Penktadienis, 29 kovo, 2024
Straipsniai

Investicinių klaidų kilmė. Ar mumyse dar gyvas Urvinis žmogus?

Pasitikrink, kiek tu Urvinis žmogus?

Mūsų klaidos investavime dažniausiai arba beveik visada yra grynai psichologinio pobūdžio. Ir nėra jokių abejonių, kad mūsų psichologija (urvinis žmogus) pradėjo formuotis tada, kai mes iškritome iš medžio ar išlindome iš urvo.

Jei tikėsime archeologais, tai žmogus pradėjo formuotis paskutinius 6-8 mln, metų. Ir užsiiminėjo pagrinde jis medžiokle ir rinkimu.

Žemdirbyste jis pradėjo užsiimti maždaug prieš 10 000 metų. Vadinasi, net 99% mūsų aplinkos, kurioje formavomės buvo medžioklė.

Tai ir mūsų mąstymo aparatas ir elgesio modelis susiformavo toje agresyvioje, turinčio pagauti, sumedžioti, pririnkti žmogaus aplinkoje.

Tačiau šiandien toks modelis kiša mums koją, nes neveikia adekvačiai esamai aplinkai ar mūsų veiklai. Ypač kai aplinkui viskas greitai keičiasi, o informacijos kiekis eina beribiais srautais.

Investuotojų veikloje tokias elgesio modelio klaidas lengva stebėti ir išmatuoti. Todėl mes (o mes čia visi investuotojai) tapome stebėjimo objektais mūsų iracionalių sprendimų kilmės analizei.

Investavime tai dažniausiai pasitaikanti klaida, nes investuotojai linkę aklai pasitikėti kitų nuomone. Tai visada susiję su aukštu neapibrėžtumo lygiu – investuotojams visada trūksta kokybiškos informacijos.

Psichologinių klaidų priežastis galima suskirstyti į kelias grupes: ėjimas su banda, per daug greita reakcija, trumpalaikis laiko horizontas, asimetrinis nuostolių vengimas, polinkis ieškoti paprastų dėsningumų.

Ėjimas su banda

Investicinių klaidų kilmė. Ar mumyse dar gyvas Urvinis žmogus?
Asociatyvus pav., rastas internetuose.

Medžiotojo (urvinis žmogus) instinktas mums sako, kad be kitų žmonių pagalbos mes negalime sumedžioti stambaus grobio, negalime gintis nuo plėšrūnų, negalime daugintis – paprasčiausiai išgyventi.

Šiandien tokio poreikio mes kaip ir neturime, bet mes vis tiek kopijuojam kitų, net mums ir nepažįstamų žmonių elgesį.

Šis konkretus atvejis ypač ryškiai atsiskleidžia neapibrėžtose, neaiškiose situacijoje. Ir kai nėra laiko ar kitų resursų savo asmeniniam sprendimui priimti, kitų žmonių elgesio kopijavimas dažniausiai yra efektyviausia strategija.

Investavime tai dažniausiai pasitaikanti klaida, nes investuotojai linkę aklai pasitikėti kitų nuomone. Tai visada susiję su aukštu neapibrėžtumo lygiu – investuotojams visada trūksta kokybiškos informacijos.

Tačiau iki tam tikro momento tokia strategija duoda gerą grąžą. Naujų žmonių atėjimas kelia kainą ir patvirtina, kad buvo padarytas geras pasirinkimas.

Kitas strategijos privalumas yra grynai psichologinis. Kritikos baimė verčia žmones jungtis į grupes. Kai esi masėje, tavęs ji už tai nekritikuos. Klysti su visais yra saugiau nei klysti vienam.

Rizika būti vienam ir neteisiam neproporcionaliai aukšti, palyginus su nauda būnat vienam ir teisiu. Todėl daugelis iš mūsų renkasi konformizmą. Ypač analitikai, teikiantis patarimus ir rekomendacijas.

Todėl burbulus ir griūtis rinkoje visada formuoja aklas sekimas minia – konformistų minia (urvinis žmogus).

Reakcijos greitis ir urvinis žmogus

Medžiotojų bendruomenėje išgyvenimui buvo reikalinga greita reakcija. Jei gaišti laiką apmąstymams, tai lieki be pietų arba pats jais tampi.

Investicinių klaidų kilmė. Ar mumyse dar gyvas Urvinis žmogus?
Asociatyvus pav., rastas internetuose.

Šitą instinktą, paliktą protėvių, mes naudojam ir šiandien, kai mus pasiekia nauja informacija. Ir mes stengiamės kiek galima greičiau priimti sprendimą.

Tuo paaiškinamas mūsų polinkis išvadas daryti iš pirmo įspūdžio. Tas buvo norma tada, šiandien tai gali privesti prie didelių klaidų.

Ir štai koks įdomus momentas vyksta toliau. Priėmę sprendimą iš pirmo įspūdžio, mes būtinai ieškome patvirtinimo ar pateisinamo.

Mes ieškome faktų patvirtinančių mūsų sprendimą ir atmetame tuos, kurie nepalaiko mūsų sprendimo. Mes nemėgstam pripažinti klaidų ir pasiruošę save apgaudinėti, kad tik to išvengtume. Rezultate pirmas sprendimas ir būna galutinis.

Tai paradoksas, bet investiciniams sprendimams mes skiriame mažiau laiko nei rinkdamiesi telefoną ar automobilį. Gavę naują informaciją, mes strimgalviais darome investicinius sprendimus.

Trumpalaikis laiko horizontas

Investicinių klaidų kilmė. Ar mumyse dar gyvas Urvinis žmogus?
Asociatyvus pav., rastas internetuose.

Medžiotojo instinktas mūsų neišmoko planuoti. O žemdirbystės istorija dar per trumpa, kad mes normaliai žvelgtume į tolimą ateitį.

Mes per daug sureikšminam dabar įvykusius įvykius, arba tuos, kurie nutiks artimiausioje ateityje. Paprastas eksperimentas tai patvirtina.

Jums siūlo milijoną dabar ir du milijonus po metų. Metinė palūkanų norma aukšta. Dauguma iš mūsų pasirinks dabar.

O jei siūlomas pasirinkimas tarp milijono po metų ir dviejų po dvejerių metų, tai beveik visi renkasi du milijonus. O juk pasiūlymo struktūra nepasikeitė: išmokas irgi skiria tie patys vieneri metai.

Esme sudaro tai, kad pirmu atveju pasirinkimas yra tarp „dabar” ir „paskui”, o antru atveju tarp „paskui” ir „paskui”.

Mes esam linkę paskutinio mėnesio įvykius perkelti į ateitį. Neseniai praėję įvykiai dar ryškūs mūsų atmintyje. Ir mes manome, kad tai, kas buvo vakar, tas pats ir bus rytoj.

Jei rinkos kilo visą mėnesį, tai jos ir toliau turi kilti. Mes instinktyviame lygmenyje laukiame praeities pasikartojimo. O tai juk klaida. Tai tas pats, kas vasarą manyti, kad ji truks visada.

Asimetrinis nuostolių vengimas

Tokį gudrų efekto pavadinimą sugalvojo Daniel Kahnema ir Amos Tversky atlikę tyrimą bihevioristinės  ekonomikos srityje ir 2002 m. už tai gavę Nobelio premiją.

Investicinių klaidų kilmė. Ar mumyse dar gyvas Urvinis žmogus?
Asociatyvus pav., rastas internetuose.

Ankstyvieji medžiotojai neturėjo galimybių išsaugoti viso didelio laimikio. Dalis jo tikrai pražūdavo, tiek nebūdavo suvalgoma. Nauda iš didelio laimikio visada yra ribota.

Todėl siekimas sugauti kiek galima didesnį (daugiau) laimikį, kai negalima viso jo išsaugoti yra iracionalus. Bet tuo pačiu tai reiškia, kad atsargų praradimas gresia bado mirtimi.

Iš čia pas mus daug didesnis praradimo nusivylimas, nei džiaugsmas gaunant. Tai patvirtinta eksperimentais. O ir patys galite panašių dalykų prisiminti.

Ir net neabejoju, kad visi čia skaitantys, visi investuotojai šį efektą rinkoje jau esa patyrę. Ir ne vieną kartą.

Statistika ir eksperimentai parodo ir dar tokį dalyką. Akcijų kaina reikšmingai kinta tik kokį 10% stebimo periodo. Likusius 90% laiko kaina svyruoja aplink kažkokį vieną dydį.

Ir mes, stebėdami kotiruočių svyravimus, į judėjimus žemyn reaguojame aštriau nei į kilimus. Tai tas pats, kas vaikui duoti saldainį (kilimas), o paskui į atimti (kritimas).

Nors realiai rinkoje tuo metu beveik nieko nevyksta!

Polinkis ieškoti paprastų dėsningumų

Nuo to mes niekur nepabėgsim. Tą daro ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Visi mes turime šį instinktą. Mūsų protėviai labai sėkmingai jį išvystė.

Poreikis paaiškinti mus supantį pasaulį buvo ir yra visada. Aiškinam mes kurdami įvairius aplinkos ar reiškinio modelius. Ir jau geriau klaidingas modelis, negu jokio.

Vienas psichologas Burrhus Frederic Skinner atliko eksperimentą su balandžių elgesiu. Narvuose laikomiems balandžiams lesalas buvo paduodamas visiškai atsitikiniais laiko momentais, nepriklausomais nuo balandžių elgesio.

Ir štai balandžiai išdirbo atitinkamą elgesio modelį, kuris, kaip jie galėjo tikėtis, iššaukia lesalo gavimą. Tai modelis pagal tai, kaip jie elgėsi, kai maisto gavo pirmą kartą.

Vieni manė, kad maistas bus, kai jie suksis ratu, kiti – kai plasnos sparnais ir pan. Ir jei po to buvo gaunamas maistas, tai modelis kaip ir pasitvirtindavo.

Šis eksperimentas gavo „Superstition in pigeonspavadinimą. Beje, galima pasižiūrėti filmuką apie tai:

Na, techninės analizės specialistai, ar jau atpažinote save? Su savo Elioto bangomis, Harami ir Dodži žvakėmis mes nuo balandžių nė kiek nenutolome.

Klaida čia kaip ir akivaizdi. Mes ieškome kažko stabilaus, viską paaiškinančio, balanso, o aplinka ir ypač finansų rinkos kinta kur kas greičiau, ir anksčiau sukurti modeliai jau neatitinka realybės.

Pelnas, jei dar to nepastebėjote, ateina atsitiktine tvarka, o mes dirbam su stabiliais modeliais. Norite pelno nuolatos? Teks kažką keisti!

Modelį? Neduokdie!

Pabaigai

Žinoma, šios klaidų grupės yra sąlyginės. Klaidos gali turėti daugiau priežasčių, kitokios kilmės priežasčių, ir veikti mus gali jos visos iš karto arba nebūtinai.

Ir kiekvienos poveikio stiprumas priklauso būtent nuo šios dienos situacijos.

Šių klaidų supratimas nepadės jų išvengti. Bet nerimo tikrai bus mažiau. Yra pavyzdžių, kai investuojama pagal visai kitokią elgesio struktūrą.

Vienas tokių pavyzdžių yra W.Buffett. Gyvena jis toliau nuo Niujorko, nes iš jo pabėgo būtent dėl tos bandos „mekenimo”, kompiuterio nenaudoja, perka tik tai kas jam patinka ir tik tada kada jam patinka ir dėl nieko nesijaudina.

Nes jis priėmė tokį savarankišką sprendimą.

Parengta pagal užsienio žiniasklaidą.

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.