Investavimo psichologijos labirintai
Investavimo psichologijos labirintai. Vertybinių popierių rinkos naujienos – tai kasdieninis informacijos srautas, kurio tiesiog sunku išvengti. Vienos akcijos kyla, kitos krenta, nuolat girdime, kad rinkas krečia recesija ar pan. Nors žmonėms patariama mąstyti „ilgalaikiškai“, tačiau nesibaigiantys finansų analitikų komentarai ir gandai juos trikdo bei verčia susitelkti į trumpalaikę prekybą.
Situacija pasaulio akcijų rinkose beveik visada būna labai įdomi. Nuolatinės turbulencijos. Investuotojai ilgainiui pamiršta priežastis ir pasekmes. Pavyzdžiui, vis mažiau dėmesio kreipia į aukštus infliacijos rodiklius, prastus tarptautinių didžiųjų bankų finansinius rezultatus ir pan., bei žvalgosi į JAV akcijų rinkos pranešimus, kurie artimiausiu metu ir nulems svyravimų tendencijas pasaulinėse akcijų rinkose.
Investavimo psichologijos priežastys
Jei investuotojai tikrintų savo akcijų kursus tik kartą per pusmetį – jų gyvenimas būtų daug ramesnis, tačiau dėl savo prigimtinių ypatybių daugelis žmonių yra prasti vertybinių popierių vertintojai. Dauguma žmonių investuodami patiria baimę – prarasti savo investuotus pinigus.
Dar didesnė grėsmė atsiranda tuomet, kai investuotojai yra suinvestavę pasiskolintus pinigus, tuomet akcijų rinkos svyravimai ir ilgesnis verčių kritimas daugeliui asocijuojasi su “stichine nelaime” ir skubama kuo greičiau atsiimti investuotas lėšas, nes daugelis galvoja ne apie galimybes ateityje, o apie įsipareigojimus, kuriuos reiks padengt.
Trumpalaikius investuotojus visuomet galima palyginti su nekantriais vairuotojais, siekiančiais kuo greičiau apvažiuoti spūstį kita kelio juosta, tačiau anksčiau ar vėliau grįžtančius į iš pradžių pasirinktą eismo juostą.
Rinka niekuomet neįspėja mūsų iš anksto, kuria linkme ji pasisuks: kils ji ar kris
Kylant akcijų rinkoms investuotojai dažnai pagalvoja, kad investuoti yra paprasta – atėjai, nusipirkai ir užsidirbai. Jie pamiršta, kad ši situacija nėra amžina. Prasidėjus rinkų svyravimams investuotojai pradeda jausti nerimą, tačiau jei aplinkui daugelis kalba, jog rinkos kaip kilo – taip ir kils – nusiraminama.
Vėliau, akcijų kainų nuosmukiui įgavus pagreitį, investuotojas pradeda abejoti savo veiksmų teisingumu. Užduoda sau klausimus: Kodėl aš čia investavau? Kodėl tiek daug investavau? Kodėl skolinausi pinigus investicijoms? Juk galėjau padėti pinigus į terminuotą indėlį ir turėti, kad ir nedideles, tačiau garantuotas palūkanas.
Emocinio nestabilumo spąstai
Toks emocinis nestabilumas verčia investuotoją priimti neapgalvotus ir impulsyvius sprendimus. Jei krizė nesibaigia, tai ir investuotojo emocinė būklė suprastėja, Juk investuotojas, pamatęs jo akimis didelį nuostolį, skuba parduoti turėtus vertybinius popierius. Ir šioje situacijoje labai sunku investuotojui išaiškinti, kad tai – geriausia galimybė pirkti, o ne parduoti.
Taip dažniausiai pradedantys ir neturintys ilgalaikės patirties investuotojai patiria nuostolius, sudegina depozitus, kai tuo tarpu patyrę investuotojai džiaugiasi pigiai įsigiję vertybinių popierių. Emocijos, kurioms pasiduoda daugelis investuotojų, verčia akcijų kainas kilti daug aukščiau arba kristi daug žemiau nei yra tikroji akcijų vertė.
Dažniausiai pasitaikančios investuotojų klaidos
- Investicinio tikslo neapibrėžtumas – nežinoma dėl ko investuojama, kokio pelningumo siekiama, kuriam laikui nereikės pinigų;
- Investicijos parduodamos pasitarus su draugu ar pažįstamu, arba remiantis žiniasklaidos pranešimais, o ne pasikonsultavus su profesionaliu investuotoju ar investicijų konsultantu;
- Vertybiniai popieriai parduodami tuomet, kai pasiekiama žemiausia vertybinių popierių vertė;
- Investicinis portfelis sudaromas neatsižvelgus į ilgalaikes investicines tiesas – t.y. į diversifikavimą ir ilgalaikio turto paskirstymą;
- Investuojama tuomet, kai akcijų kainos aukštos – tai yra laukiama, kol rinkos atsigaus (pvz.: rinkai pakilus 10 –15 proc.) ir tik tuomet pasiryžtama investuoti;
- Apskritai neinvestuojama.
Investavimo psichologijos ypatumai
Vertybinių popierių rinka yra susijusi su ekonomika, todėl žmonės bando nuspėti tos rinkos tendencijas, remdamiesi tikėtinais infliacijos ar kitais ekonomikos padėties rodikliais. Jie laukia, kuomet pavojaus varpai apie rinkos nuosmukį nustos skambėję ir bus pranešta, kad nuosmukis baigėsi – prasideda nauja „bulių“, t.y. augimo, rinka. Tačiau dažniausiai viskas tampa aišku tik tada, kai jau per vėlu ką nors daryti.
Jei investuotojai ir toliau naudosis trumpalaikiu investavimu, kaip priemone užfiksuoti greitai uždirbtą pelną, tuomet daugelis akcijų rinkų ir toliau išliks svyruojančios ir labiau priklausomos nuo investuotojų noro spekuliatyviai investuoti, o ne nuo bendrovių rezultatų ar pranešimų.
Pirmą kartą paskelbta Spekuliantai.lt