaitomas kaip singuliarinėse rinkose, nes bet kuris vienos valiutos impulsas – yra kitos valiutos korekcija į priešingą pusę. Todėl atliekant bangų žymėjimus ir planuojant prekybą būtina atsižvelgti į visus alternatyvius bangų vystymosi variantus, kurių bus dvigubai daugiau nei singuliarinėje rinkoje.

Linkiu sėkmės nelengvame spekulianto kelyje.
Tegyvuoja su jumis Ellioto atrasta Kūrinijos išmintis.

Autorius: Ashaman.

Pirmą kartą paskelbta Spekuliantai.lt

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.