Investuojam į Metaverse

Metaverse – naujas trendas socialiniame gyvenime. Ir šis gyvenimas glaudžiai susijęs su internetiniais socialiniais tinklais, virtualia realybe, papildyta realybe, internetiniais žaidimais ir net kriptovaliutomis. Technologijos, internetas, žmonės, realybės, ekonomikos ir subekonomikos – viskas susiplaka į vieną vietą, kurioje, panašu, mes greitai pradėsime gyventi. Jei jau negyvenam…

Teigiama, kad Metaverse, nors ir turi savyje virtualios realybės bruožų, yra šiai visiška priešingybė. Iš principo, Metaversa augant, ji sukurs internetines erdves, kuriose vartotojų sąveika bus daugiamatiškesnė, nei palaiko dabartinės technologijos. Užuot tik žiūrėję skaitmeninį turinį, metavisumos vartotojai galės pasinerti į erdvę, kurioje susilieja skaitmeninis ir fizinis pasauliai.

Pats metaverse reiškinys buvo žinomas pakankamai nedideliam ratui, o ir šie dažniausiai buvo šios srities specialistai. Plačioji visuomenė apie tai sužinojo, Facebook paskelbus, kad kompanija persivadina į Meta Platforms Inc. Mark Zuckerberg pareiškė:

In the metaverse, you’ll be able to do almost anything you can imagine — get together with friends and family, work, learn, play, shop, create — as well as completely new experiences that don’t really fit how we think about computers or phones today.

Metaverse kol kas hipotetinė internetinės ateities iteracija, pilnai decentralizuota, nuolatos palaikanti 3D virtualią aplinką. Šią virtualią erdvę bus galima pasiekti naudojant virtualios realybės ausines, papildytosios realybės akinius, išmaniuosius telefonus, asmeninius kompiuterius ir žaidimų konsoles.

Kol kas aiškiai matoma, kad sistema gali būti naudojama vaizdo žaidimų, verslo, švietimo, mažmeninės prekybos ir nekilnojamojo turto sektoriuose. Didžiausi pritaikymo apribojimai kyla dėl technologijų, susijusių su dabartiniais įrenginiais ir jutikliais, reikalingais sąveikai su virtualiomis aplinkomis realiuoju laiku. Kaip tik šiuo metu daugelis kompanijų, pvz., Meta, Roblox, Epic Games ir Microsoft investuoja į susijusių technologijų tyrimus, kad jos būtų ekonomiškesnės ir plačiau prieinamos

Metaverse elementai

Metavisata bus decentralizuota ir bus daug įmonių ir asmenų, kurie valdys savo erdves jos viduje. Metaverse savybės apima skaitmeninį patvarumą ir sinchroniškumą, o tai reiškia, kad visi įvykiai joje vyksta realiuoju laiku ir turi nuolatinį poveikį. Ekosistema apima į vartotoją orientuotus elementus, įskaitant avataro tapatybę, turinio kūrimą, virtualią ekonomiką, socialinį priimtinumą, buvimą, saugumą ir privatumą bei pasitikėjimą ir atskaitomybę.

Iš internetų

Idealiu atveju, metaverse vartotojui leistų atlikti bet kokią veiklą arba patenkinti beveik bet kokius savo poreikius iš vieno pradinio taško, todėl užbaigtoje būsenoje sistemą būtų galima pritaikyti bet kam. Pavyzdžiui, versle tai gali būti virtualus ofisas. Tokias aplikacijas jau kuria Accenture (Nth Floor), Microsoft (Mesh), Meta (Workrooms).

Švietimo sektoriuje metavisata gali būti naudojama įtraukiančioms ekskursijoms bet kur ir bet kuriame istorijos taške. 2021 m. NVIDIA pradėjo plėtoti projektą, pavadintą Omniverse, kuris leis kūrėjams visame pasaulyje bendradarbiauti realiuoju laiku kuriant metaverse turinio kūrimo programinę įrangą. Vykdydami šį projektą, mokiniai galėjo tyrinėti istorinį senovės civilizacijų ir architektūrų paveldą. Together Labs Inc kuria technologijas, skirtas sukurti tikroviškus avatarus, kurie galėtų atgaivinti istorines asmenybes naudojant dirbtinį intelektą.

Nekilnojamojo turto sektoriuje mes galime jau laisvai įsivaizduoti būsimo savo būsto apžiūrą. Ir visiškai nesvarbu, kur tas būstas yra, jau pastatytas ir įrengtas, perparduodamas ar dar tik projektuojamas. Jau dabar egzistuoja virtualūs būstai NFT platformose. Vienas iš tokių ryškesnių pavyzdžių yra Mars House.

Mažmeninėje prekyboje metaverse taps neatsiejama ir net labai laukiama internetinės prekybos dalis. „Apsilankyti“ prekybos centre bei „apžiūrėti ir pačiupinėti“ prekes bus galima nepajudėjus iš vietos.

Technologijos

Akivaizdu, kad internetas yra metaverse pagrindas ir serveriai, jungiantys kompiuterius, telefonus, papildomosios, virtualios ir maišytos realybės technologijas, čia būtini. Todėl matome, kad sistema labai priklausoma nuo virtualios realybės technologijų. Ir šiuo metu jų dar mažai, jos brangios, turi aukštos kokybės grafikos ir mobilumo trūkumus. O tai stabdo metavisatos plėtrą ir praktinį pritaikymą.

Metaverse pareikalaus papildomų saugumo technologijų. Vienas dalykas, kai nulaužiama jūsų paskyra ar banko sąskaita, kitas dalykas, kai pasinaudojama jūsų avataru ir jūsų vardu sudaromi sandoriai. Jau dabar apsauga internete yra keliasluoksnė. Bet problema ta, kad ji neturėtų būti sudėtingesnė vartotojams.

Terminas Metaverse buvo sukurtas 1992 m. Nealo Stephensono mokslinės fantastikos romane Snow Crash, kur žmonės sąveikauja vieni su kitais kaip avatarai ir programinės įrangos agentais trimatėje virtualioje erdvėje, kurioje naudojama tikrojo pasaulio metafora. N.Stephensonas šį terminą vartojo apibūdindamas virtualia realybe pagrįstą interneto įpėdinį.

Nealo Stephensono metavisata „gyventojams“ atrodo kaip miesto aplinka, sukurta palei 100 metrų pločio kelią, vadinamą Gatve, kuris apima visą 65 536 km bevaizdės, juodos, tobulai sferinės planetos perimetrą. Virtualus nekilnojamasis turtas priklauso Global Multimedia Protocol Group, tikrosios Association for Computing Machinery daliai, ir jį galima nusipirkti bei sukurti pastatus.

Metaverse galima apibūdinti…:

  1. Sinchroniškumas ir gyvenimas – nors įvyks iš anksto suplanuoti ir savarankiški įvykiai, kaip ir „realiame gyvenime“, metavisatoje bus gyva patirtis, kuri nuosekliai egzistuoja visiems ir realiu laiku.
  2. Tuo pačiu metu esantiems naudotojams be jokių apribojimų suteikiamas individualus „buvimo“ jausmas– kiekvienas gali būti Metaverse dalimi ir dalyvauti konkrečiame renginyje / vietoje / veikloje kartu, tuo pačiu metu.
  3. Visapusiškai veikianti ekonomika – asmenys ir įmonės galės kurti, turėti, investuoti, parduoti ir gauti grąžą už vertę sukuriantį darbą.
  4. Precedento neturintis duomenų, skaitmeninių elementų / išteklių, turinio ir t.t suderinamumas kiekvienoje iš patirčių – pavyzdžiui, jūsų Counter-Strike ginklo apvalkalas (skin) taip pat gali būti naudojamas papuošti Fortnite ginklą arba gali būti padovanotas draugui per Facebook. Ir t.t., ir pan.
  5. IT komunikacijos – interneto serveriai galės komunikuoti ne taip, kaip dabar, kai tik į juos kreipiamasi, o many-to-many principu ir neriboto decentralizavimo laipsniu.

Metaverse nėra:

  1. Virtualus pasaulis – virtualūs pasauliai ir žaidimai su dirbtinio intelekto valdomais personažais egzistavo dešimtmečius, kaip ir tie, kuriuose realiuoju laiku gyvena „tikri“ žmonės. Tai nėra „meta“ (graikiškai „anapus“) visata, tik sintetinė ir išgalvota, sukurta vienam tikslui (žaidimui).
  2. Virtuali erdvė – skaitmeninio turinio patirtis, pvz., „Second Life“, dažnai vertinama kaip „proto-metaversa“, nes joms (a) trūksta į žaidimą panašių tikslų ar įgūdžių sistemų; (b) yra virtualios lankytinos vietos; (c) beveik sinchroniniai turinio atnaujinimai; ir (d) tikrus žmones, atstovauja skaitmeniniai avatarai. Tačiau tai nėra pakankami atributai Metaverse.
  3. Virtuali realybė – tai būdas patirti virtualų pasaulį ar erdvę. Buvimo skaitmeniniame pasaulyje jausmas dar nesudaro metavisatos. Tai tarsi sakyti, kad turite klestintį miestą, nes galite jį pamatyti ir vaikščioti po jį.
  4. Skaitmeninė ir virtuali ekonomika – taip pat jau egzistuoja. Atskiri žaidimai, tokie kaip „World of Warcraft“, jau seniai turi veikiančią ekonomiką, kur tikri žmonės prekiauja virtualiomis prekėmis už tikrus pinigus arba atlieka virtualias užduotis mainais į tikrus pinigus. Be to, tokios platformos kaip „Amazon’s Mechanical Turk“, taip pat technologijos, tokios kaip Bitcoin, yra pagrįstos asmenų / įmonių / skaičiavimo galios samdymu virtualioms ir skaitmeninėms užduotims atlikti. Jau vykdome plataus masto grynai skaitmeninių prekių, skirtų grynai skaitmeninei veiklai, sandorius per grynai skaitmenines prekyvietes.
  5. ŽaidimasFortnite turi daug metaverse elementų, tačiau, kaip ir Ready Player One atveju, lieka per siaura. Nors metaverse gali turėti tam tikrų į žaidimą panašių tikslų, apimti žaidimus, ji pati savaime nėra žaidimas ir nėra orientuotas į konkrečius tikslus.
  6. Virtualus pramogų parkas arba Disneilendas – Įvairių atrakcionų bus begalė, jie nebus centralizuotai suprojektuoti ar suprogramuoti kaip Disneilendas, taip pat visi jie nebus skirti pramogoms.
  7. Nauja UGC (Vartotojo Sugeneruotas Turinys) platforma – Metaverse nėra tik dar viena į YouTube ar Facebook panaši platforma, kurioje daugybė žmonių gali kurti, dalytis turiniu ir gauti pajamų. Metaverse bus vieta, kur bus investuojamos ir kuriamos atitinkamos imperijos, o turtingos įmonės gali visiškai valdyti klientą, valdyti API / duomenis, padalinių ekonomiką ir pan.

Metaverse šiandien

Šiandien metavisata žengia pirmus nedrąsius žingsnius. Ir juos galime labiau vertinti kaip eksperimentus, bet ne kaip rimtus projektus su perspektyvomis. T.y, einama bandymų ir klaidos metodu. Ir tai yra gerai. Nes kol mes neturime tikslaus metaverse apibrėžimo, tol mes nežinome, kur link reikia judėti.

Jau matome, kaip įvairios kompanijos bando „atidaryti“ parduotuves internete, kurios kol kas yra tik metaverse prototipai, nes šiandien technologijos dar nėra tiek išsivysčiusios, kad turėtume pilnavertį produktą ar paslaugą metavisatoje. Sparčiai į metaverse veržiasi blockchain projektai.

Vienas iš tokių, jau šiek tiek pažengusių projektų yra Cryptovoxels. Projekte skelbiama, kad tai yra virtualus pasaulis ir metaverse, Ethereum blokų grandinės pagrindu. Žaidėjai gali pirkti žemę ir statyti parduotuves bei meno galerijas. Yra įdiegti redagavimo įrankiai, avatarai ir teksto pokalbiai.

Endless Possibilities — Screenshot cryptovoxels.com/play

Tačiau Cryptovoxels nėra tik žaidimas ar kriptovaliuta. Tai decentralizuota visata, kuri gali suteikti jums galimybę patirti puikių nuotykių. Šioje visatoje naudojami ERC-721 protokolo NFT. Decentralizuotoje ekonomikoje galima daryti:

  1. Kurti avatarus.
  2. Statyti parduotuves.
  3. NFT pagalba kurti meno galerijas.
  4. Pirkti virtualią žemę.
  5. Bendrauti su kitais avatarais.
  6. Žaisti žaidimus, sukurtus specialiai šiai platformai.
  7. Žaidimų ir DeFi mišinys.

Projekto viduje veikia vietinė kriptovaliuta Cryptovoxels Parcel (CVPA). O minusas yra tai, kad visi NFT (žemės, patalpos, aksesuarai ir pan.) perkami per OpenSea platformą, o ne pačiame projekte.

Kiti panašūs projektai:

  • The Sandbox,
  • Decentraland,
  • Somnium Space.
  • Illuvium.
  • Enjin.
  • Axie Infinity.

Metaverse portfelis

Kad metaverse veiktų, reikės daugybės naujų technologijų, protokolų, įmonių, naujovių ir atradimų. Tai neįvyks staiga, nebus „prieš ir po Metaverse“. Palaipsniui atsiras nauji skirtingi produktai, paslaugos ir galimybės. Jos integruosis, jungsis ir įsitvirtins. Už viso to stovės kompanijos su konkrečiais verslais, produktais ir paslaugomis. Į tokias kompanijas mes ir investuosime.

Galima iš karto rinktis jau esamą „portfelį“ Roundhill kompanijos sukurtą etf’ą Roundhill Ball Metaverse ETF. Bet galima į tas pačias kompanijas investuoti savarankiškai ir turėti nuosavą, aktyviai valdomą Metaverse Portfelį.

Kompanijos

1. Microsoft. Bendrovė turi šimtus milijonų susietų vartotojų tapatybių per Office 365 ir LinkedIn. Ji yra antra pagal dydį debesų tiekėja pasaulyje, turi platų su darbu susijusios programinės įrangos ir paslaugų rinkinį, apimantį visas sistemas/platformas/infrastruktūrą. O per metaverse gali susigrąžinti OS/aparatinės įrangos lyderystę.

2. Meta Platforms. Kompanija turi galimybę būti daugiau nei vien tik socialinių tinklų operatoriumi. Per Metaverse Meta gali tapti kitu Android arba iOS.

3. Amazon seniai jau nebe parduotuvė. Visa kompanijos veikla – jau savotiška paslaugų visata, kuriai iki metavisatos tik vienas nedidelis žingsnelis. Žodžiu, tikrai pretenduoja į šio sektoriaus lyderius.

4. Alphabet – didžiausia interneto duomenų kasykla, skaitmeninio ir fizinio pasaulio indeksavimo rinkos lyderė, valdo dažniausiai naudojamą operacinę sistemą pasaulyje Android.

5. Apple kompanija yra vienas iš didžiausių pretendentų valdyti didžiausią metaverse struktūros dalį. Kaip kad dabar valdo antrą pagal dydį šiuolaikinės eros kompiuterinę platformą. Bendrovė daug investuoja į PR įrenginius reikalingus metavisatoje (Apple Watch, Apple AirPods).

6. Unity neturi parduotuvės, vartotojo abonemento sistemos ar realios tiesioginės vartotojų patirties. Bent kol kas. Tačiau turi tai, ko labai reikia metavisatai: plati turto, patirties ir bendrų API sąveika; realaus pasaulio atvaizdavimo/modeliavimo (pvz., architektūra, dizainas, inžinerija) variklis.

Kitos kompanijos

  • Akamai Technologies
  • MATTERPORT INC

Neužilgo padarysime akcijų portfelio analizę ir jums pateiksime savo įžvalgas.

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

%d bloggers like this: