Infliacijos svyravimus lemia siūbuojančios žaliavų kainos

Šalyje kylantis darbo užmokestis ir toliau stumia paslaugų kainas aukštyn. Prie infliacijos svyravimo šiemet prisidėjo ir sparčiau didėjančios maisto kainos bei subangavusi naftos žaliavų rinka. Vis dėlto, jei pasaulinių žaliavų rinkose neįsisiautės audra, infliacija šiemet turėtų būti panaši kaip ir pernai ir sudaryti 2,4 proc.

Bendrą maisto kainų augimą paskatino neįprastai sparčiai brangstančios daržovės. Remiantis statistikos departamento duomenimis, šiemet už daržoves vartotojai mokėjo beveik penktadaliu daugiau nei prieš metus. Tam įtakos turėjo pakilusios daržovių supirkimo kainos: per šių metų pirmus keturis mėnesius jos padidėjo apie 40 proc.

Pavyzdžiui, šiemet, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, bulvių supirkimo kaina beveik padvigubėjo, o tai prisidėjo prie maždaug 50 proc. didesnių šių daržovių kainų nei pernai. Pagrindinė tokio šuolio priežastis – nepalankios klimato sąlygos. Jų (pvz., sausros) įtaka maisto kainoms gali pasireikšti ne tik tais pačiais metais, kai nuimamas derlius.

 
 

Dėl prasto derliaus gali būti sukaupiamos ir mažesnės atsargos šaltajam metų sezonui. Todėl maisto kainų kilimas šaltuoju metų laikotarpiu yra tikėtinas ir, pavyzdžiui, dėl mažesnių sukaupiamų atsargų. Svarbus yra ir prekybos partnerių vaidmuo, nes dalis Lietuvoje užaugintos produkcijos pasiekia kitas šalis, o į Lietuvos rinką irgi patenka kitų šalių produkcija.

Taigi, galutinio vartojimo maisto prekių kainoms įtaką daro ir kitų šalių pasiūla bei paklausa. Pavyzdžiui, kalbant apie daržovių kainas, pažymėtina, kad Europoje nesame išskirtiniai. ES priklausančiose Vidurio ir Rytų Europos šalyse daržovės vidutiniškai brangsta maždaug penktadaliu – panašiai kaip ir Lietuvoje.

Tiesa, atėjus šiltajam metų sezonui, įprastai tikimasi palankesnių daržovių kainų galutiniam vartotojui, todėl prekyvietėse jau galima pastebėti kai kurių kainų mažėjimą. Tačiau bent kol kas šiemet užsitęsęs lietaus stygius ateičiai optimizmo taip pat nesuteikia. Vis dėlto nereikėtų visos kainų raidos maisto sektoriuje spalvinti vien juoda spalva – šiemet bent dešimtadaliu pigesni vaisiai, mažesnės nei pernai ir kiaušinių kainos.

Naftos kainų raida ir toliau sėja nežinomybę. Šiemet palaipsniui kilusioms naftos kainoms įtakos turėjo neapibrėžtumas dėl naftos žaliavos pasiūlos užtikrinimo, vyraujant įtampai tarp JAV ir Irano, tačiau šioje rinkoje yra jaučiami ir kiti vėjai. Vyraujanti tarptautinės prekybos karų įtampa graso pasaulio ekonomikos lėtesniu augimu.

Infliacijos svyravimus lemia siūbuojančios žaliavų kainos
Paulius Morkūnas

Jei prekybos karų eskalacija reikšmingiau sulėtintų pasaulio ekonomikos augimą, tikėtina, kad mažėtų ir naftos paklausa. Tai kuriam laikui turėtų įtakos ir šios žaliavos kainoms. Tiesa, rinkos šių metų vasarą jau pasitiko beveik penktadaliu mažesnėmis Brent žalios naftos ateities sandorių kainomis nei pernai.

Naftos žaliavų kainas pastaruoju metu mažinančiai paveikė ne tik neapibrėžtumas, bet ir auganti JAV naftos gavyba. Remiantis JAV energetikos informacijos administracijos prognozėmis, šalies naftos gavyba šiemet augs sparčiau, skaičiuojant barelius per dieną, nei OPEC mažins gavybą.

Tiesa, šį mėnesį vyks OPEC ir kitų dėl naftos gavybos mažinimo susitarusių šalių susitikimas. Jo metu turėtų būti nuspręsta dėl tolesnės šios šalių grupės krypties naftos gavybos klausimu. Be visų šių veiksnių, naftos pasiūlai įtakos gali turėti ir neramumai naftą išgaunančiose šalyse, pavyzdžiui, Venesueloje, paklausai – sezoniškumas, prasidedant karštajam metų laikui, kai padaugėja kelionių automobiliais.

Vis dėlto nuo šių metų pradžios iki vasaros palaipsniui didėjusios naftos kainos beveik pasiekė praėjusių metų vidurkį. Prie to galėjo prisidėti ir dolerio atžvilgiu truputį pigęs euras. Nors naftos kainas ir sunku nuspėti dėl didelio neapibrėžtumo, vis dar tikimasi, kad šiemet jų lygis bus panašus kaip ir pernai, t. y. jos gali susvyruoti stipriau, tačiau tikimasi, kad jų vidutinė kaina šiemet bus panaši į praėjusių metų, bet apie keliolika procentų mažesnė už pastarojo dešimtmečio vidurkį.

Paslaugų kainų kaita išlaiko pulsą – vis dar lemia didžiąją infliacijos dalį. Šiemet kai kurių paslaugų kainos augo panašiai kaip ir pirmąjį ketvirtį didėjo vidutinis darbo užmokestis (9,4 %). Pavyzdžiui, transporto priemonių remonto ir priežiūros paslaugų kainos šiemet pakilo maždaug dešimtadaliu – panašiai kaip ir kelionių oro transportu.

Tačiau pastaruoju metu sparčiai brangstančioms paslaugoms vidutinis vartotojas skiria mažiau nei 4 proc. visų savo išlaidų. Tiesa, visų paslaugų, kurioms vidutinis vartotojas skiria šiek tiek daugiau nei ketvirtadalį visų savo išlaidų, kainų augimas šiemet neviršija 5 proc.

Ir nors šis paslaugų kainų augimas yra sparčiausias tarp ES narių, tačiau ne tik pagal paslaugų kainų, bet ir pagal darbo užmokesčio augimo tempą jau ne vienus metus esame tarp lyderių ES, t. y. paslaugos vidutiniškai brangsta ne daugiau, nei kyla darbo užmokestis, tad bendras paslaugų įperkamumas iš esmės nemažėja.

Panaši tendencija turėtų būti ir šiemet – ir toliau neišsikvepia darbo užmokesčio augimas, tikėtina, sieksiantis daugiau kaip 8 proc. ir pastebimai lenksiantis bendrąją infliaciją.

Komentuoja Paulius Morkūnas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas.

Šaltinis: Lietuvos bankas

Facebook Komentarai
%d bloggers like this: