Investavimas pagal Krikštatėvį 1. Mafijos taisyklės

Mafijos taisyklės. Kaip taisyklė, spekuliantai ir investuotojai mėgsta filmus apie mafiją. Ką bendra turi investavimas į akcijas ir kitus VP su mafija? Iš pirmo žvilgsnio, lyg ir nieko. Tačiau ekspertai sako, kad turi daug ką bendro. Net gi labai daug! Be abejo, žinomiausias filmas apie mafiją yra „Krikštatėvis“ (The Godfather), pastatytas dar 1972 m. Vėliau sekė dar eilė gerų filmų, kurių jau ne kiekvienas jaunuolis prisimena. Gal būt šiuolaikinis jaunimas labiau prisimena serialą „Sopranai. Mafijos kronika“.

Ką gi prekybai akcijomis galima panaudoti iš „Krikštatėvio“, iš Don Corleone? Galima išskirti kelis elementus.,

1. Pasiūlymo atmesti negalima.

Vienoje scenoje Don Corleone (Marlon Brando) prašo filmo prodiuserio J. Woltzo, kad aktorius John Fontane gautų pagrindinę rolę filme „New Word War II“. Dono prašymą perduoda patarėjas Tom Hagen. Tom prašymą pavadina „paslauga“. J. Waltz atsisako tai padaryti, motyvuodamas tuo, kad J. Fontane kažkada iš jo „pagrobė“ kylančią kino žvaigždę. Atsisakymas prodiuseriui baigėsi tragiškai.

Taip pat baigėsi ir Michael Corleone (Al Pacino), jau tapusio Donu, „paslaugos“ prašymas perkeliant šeimos interesus iš Big Apple į Las Vegas. Pasiūlymo atmetimas yra mirtina „nuodėmė“. Ko iš to gali pasimokinti biržos spekuliantas? Aišku kaip dieną: Dono prašymą padaryti paslaugą reikia priimti iš karto ir be išlygų. Biržoje lygiai tas pats.

Laiką biržoje galima išskirti į dvi dalis: laikas, kada galime prekiauti ir laikas, kada reikia prekiauti. Tai reiškia, kad akcijas reikia pirkti ne tada, kada yra pinigų, o tada, kada reikia jas pirkti! Be abejo, yra momentų, kai rinkoje prekiauti būna itin sunku. Tai dažniausiai būna horizontalaus trendo metu, kai rinka šokinėja tai aukštyn, tai žemyn.

Vyriauja neapibrėžtumas, o norint uždirbti reikia labai ir labai daug padirbėti. Vaizdžiai tariant, anot žymaus investuotojo J. Livermore, rinka yra tokia siaura, kad skunsas neturi kur paleisti kvapo. Tokiu atveju spekuliantas gali sau leisti pakeisti „galime prekiauti“ į „galime neprekiauti“.

Tačiau laikas, kada reikia prekiauti yra rinkos „pasiūlymas, kurio negalima atmesti“. Kasdieniškai tai atrodo kaip techninių signalų visuma: palaikymo, pasipriešinimo lygių pramušimas, išėjimas iš konsolidacijos zonos, kiti populiarūs signalai, kuriuos paprastai palydi padidėjusios apyvartos.

***

Nesvarbu, teigiama ar neigiama informacija ateina į rinką. Tada biržos elgesys būna sąlyginai paprastas ir nuspėjamas – aiškiai matome besiformuojantį atitinkamos krypties trendą, kuris trunka pakankamai ilgai. Pamoka, kurią reikia dabar išmokti: rinkos „pasiūlymų“ negalima atmesti, jų negalima ignoruoti. Turime vykdyti transakcijas ir tikėtis pelno.

Tokiu metu lengva uždirbti pinigus – svarbu laiku įšokti į trendą, rinka pati jau viską padarys. Ir be krikštatėviškų pamokų daugelis investavimo strategų sutinka, kad nepasinaudoti tokiais rinkos „pasiūlymais“ yra didžiulė klaida.

Daugelis iš mūsų įsimylėję bulių rinkas. Ir investuoja tik tokiose rinkose. Kiti geriau jaučiasi meškų rinkose. T.y. investuojama-spekuliuojama tik vienoje arba kitoje rinkoje. Dauguma „longina“ (perka pigiai, parduoda brangiai), todėl „shortinimas“ (parduodi brangiai, perki pigiai) tarsi koks iškrypimas gaunasi.

Matote, visi „longina“. Tačiau ar kas nors pagalvojo, kad galėtų būti ir atvirkšiai: „shortas“ yra normali prekyba, o „longas“ – blogiau Sodomos ir Gomoros. Čia norėta pasakyti, kad dėl mąstymo į vienus vartus, daugelį spekuliantų krikštatėvis seniai būtų sušaudęs. Profesionalas turi vienodai gerai jaustis tiek kylančiame, tiek krentančiame, tiek „gulinčiame“ trende.

O pradedantieji dažnai papuola į šiuos spąstus: išnaudoti bet kokį rinkos judesį, nes „cashas“ kišenę spaudžia. Labai dažnai nudegama. Realiai įėjimo į rinką momentus reikia pajausti. Panašiai elgiasi ir ilgalaikiai investuotojai. Jie renkasi tik tam tikras akcijas, tam tikros ūkio šakos bendrovių akcijas, tam tikro regiono akcijas ir pan. Pažiūrėkit į savo portfelius dabar. Kaip juos formuojat, kokias akcijas perkat, ar žinot ką tos bendrovės veikia?

Visais atvejais prekybos biržoje idėja yra ta pati. Rinka sukuria investuotojams galimybes. Tuo pačiu ji yra ir teisėjas jų veiksmams. Rinka elgiasi kaip Donas. Kai pasiūlymą pateikia Donas, jį reikia priimti – atidaryti atitinkamą poziciją. Kai kurie itin disciplinuoti investuotojai linkę atmesti „netinkamus“ pasiūlymus. Dėl ko vėliau labai gailisi…

2. Blogas žinias pranešk iš karto.

Jau minėtoje scenoje su filmo prodiuseriu J. Woltzu ir Tomu Hagenu, šis atsisako nuvežti prodiuserį į oro uostą, motyvuodamas tuo, kad jam reikia automobilio, kad savo šefui iš karto perduotų blogas naujienas. Tuo leisdamas suprasti, kad kuo greičiau gaunamos blogos žinios, tuo greičiau galima priimti atitinkamus veiksmus prieš galimas fatališkas pasekmes.

Jeigu vietoj tiesos – netgi pačios blogiausios – gauname tą informaciją, kurios tikimės, rizikuojam patirti skaidžias klaidas žaisdami rinkoje. Tegu tiesa būna labai skausmingai, bet svarbu, kad tai būtų tiesa! Dažnas investuotojas priima sprendimus, remdamasis analitikų patarimais. Dažniausiai tai būna techninės analizės analitikų rekomendacijos.

Bet bėda ne tame, kad tokia informacija naudojamasi sprendimams priimti. Bėda visai kitur! Niekas nepriima sprendimų tiesiogiai ir be išlygų pagal rekomendacijas. Sprendimai priimami pagal tai, kokią rekomendaciją norime MES IŠGIRSTI. Jei TA analitikas sako, kad reikia atidaryti poziciją, tai taip ir reikia daryti be jokių klausimų.

Jei analtikas perspėja dėl grėsmių jūsų pozicijai, taip nedelsiant reikia mažinti poziciją arba visiškai likviduoti. Tą patį galima pasakyti ir apie visų analitikų rekomendacijas. Kaip taisyklė, blogų žinių perdavimas yra susijęs su mažų nuostolių fiksavimų. Nėra blogesnės informacijos rinkoje už nuostolius. Jei sugebam greitai atpažinti blogas žinias ir greitai sureaguoti, tai žaidimui rinkoje vadovaujam mes, o ne rinka mumis. Tai esminis skirtumas.

3. Niekada nesakyk ką galvoji žmogui, nepriklausančiam tavo šeimai.

Don Corleone susitikime su konkurentu Sonny, šį perspėja, kad niekada nekalbėtų prie svetimų apie tai ką galvoja apie reikalus. Kitoje scenoje Michaele Corleone perspėja Fredą niekada nekalbėti apie reikalus, kai tai girdi ne Šeimos žmonės. Tai vienas pagrindinių mafijos faux pas. Mafijos nariams Šeima visada yra pirmoje vietoje. Ir antroje ir trečioje. Ir ketvirtoje ir t.t. Lojalumas Šeimas vienas svarbiausių dalykų.

Kas mums yra Šeima? Be jokios abejonės, visų pirma tai šeima, mylimi ir artimi žmonės. Taip pat tie žmonės, su kuriais investuojame drauge.

O kas tai šeimai nepriklauso? Jai nepriklauso atsitiktinai gatvėje sutiktas žmogus nei lėktuve šalia sėdintis bendrakeleivis. Jai nepriklauso ir jūsų svainis, prieš kurį norėtumėte pasigirti genialiais savo pasiekimais biržoje (kas to nedarė?); nepriklauso bendradarbis, su kuriuo einate parūkyti ar papietauti, nors jis tik ir kalba apie tai, kokias akcijas reikia pirkti, o kokias parduoti.

***

Daugelis profesionalių investuotojų nedalina rekomendacijų viešai. Pagrindinės priežastys dvi: Pirma, duodamas rekomendaciją, nesuteiki kitam savo žinojimo apie rinką, neperduodi savo strategijos; antra, nepataikymas sukelia didžiulį nepasitenkinimą, o pataikymas – didelį kitų pavydą, nors pačiam profesionalui nei šilta, nei šalta nuo to. Jis moka valdyti savo nuostolius ir pelnus.

Tačiau jei yra noras viešai apie savo pasiekimus pranešti, arba teikti rekomendacijas, tai parašykite knygą apie tai, paleiskite internete blogą su investiciniais patarimais ar pan. Bet tai ką darote su savo pinigais, gali žinoti tik artimųjų ratas, t.y. Šeima. Tuo ir pasibaigia mūsų atviravimas. Tegu apie mus sužino iš mūsų memuarų arba Forbes viršelio.

„Tas, kuris žino, nekalba, o tas, kuris kalba, nežino.“ (Lao Dzė). Tolimųjų rytų literatūroje apie investavimą vyrauja trijų beždžionių taisyklė, kurių pirmoji uždengusi burną, antra – akis, trečia – ausis. Bet kalba apie pirmąją beždžionę. Nekalbėti lengva, bet kalbėti dalykus, kurie neliečia Šeimos yra kur kas sunkiau. Don Corleone sako: „Tegu tavo „ne“ skamba kaip „taip“.

***

Lojalumas Šeimai dar gali pasireikšti ir tuo, kaip mes laikomės savo investavimo plano ir strategijos. T.y. kiek mes esam disciplinuoti. Tai ataskaita pačiam sau. Gal būt daugelis karts nuo karto darote savo investicijų „reviziją“. Gal būt pastebėjote, kad geriausi sandoriai buvo padaryti laikantis disciplinos.

O didžiausias, t.y. ir netikėčiausias nuostolis buvo tada, kai sprendimą transakcijai daryti priėmėt remdamiesi išorine informacija: informacija gauta iš kolegų, pažįstamų, analitikų. T.y. informacija, neprafiltruota jūsų sistemoje. Jei laikotės vienos sistemos, dirbate pagal ją, tai tokias klaidas labai lengva išanalizuoti ir daugiau jų nekartoti.

Bet jei neturite sistemos, sprendimus priimat pagal informaciją iš atsitiktinių šaltinių arba nuolat keičiate sistemas, tai ir „revizuoti“ paskui nėra ko. O savo strategijos nuolatinis peržiūrėjimas veda prie tobulėjimo. Vadinasi, nepriklausymas Šeimai (savo strategijos neturėjimas ir netobulinimas) neatves prie sėkmingos prekybos.

Japonai tobulai įvaldę dvi technikas. Pirma yra šnibždėjimo technika. Tai meistriškai suregztas gandas ir paleistas į rinką. Gandas taip sukurtas, kad pradedantysis investuotojas nesugeba pastebėti, kad informacija neteisinga. Kai minia pradeda pirkti arba parduoti „prišnabždėtas“ akcijas, gando kūrėjai parduoda jas brangiai arba superka pigiai. Kita japonų slapta technika yra sugebėjimas atskirti gandą nuo teisingos informacijos. Jie tą daro irgi idealiai.

Antra dalis

Straipsnis pirmą kartą paskelbtas Spekuliantai.lt