Investicijos į auksą? Barbarų palikimas?
Investicijos į auksą visais laikais buvo laikomos turto apsaugos nuo infliacijos ir rinkos perturbacijų priemone. Tačiau šiandien kyla šiokių tokių abejonių dėl tokio teiginio. O kai bitcoin pradėtas laikyti ‘skaitmeniniu auksu’ ir net prognozuota, kad bitcoin išstums auksą iš ‘saugaus uosto’ pozicijų, tai klausimų kyla dar daugiau.
Kriptovaliutų kainų kritimas buvo kaip kontrargumentas, kad Bitcoin kada nors pakeis auksą kaip pageidaujamą vertės ir infliacijos apsidraudimo priemonę. Tačiau daugelį investuotojų aukso ir bitcoin pajamingumas nuvylė. Per patį JAV infliacijos bumą, aukso ateities sandorių kaina krito beveik -19%. O infliacijai mažėjant, aukso kaina pradėjo kilti ir per pusę metų pakilo beveik 9%.
O koreliacija, pagal logiką, turėtų būti teigiama ir artima 1 (vienetui). Tačiau jai 10 metų koreliacija nekyla aukščiau 0.70, o 2018 metų aiškiai dominuoja neigiama koreliacija. Kam toks auksas reikalingas?
Logiškas klausimas: jei auksas nespindi padidėjusios infliacijos laikotarpiais, kam jis naudingas? Yra įvairių paaiškinimų, kodėl auksas nuvilia 2022 m.. Galima nurodyti aukso ir JAV dolerio santykį, kuris 2022 m. buvo dolerio naudai dėl augančių palūkanų.
Aštuntojo dešimtmečio infliacijos eroje auksas ryškiai spindėjo, nes JAV doleris nuvertėjo kitų valiutų atžvilgiu. Auksą vertinam kaip pasitikėjimą makroekonominėmis perspektyvomis ir monetarinės politikos formavimu, pvz., FED kovos su infliacija įgaliojimais. Auksas pasiekė visų laikų rekordą 2020 m. vasarą, kai FED aktyviai skatino infliaciją, o Kongresas apipylė amerikiečių namų ūkius sraigtasparnio pinigais.
Nuo tada, kai FED pradėjo agresyviausią griežtinimo kampaniją per pastaruosius dešimtmečius, laukiamas infliacijos lygis nuolat mažėjo kartu su aukso kaina. Kitaip tariant, nors reali infliacija pasiekė 40 metų aukštumas, rinka buvo įsitikinusi, kad FED sumažins infliaciją, o tai padėjo paaiškinti, kad nereikia skubiai perkelti pinigų į tauriuosius metalus.
Auksas pastaruoju metu pakilo, nes investuotojai tikisi, kad FED sulėtins griežtinimo tempą. Tai kartojasi per pastaruosius 18 mėnesių, kai aukso vertė nusmukdavo, kai FED griežtindavo monetarinės politikos retoriką, ir atvirkščiai. Jei šis modelis išliks, FED pereinantis prie ilgai laukto „sukimo režimo“ (“pivot mode”), atsižvelgiant į didėjančią recesijos riziką 2023 m., aukso kaina gali pakilti daug aukščiau, ypač jei investuotojai nebus įsitikinę, kad pasaulietinė infliacija buvo sutramdyta.
Ilgalaikėje perspektyvoje auksas greičiausiai bus apsaugos priemonė nuo nuolat didėjančios JAV vyriausybės skolos ir BVP santykio, galimai silpnesnio dolerio ir neišspręstų diskusijų dėl ilgalaikės infliacijos perspektyvos. Atsižvelgiant į deglobalizacijos jėgas, nepakankamas investicijas į žaliavas, darbo jėgos įgūdžių neatitikimą ir didesnes išlaidas, susijusias su ABV (Aplinga, Visuomenė, Valdymas) iniciatyvomis, realizuota ir numatoma infliacija ateityje gali didėti laikui bėgant, o tai būtų aukso valanda.
Galiausiai, geopolitinė rizika, greičiausiai, dar labiau padidės Europoje vykstančio karštojo karo ir Šaltojo karo su Kinija akivaizdoje. Kas būtų numatęs, kad Kinijos piliečiai sukils keliuose miestuose protestuodami prieš cenzūrą ir reikalaudami teisinės valstybės? Ar didėjantis Kinijos žmonių nepasitenkinimas paskatintų pirmininką Xi Jinpingą rizikuoti labiau konfrontuoti su Vakarais, kad būtų nukreiptas dėmesys ir pagilintas nacionalizmas?
Kaip Xi politinis sielos draugas Vladimiras Putinas susidoros su Rusijos nesėkmių virtine mūšio lauke? Vis labiau pavojingame pasaulyje vis daugiau investuotojų į auksą žiūrės kaip į potencialų saugų prieglobstį. Išsilavinę ir informuoti investuotojai į auksą gali žiūrėti kaip į barbarišką relikviją, tačiau žmogaus prigimtis taip pat išliko barbariška – įgimta agresija, godumas, patiklumas, nesaugumas ir kt. – nepaisant mokslo ir technologijų pažangos.
Parengta pagal užsienio žiniasklaidą.