Infliacija, arba kaip saugiai bare išgerti alaus

Neseniai mačiau, kad daug ką ištaškė [Forex’e, redakt. pastaba], ta proga pakalbėsiu apie infliaciją, gal ką nors naujo sužinosit ir bus aiškiau kodėl Amerikos Centrinis Bankas nukirpo palūkanas.

Kas ta infliacija? Tai toks daug ką užknisantis, bet reikalingas procesas, kai pinigai nuvertėja ir už tą pačią sumą gali nusipirkt mažiau nei pernai. Kažkada už 1 litą buvo galima bonkę alaus gaut, o dabar už 0,29 euro kapeikų pimpa kairėj rankoj išeis, o ne alaus bonkė.

Tada visi visur rėkia, kad kyla kainos ir prie ruso geriau buvo. Bet kodėl ta infliacija yra reikalinga? Kylančios kainos reiškia, kad vartotojai išleis daugiau pinigų dabar, nes, nu, ryt gi bus brangiau.

To pasekoje verslai uždirbs daugiau, tai skatins ekonomikos augimą ir tuo pačiu didins pajamas tiems patiems vartotojams. Tai yra žymiai geriau nei defliacija (žodžiu, kai pinigų perkamoji galia auga, apie tai ir kodėl tai mums gresia kitą kartą). Dauguma centrinių bankų sako, kad sveikas infliacijos lygis yra 2 proc, nu, nes reikia gi kažkokį gražų skaičių paimt ir pateikt.

Dabar apie tai, kaip tas velnias yra matuojamas ir kodėl Amerikos infliacija yra 1,6 proc, o ne 2,1 kaip skelbia visos medijos. Čia yra didžiausia juodoji skylė, ypač pas žmones bandančius analizuoti ir prekiauti rinkose pagal makrorodiklius. Dabar pavartosiu keletą akronimų, žinau, kad už juos mirties bausmė, bet aš juos paaiškinsiu.

Yra keli pagrindiniai indeksai infliacijai matuoti, vienas labai populiarus, apie jį pastoviai peza per TV, radiją, straipsniuose ir t.t. apie kitą dauguma nežino, bet būtent jį dažniausiai ir stebi centrinis bankas.

Tas pirmas, populiarusis yra Consumer Price Index arba CPI, vadinkim jį vartotojų kainų indeksu. Kitas yra Personal Consumption Expenditures arba PCE, vadinkim jį „What?

via GIPHY

Kuo jie skiriasi? Abu parodo kiek vartotojai išleidžia prekėms ir paslaugoms. Vartotojų kainų indeksas seka fiksuoto prekių ir paslaugų krepšelio kainas ir jų pokyčius, bet kur jūs matėt vartotoją, kuris visada perka tą patį ir tais pačiais kiekiais? Bullshit. Be to tas indeksas matuoja tik miestiečių išlaidas.

„What?“ indeksas daug labiau atspindi realybę, apima gerokai platesnį prekių ir paslaugų krepšelį, matuoja ne tik miestiečių, bet ir Vasios iš Arizonos kaimo išlaidas, darbdavių išlaidas ir t.t. „What?“ nėra užsispyręs ir nesilaiko įsikibęs į vieną formulę, reaguoja į vartojimo įpročius, kainas ir t.t.

Pavyzdys: jei geras steak‘as pabrango žmonės pirks daugiau burgerių ar dar kažkokio šūdo. Pavadinčiau tai „realiu“ infliacijos lygiu. „What?“ visada rodo mažesnį kainų augimą nei CPI.

Verta paminėt, kad iš rodiklių išėmus naftą, kruopas ir kitus pastoviai šokinėjančius dalykus, gaunasi dar tiksliau realybę atspindintis skaičius, jis dažniausiai ir naudojamas. Nenuostabu, kad Centrinio Banko įžvalgos yra nesuprantamos daugumai, kalti ne tik jie, bet ir mass-media.

Todėl, kad ir ką Jim‘as iš CNBC sakytų, tegul eina jis į Peru, infliacija yra per maža, algų augimas nieko nepasako ir reikia printint babkes, nes kitaip reiks uždaryt Burger King‘ą.

Kirps jie tas palūkanas ir dar, doleris nekris ir Vasia iš Arizonos galės nusipirkt traktorių.

Nenaudokit šitų žinių baruose, panom px, bandžiau.

Straipsnio autorius yra Vaidotas Segenis. Visą neredaguotą straipsnį galite perskaityti čia.

Facebook Komentarai
%d bloggers like this: